Amalvos pelkės pakraštyje ties Daukšių k. Marijampolės sav., nuo gegužės pabaigos ganosi didoka juodų stambių galvijų banda. LIFE vykdomo projekto dėka tai Aberdynų angusų veislės mėsiniai galvijai. Bandoje – 15 karvių, stambus bulius ir 10 šiųmečių veršelių. Galvijai čia įkurdinti siekiant išsaugoti šios žole apaugusios pelkės gamtos vertybes, visų pirma – griežlių, švygždų buveines, tetervinų maitinimosi vietas. Ši ekstensyvaus augimo mėsinių galvijų veislė vakarų šalių saugomose teritorijose yra beveik tokia pat populiari ir vertinama gamtosaugininkų, kaip ir Hereford veislės galvijai, jau anksčiau įkurdinti Žuvinto biosferos rezervate. Šios veislės galvijai plačiai paplitę pasaulyje ir pagal skaitlingumą užima antrąją vietą po Herefordų. Jie nereiklūs, ištvermingi ir lengvai prisitaiko įvairiose sąlygose, tame tarpe ir šlapiose ganyklose.
Dar pavasarį šios pievos buvo užlietos polaidžio vandens, vėliau atslūgus tapo puikia vieta perėti pempėms ir perkūno oželiams. Dabar pievos stipriai pradžiūvę ir yra puikios ganyklos gyvuliams. Šie plotai kažkada buvo Amalvos pakraščių žemapelkėmis, vėliau nusausinus pelkę paversti šienaujamomis pievomis. Laikui bėgant Amalvos pelkės pakraščiai pamažu įgauna natūralesnių bruožų, atkuriant kažkada pažeistą vandens lygį, dalis melioracijos kanalų patvenkta, drėkstanti žemė išpirkta valstybės nuosavybėn. Tačiau gamtininkams svarbu ne tik palaikyti artimą pelkei vandens lygį, bet ir išsaugoti ūkinę veiklą, svarbią saugomiems paukščiams bei neleisti drėgnoms pievoms apaugti krūmynais ar nendrėmis.
Ganomi angusai – šiuo metu vykdomo projekto „Hidrologinio režimo atkūrimas Amalvos ir Kamanų aukštapelkėse“ WETLIFE2 veiklos vienas iš rezultatų. Kiek daugiau, nei prieš metus vietos ūkininkams projektas pasiūlė pasinaudoti teikiamomis galimybėmis skatinant pievų atkūrimą ir mėsinių galvijų ganiavą apie 28 ha plote Amalvo polderyje ir kituose Amalvos pelkės durpžemiuose. Pernai vykdytoje apklausoje, kurioje galėjo dalyvauti vietos ūkininkai, planuojantys ganyti, šienauti apleistos žemės ir Amalvo polderio sklypus bei turintys patirties ir galimybių auginant mėsinius galvijus, dalyvavo keletas pretendentų. Dalyvių buvo reikalaujama įsipareigoti 5 metus dalyvauti KPP priemonėje „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ (ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius arba ekstensyvus šlapynių tvarkymas), drausti galvijus; plėsti bandą neparduodant telyčių.
Tąkart tinkamiausiu pretendentu išrinktas marijampolietis ūkininkas Rytis Sventickas jau turi tikrai didelę patirtį auginant mėsinius galvijus, kurių didelė dalis – Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje. Pasak R. Sventicko, jo turimos mėsinių galvijų bandos dabar siekia apie 180 gyvulių, beveik visi galvijai – Šerolė veislės. Dabar, augindamas angusus, ūkininkas įgis naujos patirties.
Tai jau antra galvijų banda, Amalvos pelkės pakraščiuose įkurdinta VšĮ Gamtos paveldo fondo vykdomų projektų. Dar 2011 liepos mėn. įrengtas 30 ha stacionarus aptvaras Amalvos pelkės šiaurinės dalies polderio pievose ir atvežta 16 herefordų veislės mėsinių galvijų. Dabar toje vietovėje ganosi virš 40 mėsinių galvijų.
Galvijai sėkmingai prisideda prie Saugomų teritorijų pelkių išsaugojimo.
