Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, socialiniame tinkle paprašyta žurnalisto A. Tapino, iniciavo tyrimą ir priėmė sprendimą, kad Telšių Žemaitės gimnazijos tikybos mokytoja Loreta Raudytė pamokoje „diskriminavo ir propagavo diskriminuoti“, o gimnazija pažeidė Lygių galimybių įstatymą. Sprendimą kontrolierė pagrindė ideologinėmis nuostatomis, jog homoseksulalizmo laikymas sveikatos sutrikimu ir neigiamas homoseksualizmo praktikavimo vertinimas reiškia homoseksualų polinkį turinčių asmenų žeminimą, diskriminavimą ir diskriminacijos propagavimą; anot kontrolierės, tikybos pamokos turi atitikti šias ideologines nuostatas.
Šiame straipsnyje pabandysime atskleisti Telšių Žemaitės gimnazijos mokytojos Loretos Raudytės pjudymo, kurio paskutinis aktas yra aukščiau minėtas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimas, politinę prasmę ir svarbą.
Pjudymo organizatoriai ir jų politiniai tikslai
Balandžio 26 dieną socialiniame tinkle „Facebook“ žurnalistas Andrius Tapinas pareiškė savo pasibaisėjimą tikybos pamoka Telšių Žemaitės gimnazijoje. Anot žinutės autoriaus, pamokoje mokytoja teigusi, kad „[g]ėjai praktikuoja sadomazochizmą pasilinksminimo vardan. Homoseksualai prievartauja ir tvirkina vaikus. Visi serijiniai-žudikai, kurie valgė savo aukas buvo gėjai.“ Pasakęs, kad „[č]ia yra nesuvokiama ne tik sveiku protu, apskritai jokiu protu nesuvokiama“, žurnalistas suformulavo savo nuosprendį mokytojai ir visiems, kurie galėtų būti kaip nors susiję su tikybos pamoka: „[t]okią mokytoją reikia per šviesmetį laikyti nuo vaikų“, o „Telšiuose turi lėkti galvos ilgai ir ne viena“. Žinutę A. Tapinas užbaigė kreipimusi į asmenis ir institucijas, kurie turėtų užtikrinti, kad jo nuosprendis būtų įvykdytas; tarp kreipimosi adresatų įrašyta Telšių rajono savivaldybė, Švietimo ir mokslo ministerija bei ministrė Jurgita Petrauskienė, Telšių Žemaitės gimnazija, Seimo narys Mykolas Majauskas, LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas (tekste įvardintas kaip „už vienos lyties asmenų partnerystę pasisakantis“), Lietuvos gėjų lyga, europarlamentarai Antanas Guoga ir Petras Auštrevičius, generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė (tekste jai suformuluoti retoriniai klausimai, sugestijuojantys baudžiamosios bylos kėlimą mokytojai). Vieninteliu žinutės šaltiniu žurnalistas nurodė Telšių Žemaitės gimnazijos mokinės socialinio tinklo paskyrą ir žinutę iliustravo iš šios paskyros paimta per pamoką rodytos skaidrės nuotrauka.
Tą pačią dieną žinią apie mokytoją Loretą Raudytę ir jos vestą tikybos pamoką, kurioje gėjai neva buvo prilyginti kanibalams, ėmė skleisti įtakingiausios masinės informacijos priemonės, komentuoti politikai, žurnalistai ir „nevyriausybininkai“. Keletą dienų iš eilės viešojoje erdvėje buvo formuojamas kryptingas, isteriško pobūdžio diskursas, perteikiantis žinią, jog įvyko baisus skandalas, dėl kurio turi būti griežtai nubausta ne tik mokytoja, turinti mažiausiai atsisveikinti su švietimo darbuotojos darbu, bet ir mokyklos bei savivaldybės administratoriai, nesužiūrėję, kas jų valdose vyksta, o mokytojų rengimas ir pamokų turinio priežiūra turi būti sutvarkyti taip, kad būtų užbaigta su mokytojo laisve pateikti ir interpretuoti mokomąją medžiagą. Tai reiškia, kad keletą dienų iš eilės viešojoje erdvėje dominavęs diskursas vyko iš esmės pagal Andriaus Tapino nurodytas gaires. Panašiai, kaip A. Tapino žinutėje, daugelis temą gvildenusių žurnalistų, politikų ir „nevyriausybininkų“ skubėjo pasmerkti mokytoją visiškai nesirūpindami išsiaiškinti dviejų dalykų: pirma, kas gi tiksliai įvyko pamokos metu?, ir, antra, teisingi ar neteisingi mokytojos pateikti teiginiai? Tai, kad šie du esminiai aspektai daugumai pasisakančių neatrodė svarbūs, ir tai, kad nuolatos buvo iškreipiami mokytojos teiginiai ir bandyta išpūsti kuo didesnį skandalą, leidžia A. Tapino ir daugelio kitų pasisakymus charakterizuoti kaip mokytojos L. Raudytės pjudymo kampaniją.
Verta įvardinti šios pjudymo kampanijos organizatorius ir pagrindinius dalyvius. Greta iniciatoriaus žurnalisto Andriaus Tapino organizatoriais laikytini įtakingiausių masinės informacijos priemonių redaktoriai ir vadovai. Tai interneto portalo delfi.lt redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė (publikacijos ČIA, ČIA, ČIA, ČIA, ČIA, ČIA).
Mokytoją taip pat entuziastingai „dorojo“ ir portalas lrytas.lt, kurį redaguoja Tautvydas Mikalajūnas (publikacijos ČIA, ČIA, ČIA, ČIA, ČIA, ČIA).
Su nepralenkiamu įkvėpimu Telšiuose įvykusias „baisybes“ narstė portalas 15min.lt, redaguojamas Raimundo Celencevičiaus (publikacijos ČIA, ČIA, ČIA, ČIA, ČIA, ČIA, ČIA).
Vienas pirmųjų į isterijos kurstymą įsitraukė liberaliųjų katalikų viešasis intelektualas, liberalmarksistinės pasaulėžiūros propaguotojas, portalo bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys, savo „Facebook“ paskyroje mokytoją apkaltinęs fanatizmu ir neapykantos kurstymu. D. Puslio redaguojamo portalo publikacijose mokytoja buvo apkaltinta chamišku elgesiu, o žmonių vienijimasis mokytojai apginti ir tai, kad šį vienijimąsi laiškais parėmė jaunimo organizacijos „ProPatria“ narys, buvo pavadintas „tikra problema“.
Neliko nuošalėje ir kitas liberaliųjų katalikų viešasis intelektualas, taip pat propaguojantis liberalmarksistinę pasaulėžiūrą, buvęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas. Savo „Facebook“ paskyroje jis parašė:
Nenorėjau veltis į diskusiją apie nelaimingąją – tiesiogine prasme – Telšių mokytoją, ir nesivelsiu, bet mano galva Vilius Bartninkas parašė, kuo ši istorija iš tikro svarbi. Pridursiu tik pora žodžių. Reikalas ne tas, kad „kultūrinių karų“ imitatoriai Lietuvoje įžeidė kokią nors žmonių grupę, gal net kurstė jai neapykantą. Reikalas tas, kad mokytoja pakirto pasitikėjimą savimi, mokytojo pašaukimu, galiausiai, nutoldama nuo sveikos doktrinos bei pastoracijos principų ir sveiko proto – pačia Bažnyčia. Tokioje perspektyvoje netenka prasmės svarstymas, kokiame kontekste tos skaidrės rodytos, kokia buvo mokytojos intencija ir tt. Klausimas turėtų kilti, ne kaip mokytoją nubausti, o kaip atsiprašyti ir atitaisyti žalą.
