Šių metų Jūros šventė kviečia atrasti kitokią Klaipėdą

Jūriškiausias metų savaitgalis (liepos 28–30 d.), kuomet į Klaipėdą kvies populiariausia Lietuvoje – Jūros šventė ir šimtas „The Tall Ships Races“ lenktynių burlaivių – svaigins Baltijos vėjų gaiva, vilios jūrine romantika, budins istorinę atmintį, skambės dainomis, judės šokio ritmu, plazdės baltomis burėmis, stebins ir žavės kūrėjų išmone bei energija.

„Neatpažįstamai pasikeitusios miesto viešosios erdvės, išskirtiniai kultūros projektai, geriausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai, tūkstančiai gatves užplūdusių jūreivių, plazdenančios didingų burlaivių iš viso pasaulio burės ir, kas svarbiausia, šimtai tūkstančių naujų atradimų mieste ieškančių laimingų žmonių – visai tai paskutinįjį liepos savaitgalį 2017-ųjų Lietuvos kultūros sostinės Klaipėdos dovanojama Jūros šventė ir didžiųjų burlaivių regata „The Tall Ships Races“. Atraskite kitokią Klaipėdą ir didžiausią jos vasaros festivalį Jūros šventę, dovanojančią neužmirštamus įspūdžius bei laužanti visus nusistovėjusius vasaros fiestų stereotipus“, – kviesdamas visus liepos pabaigoje pasinerti į naujų atradimų jūrą teigia Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Šventės tema įkvėpta jūros

„Lemtingas sakinys ar frazė, kuri nusako Jūros šventės tematiką ir mums visiems nubrėžia darbų, o vėliau poilsio kryptį – yra vienas sudėtingiausių metų uždavinių visai kūrybinei komandai. Prieš metus pasukome drąsiu keliu, kai nekintamą šventės jūriškumą papildydami jaunatviškais akcentais, pristatydami JĄ kokios ir patys nebuvome matę. Šį kartą, pristatydamas šventę jums, ir žinodamas neišvengiamą klausimą – „o kuo ji bus kitokią?“, skelbiu 58-osios Jūros šventės temą ir sakau – „ATRASKIME KITOKIĄ…“, – VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys.

ATRASK KITOKIĄ – toks šiemetės šventės moto, kviečiantis aštrinti žvilgsnį, jautrinti klausą ir uoslę, smalsauti, ragauti ir pažinti, ir taip atrasti kitokią Klaipėdą bei Jūros šventę. Šventės organizatoriai VšĮ „Klaipėdos šventės“ kviečia atrasti kitokias, tik šiai progai pakeistas miesto erdves, turtingą ir įvairią renginių programą, čia pat, tiesiog gatvėje ištinkančias menininkų improvizacijas, pramogų ir linksmybių gausą bei atsvarą tam – palaimingo poilsio oazes, kuriose tiesiog norisi būti nuo ankstaus ryto iki vėlyvos nakties, nepažintą istorinę šventės pusę, laiko išbandytas jūrines tradicijas, pagarbos ceremonijas jūros žmonėms, burlaivių didybę ir romantišką burių plazdėjimą.

„Sena tiesa: grožis slypi žiūrinčiojo akyse… Žvelgsi su meile – pamatysi meilę, su pykčiu – atspindys bus toks pat. Todėl nuoširdžiai kviečiu žvelgti laimingo žmogaus žvilgsniu ir šventėje išvysti daugybę nuostabių dalykų“, – VšĮ „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė.

Temos simbolis – paslaptingas ir legendomis apie antgamtiškas galias apipintas jūrų ir vandenynų organizmas – kriauklė, savyje talpinanti nepakartojamas geometrines formas, sunkiai „pagaunamas“ spalvų gamas ir raštus, net jūros bangų ošimą.

Šventės stilistika ir vizualiniai sprendimai kaip ir pernai patikėti klaipėdiečių komandai – stilistei Olgai Filatovai-Kontrimienei, kostiumų autorei Ainai Zinčiukaitei, fotografui Vadim Fasij. „Nuostabiausias įkvėpimas Jūros šventei – pati jūra, jos gelmės, kurias suradome Lietuvos jūrų muziejaus archyve. Įspūdingos, išskirtinės, skirtingų faktūrų kriauklės užbūrė ir nepaleido. Kriauklė, jos raštai ir spalvos tapo įkvėpimu fotosesijos kostiumams, kurie atspindi kriauklių papasakotas istorijas“, – stilistė Olga Filatova-Kontrimienė.