Viliaus tekstas: „Telšių tikybos mokytojos ir visų ją vakar gynusių tėvelių, kaimynų, tikinčiųjų lyderių problema nėra vien tik tai, kad jiems homoseksualūs asmenys, sprendžiant iš mokytojos skaidrių, yra mitologinės būtybės, su kuriomis jie manosi neesą susidūrę. Blogiau, kad jie yra patys apsigyvenę fantazijų pasaulyje, kuris neleidžia matyti artimiausios aplinkos. O jei mokytoja bent kiek skirtų savo aplinkai dėmesio, pastebėtų, kad aplink auga jauni žmonės, kurie atrodo keisti, kurie negali išsikalbėti, kurie kažko nuolat saugosi ir bijo. Kuriems užvis labiau reikia palaikymo ir šilto pokalbio. Ir tie jauni žmonės, matydami mokytojos skaidres, gauna tik dar vieną patvirtinimą, kad saugotis jiems reikia net jais besirūpinančių, juos ugdančių žmonių. Būtent tai ir yra žiauriausia šitoje istorijoje“.
Ši žinutė nusipelno išskirtinio dėmesio, nes joje beveik atvirai kalbama apie mokytojos pjudytojų tikslus ir sėkmingo sudorojimo taktiką. Pagal V. Ališauską, neverta domėtis skaidrių kontekstu. Esą svarbiausia rūpintis „kaip atsiprašyti ir atitaisyti žalą“. Bet tai reiškia ne ką kitą, o poziciją, jog mokytojos atžvilgiu teisingumas nereikalingas bei išankstinį jos nuteisimą. V. Ališauskas sugestionuoja, kad jam neva nerūpi mokytojos nubaudimas, bet iš tikrųjų siūlo efektyviausią taktiką susidoroti su mokytoja – juk jei būtų imta rimtai domėtis skaidrių kontekstu, intensyviai pučiamas skandalo burbulas galėtų subliukšti. Ne mažiau svarbi ir V. Ališausko aprobuota jaunojo „židiniečių“ intelektualo Viliaus Bartninko pozicija. Ji atskleidžia svarbų mokytojos pjudytojų politinį tikslą – pasinaudojant sukelta isterija įtvirtinti nuostatą, kad homoseksualizmas yra norma, o visi tie, kurie su tuo nesutinka, „gyvena fantazijų pasaulyje“, kad ne homoseksualūs asmenys turi „problemą“, o visi tie, kam seksualinių mažumų aktyvistų reikalavimai atrodo nepriimtini.
Šioje vietoje verta pastebėti, kad kiti „pažangūs“ tiek krikščioniskos, tiek laicistinės pakraipos viešieji intelektualai laikėsi nuošalyje. Kaip specifinė grupė viešieji intelektualai į mokytojos pjudymą aktyviau neįsitraukė. Kodėl šį kartą „pažangieji“ nepuolė ginti „pažangios“ pozicijos? Tai paaiškinti, turbūt, galima šios niekada drąsa ir ryžtu niekada nepasižymėjusios asmenų grupės apdairumu ir įžvalgumu. Viešieji intelektualai jau užfiksavo signalus, liudijančius, kad situacija Europoje ir pasaulyje gali gana greitai ir iš esmės pasikeisti (Brexitas, D. Trumpo išrinkimas, patriotinių jėgų stiprėjimas ES šalyse), ir padarė iš to atitinkamas išvadas dėl savo viešos raiškos. Dalyvavimas mokytojos „dorojime“ yra kaip tik tokia raiška, kurios ateityje gali nesinorėti prisiminti.
Iš A.Tapinui artimų pozicijų naujienų laidose įvykį pristatė LRT (direktorius Andrius Siaurusevičius), o A.Tapiną uolumu ir kovingumu beveik pranoko LRT žurnalistė Rita Miliūtė, kuri laidoje „Teisė žinoti“ skaidres paviešinusią moksleivę pagyrė už „pilietinę poziciją“ ir net ją kalbino laidoje, stebėjosi, kaip galima dirbti mokytoja „negebant kritiškai vertinti informacijos šaltinių“, kodėl mokytoja, pateikusi faktus apie gėjų daromus nusikaltimus kartu nepateikė faktų apie pedofiliją Bažnyčioje, kaip seksualinių mažumų aktyvistams neįtinkantis „pseudomokslas“ (mokslininkai Polas Kameronas (Paul Cameron) ir Markas Regnerusas (Mark Rehnerus)) „randa kelius į parlamentą“. Pasiremdama V. Ališausku žurnalistė bandė įteigti, kad L. Raudytės vestai pamokai įvertinti nebūtinas joks konteksto žinojimas, nuolatos insinuavo, kad mokytoja mąsto nekritiškai, neturi „plačios pasaulėžiūros“, kad mokytojos ribotumas žaloja mokinius. Aktyviai Rita Miliūtė pasireiškė ir socialiniame tinkle „Facebook“: piktinosi, kad vienas mokytoją palaikančios jaunimo organizacijos „Propatria“ narys yra Seimo nario Eugenijaus Jovaišos padėjėjas, o kitas išsiuntė telšiečiams mokytoją ir ją užsistojusius miestiečius paremiančius laiškus.
Iš karto į mokytojos pjudytojų gretas įsijungė politikai. Labiausiai pasižymėjo Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Vos žiniasklaidai paskleidus žinią apie pamoką Telšių Žemaitės gimnazijoje ministrė pareiškė: „Nemanau, kad tokią medžiagą teikdama mokiniams mokytoja toliau gali dirbti.“ Ministrė neva nežino, kad vertinimas turėtų būti padarytas po tyrimo, kuriame būtų išklausyta pati mokytoja ir nustatytos visos reikšmingos aplinkybės. Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius pasirodė vertas savo viršininkės: R.Miliūtės vestoje laidoje „Teisė žinoti“ jis pareiškė, jog „ministerija savo poziciją išsakė, kad su tokiom kompetencijom ar demonstravimu tokių kompetencijų šiaip jau žmogus negalėtų turėti sąlyčio su vaikais“, sutiko su žurnalistės peršama pozicija, kad šioje istorijoje kontekstas nėra svarbus, ir įvedė į diskursą naują terminą „antifaktai“(!), kuriuos, kaip turėjo suprasti žiūrovas, mokytoja pateikė mokiniams. Nerišlaus viceministro aiškinimo, kas yra „antifaktai“ R. Miliūtė, suprantama, nepaprašė patikslinti.
Natūralu, kad į sėkmingai kurstomą isteriją tuojau pat įsitraukė „pažangių“ pažiūrų Seimo nariai. Anot žinomos kovotojos už genderizmo įtvirtinimą ir seksualinių mažumų „teises“, Seimo narės liberalės Aušrinės Armonaitės,
[Telšių Žemaitės gimnazijoje] gimnazistams sovietiniams laikams būdingu stiliumi, melo propagandos stiliumi yra kalbama apie gėjų kanibalizmą. Man atrodo, kad […] 2017 metų Lietuvoje tai yra sunkiai įsivaizduojami dalykai.
Seimo narė, taip pat priklausanti liberalų frakcijai, Žmogaus teisių komisijos pirmininkė Viktorija Čmilytė piktinosi, kad „lytinis ugdymas vyksta per religijos prizmę“, o ne pagal specialią lytinio ugdymo programą ir išreiškė nerimą, kad Telšių atvejis „galėtų būti tik ledkalnio viršūnė ir nežinia, kiek dar tokių atvejų yra“.
Už homoseksualų „santuokas“ pasisakantis naujasis socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas, be abejo, negalėjo praleisti progos dar kartą pademonstruoti savo „pažangių“ pažiūrų ir pritarimo seksualinių mažumų aktyvistų politinei programai:
Na, čia tai WOW. Ir tai tik dar kartą įrodo, kad lytiškumo pamokos mokyklų programose yra būtinos. Nes tokie dorovės „sergėtojai“ prisidengdami visokiais moraliniais, etiniais argumentais pučia į vaikų galvas absoliučius hate speach’ą ir viduramžių tamsumo nesąmones.