Rekordinis didžiųjų burlaivių skaičius

Šiandien į Halmstadą (Švedijoje) suplaukė „The Tall Ships Races 2017“ burlaiviai. Lenktynių startas bus duotas liepos 3 dieną (pirmadienį), jos tęsis Suomijoje (Kotkoje ir Turku), kol pagaliau liepos 29 dieną (šeštadienį), pasieks Klaipėdą. Pagrindinio organizatoriaus – Tarptautinės mokomojo buriavimo asociacijos „Sail Training International“ vertinimu, surengdama šias regatas 2009, 2011 ir 2015 metais, Klaipėda įrašė Lietuvą į sėkmingiausiai priėmusių šį prestižinį jūrinį renginį pasaulio uostų tarpą. Finišo uostu šiemet taps Lenkija (Ščecinas). „The Tall Ships Races 2017“ suvienijo beveik 3000 tūkstančius jaunuolių iš viso pasaulio. „The Tall Ships Races 2017“ lenktynėse dalyvauja visi didžiausi tradiciniai pasaulio burlaiviai. Į Klaipėdą šiais metais atvyksta rekordinis burinių laivų skaičius. Iki šiandienos yra užsiregistravę 92 burlaiviai iš kurių seniausias, nuleistas į vandenį – 1909 m. „Grossherzogin Elisabeth“ (Vokietija). Ilgiausias burlaivis Sedov“ (Rusija), kurio korpuso ilgis siekia net 108,70 m. Per uosto vartus įplauks ir burlaivis „Shabab Oman II“ iš Omano (pietrytinis Arabijos pusiasalis) talpinantis net 90 įgulos narių. Lenktynėse dalyvauja ir burinis lavas iš Brazilijos Cisne Branco“, kuriam teko įveikti daugiau negu 10 tūkstančių kilometrų (apie 6000 jūrmylių), kad pasiektų Baltijos jūrą. Iš Klaipėdos išlydėsime net 34 buriavimo praktikantus. Rugpjūčio 1 dieną (antradienį) klaipėdiečiai ir miesto svečiai turės galimybę nuo jūros vartų molų ir visų krantinių išvysti rekordinį burių paradą, kuris vainikuos „The Tall Ships Races 2017“ renginius Klaipėdoje. Atviroje jūroje varžybų startas bus skelbiamas 15 valandą nutolus apie 10 kilometrų nuo kranto.

Miestu žygiuos net dvi eisenos

58-osios Jūros šventę į miestą pakvies ir išlydės net dvi įspūdingos jūrinės eisenos. Pirmoji tradiciška keliasdešimt įmonių, įstaigų bei organizacijų, stebins spalvomis ir energingomis orkestrų melodijomis. Antrąją, kuri miesto gatvėmis žygiuos sekmadienio popietę, užpildys „The Tall Ships Races 2017“ burlaivių įgulos.

„Džiaugiuosi, kad Jūros šventė kiekvienais metais darosi vis jūriškesnė – jūriniai akcentai renginių programoje užima vis reikšmingesnę vietą. O šventės eisena suburia tūkstančius dalyvių, kurie kaskart nustebina savo išmone ir kūrybingumu, į gatves išrieda įspūdinga uosto įmonių technika, kurios paprastai kasdien nepamatysi. Tad neabejoju, kad šiųmetė šventės eisena dovanos mums visiems – tiek dalyviams, tiek žiūrovams įdomų reginį ir geras emocijas“, – sakė Jūros šventės eisenos globėjas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Jūros šventės eisenos dalyviams tenka privilegija pirmiesiems sužinoti Jūros šventės temą – tai leidžia kibti į darbus ir pradėti neoficialias išmonės ir kūrybiškumo varžytuves. Liepos 28-ąją, penktadienį, 18 val., eisena kaip ir pernai startuos iš J. Janonio gatvės. Toliau eisenos dalyviai keliaus Herkaus Manto gatve, pasuks į Naujojo Sodo g., Naujoji Uosto g., Pilies g. ir pasieks Kruizinių laivų terminalą. Eisenos dalyvių pristatymas numatytas už Pilies tilto. 19 val., tradiciškai pasiekus Kruizinių laivų terminalą, bus pakelta Jūros šventės vėliava ir paskelbtas šventės startas.