Seimo narys konservatorius Emanuelis Zingeris visus pranoko Telšių gimazijos pamokos istorinių ištakų ir globalios reikšmės suvokimu. Komentare televizijai jis pasakė:
Mano mama man daugel metų pasakojo dar senais šešiasdešimtaisiais metais kaip jinai pro plyšį matydavo savo žydiškam barake vokiečių lageryje Štuthofe esančius ten pat kitame barake homoseksualius žmones, kuriuos daužė ir naikino, per tris mėnesius jie faktiškai būdavo nugalabijami, vokiečių lageryje. Dabar staiga po viso šito, kada Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja priima rezoliuciją [dėl homoseksualų teisių pažeidimo Čečėnijoje], aš negaliu patikėt, skaitau „Delfyje“ ir kituose portaluose, kad Telšiuose gimnazijoje mokytoja skleidžia panašią neapykantą. Tie jaunuoliai greit užaugs, prabėgs kaip akimirka tie keli metai. Kuom jie vadovausis savo gyvenime pamatę kitokios krypties žmogų? Ten parašyta ir platinama apie juos, kad tai sąmokslininkai, kurie sąmokslauja prieš mus visus. Ar tai mums neprimena pasaulinio žydų sąmokslo, skleisto nacių laikotarpyje?
Mes atsakingi ne tik už savo šalies piliečius, mes atsakingi už jausmus tų žmonių, kurie atvažiuoja mus ginti. Mus ginti atvažiuoja amerikiečiai, vokiečiai, anglai, skandinavai. Jie pasiruošę padėt galvas ir atiduoti gyvybę už mūsų šalį. Tie žmonės yra užaugę Vakarų visuomenėse, kuriose nacių ir sovietų ideologijos nebuvo įleidusios per okupaciją savo šaknis. Ką mes pasakysime tam gausiam būriui žmonių, kurie užaugo Vakaruose ir atvykę pas mus gint – ar mes esam tokie pat, kaip jie, ar jie čia pasiruošę žūt už tas pačias Vakarų vertybes, kurios yra Vakaruose, kada kiekvienas turi teisę turėt savo gyvenimą, savo privatų gyvenimą, savo kitą nuomonę, ir kiekvienas pasiruošęs žūt už kito žmogaus kitą nuomonę ir kitą kryptį? Dvidešimtais metais, būdamas valstybės signataru, aš noriu atminti jums: visi kalbam apie aštuonioliktų metų nepriklausomybės aktą… dvidešimtais metais Lietuvos Seimas, deklaruodamas Lietuvos atkūrimą, yra pareiškęs, [kad] Lietuva atkurta kaip demokratinė reespublika, kaip demokratinė šalis. Šią demokratiją šiandien mes turime gint ne tiktai prieš čečė… užsieniuose, ne tik ištiest ranką ir suteikt kelias vizas bėgantiems žudomiems kitų krypčių ir kitų mąstymų žmonėms arba rusų demokratams, bet pas save turime pasižiūrėt, kokio lygio demokratiją užsiauginom per dvidešimt septynis metus. Mokytoja gimnazijoj Telšiuose negali skleist neapykantos, tie vaikai užaugę negali vėliau rodyt visam pasauliui, kokia baisi yra Lietuva.
Europarlamentaras, Lietuvos nepriklausomybės likvidavimo entuziastas, Dž. Sorošo strategų priskirtas prie patikimų globalistinės politikos rėmėjų, Petras Auštrevičius nusiuntė viešą kreipimąsi į Švietimo ir mokslo ministrę, kuriame parašė:
Kreipiuosi į Jus, norėdamas atkreipti dėmesį ir prašydamas įvertinti šiandien, balandžio 27 d. viešojoje erdvėje paviešintą informaciją ir vaizdinius įrodymus, kuriuose matoma, kad Telšių Žemaitės gimnazijos pedagogė Loreta Raudytė savo dėstomoje dorinio ugdymo pamokoje dešimtokams rodė akivaizdžiai klaidingą, homoseksualus žeminančią mokomąją medžiagą, žeminančią žmonių orumą, skatinančią neapykantą ir susipriešinimą.
Pasitvirtinus paviešintos medžiagos autentiškumui, kokių priemonių Jūs, kaip Švietimo ir mokslo ministrė, ketinate imtis, kad ateityje tokie ar panašūs atvejai nebūtų toleruojami šalies mokyklose, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių ir klaidingų nuostatų formavimo?
Iš to, kas pateikta viešumoje, akivaizdu, kad Telšių Žemaitės gimnazijos mokytoja skleidė homoseksualius asmenis žeminančią ir menkinančią propagandą, skatino neapykantą, o tai turėtų iš esmės prieštarauti Lietuvos švietimo sistemos krypčiai ir principams.
Laikau sveikintinu žingsniu tai, kad Lygių galimybių kontrolierė jau pradėjo tyrimą savo iniciatyva dėl galimos diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu dorinio ugdymo pamokoje.
Tuo pačiu dar kartą kviečiu Jus asmeniškai kuo greičiau ištirti šį atvejį, įvertinti mokytojos veiksmus ir apsvarstyti galimybę peržiūrėti mokomojo dorinio ugdymo dalyko programą.
Taip pat raginčiau imtis kuo griežtesnių priemonių užtikrinant, kad jokia panaši į Telšių atvejį praktika šalies mokyklose nebūtų toleruojama, o moksleiviai nebūtų klaidinami.
Išskirtinį aktyvumą parodė užsienio pinigais dosniai penimi ideologinių centrų atstovai – profesionalūs „nevyriausybininkai“, „pažangios“ pasaulėžiūros skleidėjai ir naujoviškų „teisių“ gynėjai, o jų poziciją uoliai platino įtakingiausi interneto portalai. Dainius Pūras, Žmogaus teisių stebėjimo instituto dalininkas, tuoj pat puolė kovoti prieš „vietinius talibus“ ir jų fobijas bei siūlyti priemones lietuvių „tamsumui“ išgydyti – „šiuolaikišką“ lytinį švietimą:
Ir visa tai tęsis ir tęsis, ir Lietuva murkdysis smurto ir fobijų purve, kol pataikausime vietiniams talibams, “tradicinių šeimos vertybių” apologetams ir šeimų rūšiuotojams į šeimas ir nešeimas, Seime užsimojusiems dėl to keisti Konstituciją. Kol Lietuvos vaikai bus “apsaugoti” nuo lytinio švietimo ir nuo pagarbos kitokiems žmonėms ugdymo mokyklose, ir kol mūsų universitetuose puikiai jausis ir studentus “švies” homo-, europo- kitokie fobai. Kai kalbame apie savižudybių epidemiją ir net pradedame kažką ta kryptimi daryti rimčiau, neapsimetinėkime kad nesuprantame, jog dalis besižudančių paauglių yra homofobijos ir transfobijos aukos. Jie net bijo kreiptis specialistų pagalbos, nes jaučia kad ir tarp medikų Lietuvoje nemažai tokių kurie yra apsikrėtę fobijomis.
VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ direktorė Vilma Gabrieliūtė išreiškė savo susirūpinimą neapykantos sklaida mokyklose:
Matėme, kas Telšiuose buvo dėstoma pamokos metu. Tokių pavyzdžių yra daug, kai tikybos mokytojai, prisidengdami savo krikščionišku tikėjimu ir vertybėmis, skleidžia neapykantą, nemokslu pagrįstą informaciją, žemina homoseksualius asmenis.
Problemą galima išspręsti, be abejo, tik įvedus „šiuolaikišką“ ir „mokslu paremtą“ lytinį ugdymą:
Liūdna, kad mes neturime paruoštų [lytinio ugdymo] specialistų ir [lytinio ugdymo] programa realiai nėra įgyvendinama, o, kita vertus, yra skleidžiama informacija, kuri panaši į neapykantos kalbą, įžeidžia tiek homoseksualius asmenis, tiek moteris, tiek kitas pažeidžiamas grupes. […] Labai svarbu, kad programa būtų pritaikyta pagal amžių ir būtų nagrinėjami įvairūs aspektai. Tiek tarpasmeniniai santykiai, tiek kritinis požiūris į lyčių stereotipus, suteikiama pilna informacija, o ne pagrįsta atskirais įsitikinimais. […] Amerikos psichologų asociacija, britų psichologų asociacija yra aiškiai įvardinusios, kad homoseksuali seksualinė orientacija yra viena iš orientacijų. Bandymai ją pakeisti yra žalingi asmeniui.
Anot Žmogaus teisių centro vadovės Birutės Sabatauskaitės, mokytoja skleidžia neapykantą, todėl negali dirbti mokytojo darbo, jos elgesys turi būti įvertintas pagal baudžiamąją teisę, bet kur kas svarbiau yra pakeisti visuomeninį klimatą ir žalingos informacijos sampratą:
Galbūt [šia atvejis] vienas pirmųjų, kuris taip paviešintas ir užfiksuotas. Ir čia, manau, ypač reikia palaikyti tokius atvejus viešinančius moksleivius. Dar neseniai dėl panašaus turinio buvo kreipęsi moksleiviai iš Klaipėdos, kurie buvo jau parašę skundą ir klausė, kaip elgtis toliau. Kas turėtų būti mokytojai už tai? Manyčiau, kad toks žmogus apskritai neturėtų būti mokytoju. Nes tokia skleidžiama informacija žaloja ne tik LGBT paauglius, tačiau skleidžia neapykantą, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė. […]
Kai neigiama informacija yra laikoma informacija apskritai apie LGBT asmenis, kaip „Baltic Pride“ klipas ar pasakos, kuriose kalbama apie tos pačios lyties asmenų santuoką, bet ne tokie [kaip Telšių gimnazijos pamokoje] pareiškimai. Todėl čia ne tik mokytojos, bet ir mūsų bendrai švietimo sistemos, o kartu ir politikų atsakomybė.
Pristatyti mokytojos pjudymo organizatorių plėtoto diskurso pavyzdžiai atskleidžia keletą svarbių dalykų. Pjudytojų pasisakymuose nuolatos kalbama apie „tamsumą“, „provincialumą“, „fanatizmą“, „neapykantą“, „fobijas“ ir pan., t.y. naudojami standartiniai emociškai įkrauti epitetai, kuriais įvairių „pažangių“ ir revoliucinių ideologijų propagandistai jau apie tris šimtus metų pliekia šių ideologijų oponentus. Šios retorinės priemonės akivaizdžiai rodo ideologinį kampanijos iniciatorių angažuotumą. Kitaip tariant, mokytojos L. Raudytės „dorojimas“ yra ideologiškai motyvuotas persekiojimas, t.y. apibrėžtos ideologijos šalininkai persekioja asmenį, kurį atpažino kaip tos ideologijos priešą. Ideologinę motyvaciją pasisakymų ir oracijų autoriai bando paslėpti vaizduodami susirūpinusius tuo, kad mokytoja neva nepagarbiai kalbėjo apie tam tikrą žmonių grupę ir taip darydama neva pakenkė mokiniams, tačiau tik labai naivus pilietis galėtų patikėti tokios pozos nuoširdumu. Jei mokytojos teiginių objektas būtų ne seksualinės mažumos, o kita asmenų grupė, sakykim, nepažangūs mokiniai, skurdžiai, nutukėliai ar neįgalūs asmenys, ir apie šiuos žmones ji būtų kalbėjusi nepagarbiai, tokios isterijos kelti niekam net į galvą nebūtų atėję.
Ideologiškai motyvuotas persekiojimas visada vyksta siekiant tam tikrų politinių tikslų. Šių tikslų mokytojos pjudymo organizatoriai pernelyg ir neslepia. Aukščiau pristatyto diskursas atskleidžia keturis politinius kampanijos iniciatorių tikslus.
Pirmasis tikslas. Pjudymo iniciatorių kalbos apie tai, kad „turi lėkti galvos ilgai ir ne viena“ (A. Tapinas), kad Telšių atvejis „galėtų būti tik ledkalnio viršūnė ir nežinia, kiek dar tokių atvejų yra“ (V. Čmilytė), „tokių pavyzdžių daug“ (V. Gabrieliūtė), „ypač reikia palaikyti tokius atvejus viešinančius moksleivius“ (B. Sabatauskaitė), mokytojos ir kitų genderizmo oponentų apkaltinimas „tamsumu“, „fanatizmu“, ir „neapykantos kurstymu“ (D. Puslys, V. Ališauskas, R. Miliūtė, D. Pūras, E. Zingeris, P. Auštrevičius, V. Gabrieliūtė, B. Sabatauskaitė, G. Paluckas) liudija politinį tikslą atlikti „didįjį valymą“ švietimo įstaigose 1937 metų SSRS arba chunveibiniškos „kultūrinės revoliucijos“ stiliumi. Iš mokyklų siekiama pašalinti visus pedagogus ir administratorius, nepritariančius genderizmo sklaidai ir seksualinių mažumų judėjimo politinių tikslų įgyvendinimui.
Antrasis tikslas. Pjudymo iniciatoriai, kai jau minėjome, ignoravo klausimą, ar mokytojos pateikti mokiniams teiginiai apie seksualines mažumas yra teisingi. Be to, nuolatinis informacinės kampanijos aspektas buvo pareiškimai, kad teiginiai, neparankūs genderizmo ideologijai ir seksualinių mažumų aktyvistams iš viso negali būti formuluojami. Esą tokie teiginiai automatiškai yra vien „neapykantos kalba“, „neapykantos skatinimas“ (D. Puslys, V. Ališauskas, R. Miliūtė, D. Pūras, E. Zingeris, P. Auštrevičius, V. Gabrieliūtė, B. Sabatauskaitė, G. Paluckas), „antifaktai“(G. Kazakevičius), „fantazijos“ (V. Ališauskas, V. Bartninkas), „nesąmonės“ (G. Paluckas), „pseudomokslas“ (R. Miliūtė). Tokia retorika liudija politinį tikslą įvesti „neapykantos kalbos“ režimą, t.y. įtvirtinti draudžiamas temas ir cenzūrą. Neatsitiktinai, vos praūžus informacinei kampanijai prieš Telšių mokytoją, viename iš kampanijos ruporų – portale lrytas.lt – imta atvirai reikalauti uždrausti seksualinių mažumų judėjimui neparankią knygą. Sėkmingas susidorojimas su mokytoja turėjo nutildyti ir įbauginti visus seksualinių mažumų kritikus bei jų politinių siekių oponentus. Pjudymo iniciatorių kalbos jog mokytoja neva nutolo „nuo sveikos doktrinos bei pastoracijos principų“ (V. Ališauskas), jog „tikybos mokytojai, prisidengdami savo krikščionišku tikėjimu ir vertybėmis, skleidžia neapykantą“ (V. Gabrieliūtė) rodo siekius draudžiamų temų ir cenzūros režimą pritaikyti krikščioniškosios doktrinos ir jos viešo skleidimo atžvilgiu.