Jūros šventei rimstant, liepos 30-ąją, sekmadienį sudrebins „The Tall Ships Races 2017“ įgulų eisena. Sekmadienį, 17 val., beveik 3000 dalyvių pajudės didžiosios Jūros šventės eisenos keliu – nuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos. Eiseną spalvins vėjaračiai, skambės studijos „GROCK“ muzika, eiseną ves Karinių jūrų pajėgų orkestras, jūrinę tematiką atspindintys kojūkininkai.

Atgimimo aikštėje baseinas ir fortepijonas

Vienu netikėčiausių šiųmetės Jūros šventės akcentų taps Atgimimo aikštės transformacija – čia nebeliks daugelį metų buvusios šokių erdvės. Jūros šventės svečius Atgimimo aikštėje pasitiks Jūros šventės 2017 eksperimentas „ATRASK KITOKIĄ… Atgimimo aikštę“. Ramesnės ir jaukesnės nei įprastai erdvės pagrindiniu akcentu taps stilizuotas, centrinėje aikštės dalyje atsirasiantis baseinas.

„Mums taip pat labai smalsu – o kaip tai atrodys, ar priims miestas ir žmonės, ar taps sava ir artima. Aikštę papildys poilsio krėslai, nematyti ir šiai erdvei nauji sprendimai. Jei pristigs šokių – beliks surasti naujoje erdvėje įsikūrusią šokių aikštelę, o čia leisime svajoti ir mėgautis“, – Dalia Grikšaitė.

Išskirtinę atmosferą Atgimimo aikštėje kurs pirmą kartą Klaipėdoje rengiamo festivalio „Klaipėda Piano Masters“ desantas Jūros šventėje.Festivalis pristatys jaunus pianistus bei jų pedagogus iš viso pasaulio, kurie Klaipėdai dovanos niekur negirdėtus, energijos, eksperimentų ir naujovių kupinus koncertus. Baigiamuosius festivalio koncertus Jūros šventėje dovanos net 25 pianistai.

„Klaipėda Piano Masters“ Atgimimo aikštėje pristatys jautrų literatūrinį muzikinį projektą „Mažasis princas“ („Le Petit Prince“).

„Pasaulis „serga“ Antono de Sant Egziuperi (Antoine de Saint-Exupéry) „Mažuoju princu“ – tai nepaprasta, išminties, jausmo ir draugystės knyga. Penktadienio vakarą Atgimimo aikštėje įkvėps talentinga šio literatūrinio šedevro improvizacija ir aktoriaus Vaidoto Martinaičio skaitymai. Knygoje sakoma „Kalba – nesusipratimų šaltinis“ – tad nuoširdžiai kviečiu ne tik šį projektą, bet ir visą šventę pajust širdimi ir mėgautis.Prisijaukinkime vienas kitą“, – Dalia Grikšaitė.

Tiesa, šį kartą „Šokių ir dainų kiemas“ įsikurs Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemas, Didžioji Vandens g. 2.

„Kino pavasaris“ Jūros šventėje

Jūros šventės gretas papildys ir didžiausias Lietuvoje kino festivalis – „Kino pavasaris“ su specialia, Jūros šventei skirta programa. Per daugiau nei dvidešimt metų jis tapošalies kultūrai ypač įtakingu ir labiausiai lanko murenginiu. Šiųmetinis „Kino Pavasaris“ nešęs „Naujų vėjų“ vėliavą, Jūros šventės renginius pradės jau ketvirtadienį, liepos 27-ąją.

Tris Jūros šventės vakarus, nuo 22.00 iki 2.00 val., „Kino pavasario“ gerbėjai išvys kruopščiai atrinktus trumpametražius filmus, įspūdingiausias „Kanų liūtų“ reklamas, pašnekesius ir susitikimus su įdomiais filmų kūrėjais. „Kino pavasario“ erdvę, kuri įsikurs „Menų zonoje“ (stadionas prie KKKC Parodų rūmų/ Aukštoji g. 5), papildys ir nauji muzikiniai vėjai – profesionalūs, perspektyvūs, mokantys sukurti ypatingą muzikinę aurą atlikėjai.