Trečiasis tikslas. Daugelis mokytojos pjudymo iniciatorių ir eilinių kampanijos dalyvių siūlo priemones „situacijai ištaisyti“. Dėl reikalingų priemonių jie pilnai sutaria: esą negerai, kad „lytinis ugdymas vyksta per religijos prizmę“(V. Čmilytė), esą būtina „peržiūrėti mokomojo dorinio ugdymo dalyko programą“ (P. Auštrevičius), trūksta „lytinio švietimo“ ir „pagarbos kitokiems žmonėms ugdymo mokyklose“ (D. Pūras), „liūdna, kad mes neturime paruoštų [lytinio ugdymo] specialistų ir [lytinio ugdymo] programa realiai nėra įgyvendinama“ (V. Gabrieliūtė). Šitos gausiu srautu pasipylusios kalbos apie „modernaus“ ir „moksliško“ lytinio švietimo būtinybę liudija politinį tikslą galutinai atimti iš tėvų Konstitucijoje garantuotą tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus ir įvesti į mokyklas privalomą genderizmo ir lytinių iškrypimų propagandą. Koks yra privalomu siekiamo padaryti „modernaus“ ir „mokslu grįsto“ lytinio švietimo turinys, siūlomas Pasaulio Sveikatos organizacijos, kurios autoritetu mėgsta pasiremti kovotojai už „pažangą“ šioje srityje, galima susipažinti ČIA (ypač informatyvi lentelė 40-ame puslapyje ir toliau: supažindinimas masturbacija iki 4 metų, su kontracepcija – nuo 6 metų, su „lytiniais identitetais“ ir „įvairove“ – nuo 6 metų, su prezervatyvais – nuo 9 metų ir t.t.).
Ketvirtasis tikslas. Pjudymo kampanijos sukeltame informaciniame triukšme šmėkščioja formuluotės, jog plačiosios visuomenės sąmonėje yra neteisingai sudėlioti vaizdiniai ir vertinimai: mokytos ir jos gynėjų pažiūros yra jų „problema“ ir jie gyvena „fantazijų pasaulyje“ (V. Ališauskas, V. Bartninkas), „neigiama informacija yra laikoma informacija apskritai apie LGBT asmenis, kaip „Baltic Pride“ klipas ar pasakos, kuriose kalbama apie tos pačios lyties asmenų santuoką, bet ne tokie [kaip Telšių gimnazijos pamokoje] pareiškimai“ (B. Sabatauskaitė). Tokie ir panašūs pasisakymai liudija politinį tikslą – panaikinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas, kurios įtvirtina visuomenės daugumai būtingą normalumo supratimą ir ir draudžia lytinių iškrypimų propagandą nepilnamečiams, bei apversti viešojoje erdvėje dominuojantį normalumo supratimą taip, kad nuo šiol homoseksualizmas ir kiti lytiniai iškrypimai būtų laikomi norma, o nepritarimas tokiam požiūriui ir priešinimasis seksualinių mažumų judėjimo politiniams tikslams būtų laikomas patologija.
Išsiaiškinus ideologiškai motyvuoto persekiojimo politinius tikslus nesunku tiksliai įvardinti ir pačią ideologiją. Visi keturi tikslai yra tikslai iš seksualinių mažumų judėjimo politinės programos ir išplaukia iš šio judėjimo ideologijos – genderizmo. Tačiau apsiriboti nuorodomis į genderizmą ir seksualinių mažumų judėjimą būtų nepakankama. Aiškiai matyti, kad daugelis tų, kurie taip uoliai viešojoje erdvėje draskosi dėl genderizmo nuostatų įtvirtinimo ir seksualinių mažumų „teisių“, patys yra ne seksualinių mažumų judėjimo nariai, bet draugai ir pakeleiviai. Ši parama ir simpatijos nesunkiai paaiškinamos: seksualinių mažumų judėjimas šiuo metu atlieka platesnės ideologijos ir judėjimo – liberalmarksizmo – smogiamojo būrio arba avangardo vaidmenį, todėl seksualinių mažumų judėjimą ir genderizmą nuosekliai palaiko visi liberalmarksizmo šalininkai. Todėl formuluodami tikslia politologine kalba turime konstatuoti, kad mokytojos pjudymą organizavo liberalmarksistinės ideologijos šalininkai.
Bus daugiau
Viskas taip, išskyrus – citata: “mokytojos pjudymą organizavo liberalmarksistinės ideologijos šalininkai”.
Komunistų laike homoseksualizmo netoleravo, todėl teisinga būtų vadinti mokytojos ir jos asmenyje visuomenės daugumos atakuotojus taip: liberalpederastijos šalininkai.
Straipsnio pavadinimas nepaprastai tiksliai nusako įvykį ir tebesitęsiantį politiškai korektišką klyksmą demokratijoje : ‘turi paklusti 200 žiurkių savo pačios rūšies’ (Volteras/Voltaire).
Noriu padėkoti p. Laisvūnui už didžiulį darbą, kurį Jis atlieka, atverdamas mums akis. Tai N. Putinaitės, V. Ališausko ir visos Naujojo Židinio – Aidų kompanijos, D. Puslio, kuris dabar vadovauja portalui bernardinai.lt, Irenos Vaišvilaitės, net Mažosios Studijos “veiklos” atskleidimas. Štai kokios galingos jėgos mestos, kad kuo plačiau ir giliau skleistųsi neoliberalioji ideologija Lietuvoje. Nesvarbu, kad dalis šių ponų ir ponių dedasi karštais katalikais(I. Vaišvilaitė, V. Ališauskas), tačiau jie didžiulę žalą daro tiek katalikybei, tiek lietuvybei.
Ar pajėgi Lietuvos katalikų bažnyčia, Jos autoritetai įžvelgti čia pavojų ir ar ne laikas būtų imtis priemonių, kad šis blogis neplistų toliau?
Žvelkime atgalios.
K.Marksas ir F. Engelsas buvo meilužiai ir antrojo mirties priežastis 1895 m. – burnos ertmės vėžys.
Dėl masinio oralinio Vakarų šalyse (Švedija – apie 85 nuošimčius visų suaugusiųjų ir paauglių, Nydelandai perkopė 80, kitos šalys sparčiai vejasi) nepaprastai plinta dėl VPH (virus papiloma humanis) burnos ir gerklės vėžys, mokslininkai pagal tyrimais nustatytą gausėjimą kelių metų bėgyje tikisi epidemijos mastų.
Dėl analinio kylantis išangės vėžys tarp analistų daugybę kartų viršija tuo neužsiimančiuosius.
Pagyvenę analistai turi dideles bėdas su išangės raumenų laisvumu – nelaiko išmatų.
Pagal D.Svabo (Swaab) (Nyderlandai) atliktus smegenų tyrimus, homoseksualų yra jos kitokios.
Nestebina, kad net 90 nuošimčių Vakarų filosofų pasisako už pedofiliją ir incestą.
Teko skaityti išprievartautos merginos atsiminimus, tai ji buvo vienintelė tokia klinikoje – visos kitos incesto aukos.
Grįžkime į 1917 m. bolševikų perversmą, kai vienu pirmųjų dekretų buvo pasirūpinta homoseksualų teisėmis. Nepaprastas vyrų meilės išplitimas tarp bolševikų atvedė į 1934 m. įstatymą, numatantį bausmę už tokį gyvenimo būdą, negana to, dar viena iš tikrųjų Stalino valymo priežasčių 1935-38 m. buvo atsikratyti bolševikais – homoseksualais.
ČK/NKVD/KGB ir GRU labai daug šnipų rasdavo tarp homoseksualų (prisiminkime Kembridžo penketuką, kurio vadas Kim Philby jaunystėje praleido atostogas Paryžiuje su būsimu garsiu istoriku E. Hobsbawm), apmokėdavo dalį jų (J.P.Sartre,…) kaip SSSR draugus, kovojo už jų teises.
Subirus SSSR ir dabar girdint grūmojimus Rusijos atžvilgiu dėl seksmažumų, V. Putiną ir jo draugus turi apimti skanus juokas dėl ideologinio karo reliktų, vešliai įsikerojusių ‘supuvusiame kapitalizme’ su rock muzika ir t.t., dar pridedant talibų išmintį : ‘kvaišalai yra kapitalizmo sifilis’.
1919 m. pirmajame Kominterno suvažiavime V. Leninas įvardino revoliucijos plėtrą, tuo pačiu ir už mažumiečių teises, kaip būsimas Europos Jungtines Valstybes, šiandien turime artėjantį ES vardo jubiliejų 2019 m.
K.Marksas :’ pirma pasiekime demokratiją, o tada visi balsuos už socializmą’.
V.Leninas mokė : ‘komunizmas ateis, kai virėja valdys valstybę’.
Dar 1762 m. Ž.Ž. Ruso (J.J. Rousseau) apie demokratijos išsigimimą, jai virstant ochlokratija arba gaujos valdymu.
Šiandien gyvename eurokomunizme, įvairių socializmo atmainų derinyje – internacional- ir nacional- su aiškiai išreikšta indulgencija mažumiečiams, kaip šviesiai Žmonijos ateičiai.
Šiandienos politinis korektiškumas mažumiečių teises yra pavertęs totalitarinės liberalizmo diktatūros šventąja dogma, moksliniai tyrimai apie mažumiečius yra nukišami į gilius stalčius, mokslininkai ujami dėl savo minčių skelbimo, ką jau kalbėti apie tikybos mokytoją Telšiuose – visuotinė cenzūra su naujuoju liberalizmo Codex Librorum Prohibitorum.
Citata: “Grįžkime į 1917 m. bolševikų perversmą, kai vienu pirmųjų dekretų buvo pasirūpinta …”
http://ipvnews.org/bench_article23102010.php Декрет о бабах
“Законный бракъ, имевшiй место до последняго времени, несомненно являлся продуктомъ того соцiального неравенства, которое должно быть с корнемъ вырвано въ Советской Республике. До сихъ поръ законные браки служили серьезнымъ оружiемъ въ рукахъ буржуазiи в борьбе ея с пролетарiатомъ, благодаря только имъ все лучшiя экземпляры прекраснаго пола были собственностью буржуевъ имперiалистов и такою собственностью не могло не быть нарушено правильное продолженiе человеческаго рода.
Поэтому Саратовскiй Губернскiй Советь Народныхъ Комиссаровъ съ одобренiя Исполнительного комитета Губернскаго Совета Рабочихъ, Солдатскихъ и Крестьянскихъ Депутатовъ постановилъ:
§ 1. Съ 1 января 1918 года отменяется право постояннаго владения женщинами, достигшими 17 л. и до 30 л.
Примечание: Возрастъ женщинъ определяется метрическими выписями, паспортомъ, а въ случае отсутствiя этихъ документовъ квартальными комитетами или старостами и по наружному виду и свидетельскими показанiями.
§ 2. Действiе настоящего декрета не распространяется на замужнихъ женщинъ, имеющихъ пятерыхъ или более детей.
§ 3. За бывшими владельцами (мужьями) сохраняется право въ неочередное пользование своей женой. Примечание: Въ случае противодействiя бывшаго мужа въ проведенiи сего декрета въ жизнь, онъ лишается права предоставляемого ему настоящей статьей.
§ 4. Все женщины, которыя подходять подъ настоящiй декреть, изъемаются изъ частного постояннаго владенiя и объявляются достоянiемъ всего трудового народа”.
🙂
Tvaksai,didesės durnystės neskaičiau.
Pakuria žmonės fantazijų apie Olandiją, (kurioje dabar esu) pakaitina savo erotines fantazijas, na tik ne iki tokio lygio.
Jeigu aš rytoj nuėjęs į darbą pasakyčiau, kad 80 nupošimčių olandų čiulpia – gaučiau į dūdą.
Iškarto.
Olandija didelis kaimas su paprastai mąstančiais ir tolerantiškais žmonėmis.
Jeigu mano benradarbiams nepatinka “houmo”(tarp kitko tai pikčiausias olandiškas įžeidimas) tai niekas to nebijo pasakyt, nes už nuomonės reiškimą čia nebaudžiama.
Jeigu darbų vadovas auskaruotą susilaižytais plaukais šoferį išvadina mergaite ir suglamžęs sviedžia dokumentus, už tai niekas nepasmerks, nes tokia jo pozicija bobiškai atrodančių osobių atžvilgiu.
Palyginus su Lietuva, čia labai platus nuomonių pomėgių, hobių, nusistatymų ir politinių pažiūrų spektras.
Gal kažkur yra ir iškrypėlių.
Bet tikrai labai mažas procentėlis, nes olandai, tokiems nelabnai tolerantiški.
Goed. Volgens statistiek Nederlandse in Nederland meer als 80 (tachtig) procenter mensen van beide geslachten zijn bezige met orale seks.
In Nederland niet existeert andere mening, toch existeert geaprobeerde officiele mening, de iedere dag is doorgewerkt in medias.
Ik had gelezen vele Nederlandse autoren – schrijvers, denkers, de weten en denken zo als ik schreef in mijn commentaar boven. Voorbeeld, schrijver Auke Hulst noemde hedendaagse levenssituatie in Nederland als ‘Brave New 2017’, vorige Nationale Ombudsman prof. A.F.M. Brenninkmeier niet voor niets noemde in october 2013 de Haagse politiek als racistische, bijzonder tegen buitenlanders.
Galiu tęsti ir tęsti remdamasis vien Nyderlandų mokslininkais, jų paskelbtais darbais, mano surinktomis straipsnių iškarpomis, išrašų konspektais, bet tai turėtų būti kelių straipsnių ciklas apie Nyderlandų Karalystės narko – sodomitinį rojų. Tarp kitko, labai daug nyderlandiečių būdavo iškart sukrėsti, bet paaiškindavau ramiai skaičiais ir faktais, ištraukas iš straipsnių, knygų. Nepaisant statistikos, kuri jau paaiškėjo labai klastojama, autochtonų tarpe labai didėja radikalus nusistatymas prieš homo, nekalbant apie alochtonus musulmonus.
Taip, statistika tokia ir nieko čia jau niekas nepakeis – jau 80 nuošimčių olandų ir olandžių čiulpia, laižo, toks ten 69 rojus.
Nedidelė dalis yra tikrai relingingi ir oraliniu neužsiima, bet tokių mažuma ir jų daugiau katalikiškuose pietuose – Š. Brabante ir Limburge.
Taip taip. Olandai dviem galvom ir keturiom rankom.
Dar pamatę lietuvį iškartpo užpuola ir išlupa mėlynas akis.
Jeigu nori apdergt kurią šalį nors šalį, internete tam mėšlo visada rasi.
Tai ne šmeižtas ar melas, tik įvairių teisėsaugos institucijų raportų ištraukos – Saugumo ir Teisingumo Ministerijos ( Ministerie van Veiligheid en Justitie), Generalinės Prokuratūros (Openbaar Ministerie), Valstybės Kontrolieriaus ataskaitos, kalbos, raportai, šalies intelektualų pasisakymai, mokslinių medicininių tyrimų ir apklausų išvados, Nyderlandų Karalystės istorijos įvykių priminimas.
Galiu duoti ištraukas iš rašomos knygos juodraščio.
———-
ix skyrius. VOC mentalitetas – amžinoji vertybė
Premjeras J.P. Balkenende 2005 metais pagaliau išreiškė trumpu apibrėžimu “VOC mentalitetas”, kas tvyrojo ir tebetvyro ore. Tapatus “auksinis amžius” žymi Nyderlandų plėšikavimą pasaulio vandenynų krantuose, žudymus, moterų prievartavimus.