Jūros šventės „Kino pavasario“ programoje – filmas „Kaukai“ (rež. Gediminas Šiaulys), „Motinos diena“ (rež. Kamilė Milašiūtė), „Kupranugaris“ (rež. Laurynas Bareiša), „Kalnai kalnai“ (rež. Marija Stonytė). „Gyvenimas yra gražus ir niekada nesibaigia“ (rež. Saulė Bliuvaitė).

Šventės epicentre – Lietuvos dizainerių darbai

Jūros šventės naujiena – išskirtinis mados projektas, į Klaipėdą palydėtas sostinės vėjų – dizaino ir mados renginys „Dizaino jūra“. Skoningas ir efektingas dizaino pasažas pačiame miesto centre, Turgaus gatvėje, buria dizainerius ir kūrėjus po vienu stogu, tad čia – ypač patogu užsukti ramiai pasivaikščioti ir apžiūrėti kruopščiai parengtas dizainerių ekspozicijas. Anot projekto kūrėjų – Šiaurės šalių dizaino asociacijos, „Dizaino jūra“ ypatinga tuo, kad čia savo ekspozicijas pristato patys kūrėjai ir dizaineriai, tad užsukus ir susidomėjus vienu ar kitu kūriniu, galima ne tik jį įsigyti, bet ir sužinoti jo atsiradimo istoriją bei gamybos subtilybes tiesiai iš kūrėjo lūpų. Be to, čia siūloma ne tik apžiūrėti išskirtinius dizaino daiktus, bet ir aplankyti sveikesnio maisto zoną. Šiemet „Dizaino jūroje“ bus sudaryta galimybė paskanauti augalinio, t.y. veganiško ir vegetariško maisto. Sveikesnių bei įdomesnių kulinarijos ir konditerijos gaminių bus galima paragauti pagal pastaruoju metu išaugusį projektą „auGalybė“, kuris skatina sveikatai, aplinkai ir gyvūnams draugiško maisto gamybą bei vartojimą. Į šventę užsukusiems su visa šeima, „Dizaino jūroje“ lauks pramogų zona vaikams, kur kartu su mažaisiais bus galima išbandyti taiklumą, atrasti spalvų pasaulį.

Jau ketvirtus metus, į Jono kalnelį kvies šventės partnerio AB „Klaipėdos nafta“ dovanojami įspūdingi fontanai, kurie anot renginio organizatorių atlieps kultūros sostinės metus. Du šventinius vakarus, liepos 28 ir 29 čia nestigs pirotechnikos ir šviesos efektų, vizualinių elementų ir netikėtumų.

Koncertinėje programoje tik kokybiška muzika

Tarp daugybės Jūros šventės renginių ir išskirtiniai muzikiniai projektai. Didieji šventiniai koncertai kaip jau įprasta užpildys Kruizinių laivų terminalo didžiąją sceną. Penktadienio muzikinėje programoje – grupė „Lemon Joy“, klaipėdiečiai „Royce“, „Eurovizijos“ dainų konkurse abejingų neplikusi, įspūdinga ne tik savo išvaizda, bet ir balsu, Latvijos atlikėja „Aminata“. Šeštadienį, Kruizinių laivų terminale – Jūros šventės mecenato „Švyturys-Utenos alus“ koncerte – Saulius Prūsaitis, projektas „Mantas Queen Show“ ir didžioji vakaro vinis – grupė „Brainstorm“, kurių koncertas Jūros šventėje bus vienintelis koncertas Lietuvoje šiais metais.

Teatro aikštės penktadieninę programą pristatys telekomunikacijų bendrovė „Balticum“. Programoje grupių „SUBTILU-Z“, „Biplan“ bei atlikėjos Girmantės pasirodymais. Vakarą vainikuos diskoteka su Vladu Straupu ir „Visų laikų geriausia muzika!“.

Šeštadienį svajingoje Teatro aikštėje – Jurga Šeduikytė ir grupė, šarmingas „Sabor Latino LT“ koncertas. Didžiausiu vakaro akcentu taps vieno populiariausių Lietuvos atlikėjų „DADDY WAS A MILKMAN“ pasirodymas.