Nyderlandų kolonijinis karas Indonezijoje 1945-1949 metais pasižymi bruožais, kuriuos atliko nacional -socialistinės Vokietijos SS 1941-1945 – civilių gyventojų genocidas, suimtųjų kankinimas, moterų prievartavimas, už ką Niurnbergo procesas paskelbė SS nusikalstama organizacija.
1948.12.10 Paryžiuje buvo paskelbta Visuotinė Žmogaus Teisių Deklaracija, kurią pasirašė ir Nyderlandų Karalystė.
1948.12.19 Indonezijoje buvo pradėta plataus mąsto veiksmai (politionele actie „Kraai“ –politinė akcija „Kranklys“) prieš kovotojus už Indonezijos nepriklausomybę, vykdant ir civilių žudymą, kankinimus, moterų prievartavimus, neapsieita be politinių žmogžudysčių.
Beveik po 70 metų kelios išprievartautosios padavė Nyderlandų Karalystę į teismą joje, teismas pripažino 35 metų senatį. Svarbiausia – paslėpti nusikaltimus “už tautą ir tėvynę”.
Tomis dienomis premjeras M. Riutė (Rutte) užklaustas apie žalos atlyginimą, atsiprašymą Indonezijai, atsakė pagal specialybės žinias, kaip diplomuotas Leideno universiteto istorikas : “jokių atsiprašymų”.
Žymiausias Nyderlandų istorikas J. Hiauzinga (Huizinga) moko istorikus : “reikia rašyti aristokratiškais sakiniais”.
Iki šiandien Nyderlandų istorija yra kvailinimas narciziniu VOC mentalitetu.
Šmaikštu yra, kai Tarptautinis Tribunolas įsikūręs Hagoje ir užsiima daugiausia Afrikos valstybių vadovų teismais. Suprantamas teisinis ir politinis korektiškumas rasiniu principu, bet kada Nyderlandų Karalystė atsisės tame teisme į kaltinamųjų suolą už genocidą Indonezijoje 1945-1949, visuotinai žinoma, kad senaties termino už genocidą nėra, tai nepavyks pasprukti. Pačiai valstybei tai būtų į naudą pagyti nuo rasizmo, nacional-socializmo, patirti katarsį nuo VOC mentaliteto.
Įdomu, pagal kokią moralę Tarptautinis Tribunolas yra Hagoje ? Gal pajėgtų kas Nyderlandų Karalystėje paaiškinti ?
B. Franklinas (Franklin) pastebėjo : “Nyderlandai yra parduotuvė, bet ne valstybė”, tai gal jau po gerų 200 metų bent 21 amžiuje laikas pradėti laikytis įstatymų, bet ne krautuvininko suktumo apgauti su spindinčia šypsena veide, su gudraujama aritmetika parduodant 2+3=10, perkant 2+3=1.
Labai gerai galiu suprasti, kad būsiu apkaltintas kaip psichiškai nesveikas, kuriam tikrai reikalinga vaistinė lobotomija ( prisiminti psichologę drs. B.Y. fan Torn ( van Toorn)). Suprantama, geriausia išeitis Nyderlandų Karalystei yra mano likvidacija.
Turiu pasiremti D. Helbingu (Helbing), Delfto (Delft) technikos universiteto dėstytoju, kad šiandieninė politinė sistema yra fašizmas 2.0 arba komunizmas 2.0.
Kitaip negali būti , nes dar 19 amžiuje K.Marksas (Marx) iškėlė užduotį : „pirma pasiekime demokratiją, o tada nugalės socializmas“, fašizmas tėra tas pats nacional – socializmas ar tautinis socializmas įvairiomis atmainomis, komunizmas yra inter – nacional – socializmas, vieno daugiavaikio tėvo –socializmo – sūnūs.
Asmeniškas K. Markso internacionalizmas – neapkęsti visų tautų, neišskiriant savųjų žydų – labai tinkamas šiandieniniam elitui valdyti žmones – gražiomis pasakomis apgauti rinkimuose, taip ir VOC mentalitetu apgaunant tautą didinga ir garbinga praeitimi.
Valstybės Ombudsmanas (Nationale Ombudsman) prof. A.F.M. Breninkmejeris (Brenninkmeier) 2013 metų spalio mėnesį tarstelėjo : “Politinis potvynis Hagoje yra rasistinis. Tai turiu aš ne apie vieną partiją, bet apie nusistatymą Hagoje. Jis yra prieš svetimšalius.“
Gražiau ir tiksliau turbūt neįmanoma pasakyti.
Dar gražiau jo atsiliepta apie Konstituciją : “taip mirusi kaip molas”. Supraskime : ką jau kalbėti apie įstatymus …
Visiška smulkmena – 1942 metais į Lietuvą kaip nacional – socializmo kultūros nešėjai atvyko daugiau kaip 200 olandų ūkininkų šeimų, kad dovanotiems dvarams vadovaudami aprūpintų vėrmachtą (Wehrmacht) maistu, tai iki šiandien težinoma, kad Lietuva – tai Rusija, o lietuvis tegali būti silpnaprotis baltasis vergas.
Nuo spalio perversmo 1917 metais, Rusija ar SSSR apmokėjo Vakarų intelektualus, sąrašas būtų ilgas ir sukrečiantis, leido jų knygas tam įkurtose leidyklose, rėmė komunistų ar kitas partijas, palankias pasaulinės revoliucijos idėjai, apmokėjo taikos ir antikarinių judėjimų lyderius, filmavo jų vedamas demonstracijas iš kosmoso, ar tikrai atidirba užmokėtus pinigus, kūrė žaliųjų partijas, mes, gyvenantieji socializmo lageryje, turėjome visa tai apmokėti, vis labiau nykstant prekėms iš lentynų. Vakaruose tiesiog įsivešėjo nuomonė, kad rytų europiečiai ya necivilizuoti kvailiai, nemoka skaičiuoti pinigų,kas kasdien atsispindi žiniasklaidoje – per 64 mėnesius neteko pamatyti ar išgirsti jokių tikrovę nušviečiančių pranešimų, nekalbant apie palankius, viskas visada geliančiai ir pašaipiai, o jau apie Rusiją… Nesu aš imperinės Rusijos gerbėjas, vertinu rusus – žmones pagal jų tikruosius darbus. Rasistinis, nacional – socialistinis politinis korektiškumas Nyderlandų Karalystėje savo vertei išaukštinti, primityviai kvailinti piliečius savo pranašumu prieš rytų europiečius ir jų tėvynes vyksta kasdien, lyg į nuotekų vamzdį nuleidžiant savo menkavertiškumą, kad išlikti „oranje boven“. Kuriems galams kasdien skamba P. Čaikovskio ar kito ruso, lenko, vengro klasikinė muzika, šoka A.Cygankova Amsterdamo balete, daugybę metų dirigavo Maris Jansuonas (Jansons), nesigirdi kažkodėl olandų kompozitorių,… Kodėl tikrajame mene, aukštojoje kultūroje dominuoja rusai, kiti rytų europiečiai ? Mane prajuokino, kai buvo švenčiamas Nyderlandų operos 50-metis su pasauline primadona Violeta Urmana, ach, ach, čia tai lygis – pasaulinė klasė, nors vienam vakarui pasisekė pasikviesti, plyšavo žiniasklaida, mums lietuviams – Violeta Urmanavičiūtė iš Marijampolės.
VOC mentalitetas negali kitaip išsilaikyti, kaip tik niekindamas kitų tautų ir rasių žmones, šiandien prisitaikęs po politinio korektiškumo kauke pagal supratų lubas, pagal samdytų narciziškų pamokslininkų jiems patiems težinomas nuleistas minčių ribas teisingai galvoti, kalamas dr. J.Giobelso (Goebbels) priesaku : „kartoti nors tūkstantį kartų, kol pats patikėsi, tada ir kitus įtikinsi“, o jei tas ribas peržengi, kai esi iš Lietuvos ir Nyderlanduose to dar niekas nėra kalbėjęs ir dar taip gausiai mintimis per TV, tenka pasižiūrėti į mokslišką drs. B. Y. van Toorn mano išsišokimų vertinimą.
Paklausia manęs teisėsaugininkas, kas yra Lietuvos sostinė, atsakau, kad Lagos, netiesa, sako, ten gyvena mano uošviai, tai Nigerijoje. Pabandžiau meluoti.
Neblėstanti Vergų Kranto artuma olando širdyje su Elminos įspaudu, uošvijomis pasaulio vandenynų pakrantėse VOC mentalitetui šaknytis ir nenustumti užmarštin šaunius protėvių darbus, to neleidžia epigenetinė trauka, išsivysčiusi nuo „auksinio amžiaus“, kurstoma moksliškai istorikų darbais, filmais a la „Michiel de Ruyter“ (Michyl de Riauter) moderniajame mene, kietu vyruku Joran van der Slot (Joran fan der Slot) ar kokaino plantacijų prižiūrėtoja Tanja Niemeier (Tanja Nymejer) žiniasklaidoje.
x skyrius. Žydai užsimokėjo mokesčius už konclagerius
Labai puošiantis faktas Nyderlandų Karalystės istorijoje – grįžę po Holokausto iš Aušvico (Auschwitz), Dachau ar kitų koncentracijos stovyklų Nyderlandų žydai turėjo užsimokėti mokesčius jei ne nuo 1941, tai bent nuo 1943 metų už savo namus, sklypus, kai buvo įkelti vokiečiai ar olandai, nacional-socializmo valdininkai, gerbėjai, savininkams leidžiant laiką kurortuose, pokario valdininkų supratimu. Karalystei pasidavus 1941 metais apie 95 nuošimčiai valdininkų liko savo darbo vietose, sąjungininkams išvadavus 1945 metais tokie sudarė 90 nuošimčių. Pastovioji Nyderlandų valdininkų judofobija tiko ir nacional-socializmui, ir pokariui. Negana to, Niurnbergo procesas vyko 1945.11.20 – 1946.10.01, o tuo metu Amsterdamo, Hagos,kitų miestų žydai už išlikimą gyventi savo namuose po išlikimo konclageriuose turėjo apsimokėti. Praėjus geriems 60 metų pradėta išmokėti žydų bendrijoms už “neapsižiūrėjimą” ir “klaidas”. A.Solženicynas tokiam atvejui yra pasakęs : “tiesa ateina tada, kai yra niekam nereikalinga”.
Nyderlandų valdininkai paskatinti tokios sėkmės – apgauti žydus, neatsakyti ir laimingai numirti teisuoliu būnant – stengiasi ir šiandien vadovautis visapateisinančia varomąja jėga “už tautą ir tėvynę”, vykdydami savivalę, nepaisydami Konstitucijos, įstatymų, žmogaus teisių, atsiradusių po Niurnbergo proceso.
Jei Nyderlandų Karalystei netgi žydus pavyko išgąsdinti, išprievartauti užsimokėti už konclagerius, kaip už kurortus, paslėpti bent 60 metų, tai mane lietuvį sutvarkyti tebuvo juokų darbas padedant valstybės apmokamiems stropiems advokatams. Už tokius mažus pinigus netgi gali pasiaukoti tautos ir tėvynės labui ir karjeros sėkmei užsitikrinti valdžios kabinetuose.
—Čia tik žiupsnelis.
Ooooo, kaip baisuOlandija siaubinga baisi šalis,o Čaikovskis labai geras kompozitorius, Dostojevskis geriausias rašytojas.
Bet Olandija maža. Glupstva kažkokia žemėlapyje nepastebima.
Bet kas darosi Amerikoje, pažiūrėkime kas darosi Amerikoje. Va ten tai tikras siaubas. Tokių baisybių Pasaulis dar neregėjo.
Tamsta rodos protingas žmogus, bet tikro, košmaro nematote.
Akis atmerkt reikėtų
Kas dėl liberalų, tai bene svarbiausias faktas ir politinis veiksnys būtų tai, kad Liberalų sąjūdis Seimo rinkimuose 5 iš 6 pelnytų mandatų laimėjo kaimiškose apygardose, kai Vilniuje ir Kaune nelaimėjo nė vieno. Ir tai įvyko, kai jų vedlys E. Masiulis buvo sulaikytas įtariant stambaus kyšio paėmimu. Štai ką – balsavimo rezultatus, patį balsavimų organizavimą, Rinkimų įstatymo nuostatas derėtų analizuoti kalbant apie liberalus politikoje, demokratiją apskritai. Teorinis liberalizmo “mušimas” uždarame rate politiniam gyvenimui nieko neduoda ir negali duoti. Jūs ten pliekitės žodžiais iki valiai, o mes valdysime šalį…
Kaip greitai užmiršome, kas tai buvo Sodoma ir Gomora ir kaip ten jiems tie “išdykavimai” baigėsi… Liūdna…
Telsiu mokytoja, be abejo, supranta, kad ji pati cia nieko deta. Susidure dvi pasauleziuros: tradicine, tukstantmete pasauleziura su giliomis seimos tradicijomis; su teveliu ir mama, su seneliu ir mociute, su vaikais ir anukeliais….. Ir kita pasauleziura, kuri yra kisama per prievarta pasaulio salims. Tai parsidaveliu, bedvasiu iskrypeliu pasauleziura… Kazkas pasakys: cia jau per stipriai rezei. Ne, ne per stipriai. Per silpnai, nes jaucio odos neuzteks iskrypeliu nusikaltimams surasyti: ……… abc.net.au/mediawatch/transcripts/s4343957.htm. ….. Fiona Barnett- pedofile survivor …….. Ivedus Fiona Barnet YouTube galime rasti daugiau info. Nekalbesiu apie pedofilu kunigu nusikaltimus- ju pilna ir Youtube ir aplamai internete. Todel, ka pasake mokytoja- taip pat yra internete. Jos pasakymas apie gejus- kanibalus nera lauztas is pirsto, bet perskaitytas internete, todel nera nusikaltimas.
§ 4. Все женщины, которыя подходять подъ настоящiй декреть, ИЗЪЕМАЮТСЯ ИЗЪ ЧАСТНОГО ПОСТОЯННАГО ВЛАДЕНIЯ и объявляются ДОСТОЯНIЕМЪ ВСЕГО трудового НАРОДА”.
Iš dalies tai jau įgyvendinama, kai mūsų jaunimas pagrobiamas ir perduodamas sekso „verslui”…
Noriu pridėti apie vergių prekybą.
Nyderlanduose dėl sekso vergių laikymo ar pardavimo iš iškeltų bylų ‘verslininkams’ daugiau kaip 90 nuošimčių net nepasiekia teismo. Vergės, daugiausia iš trečiųjų šalių, ilgai nelaukus prievarta išsiunčiamos į kilmės šalį be teisės sugrįžti – 94 nuošimčiai iš visų nuskriaustųjų.
Pagal baudžiamąjį kodeksą už tokį verslą gresia iki 12 metų, bet 2015 m. didžiausia paskelbta bausmė buvo 2,5 metų.
Taip užtikrinamas šviežių sekso vergių įvežimas ir ‘verslininkų’ prasigyvenimas, kol anksčiau ar vėliau pasidalija uždarbiu su advokatais, … – ‘visiškai teisėta’, nes jokių įrodymų.
Pagal prostitučių apklausas galima sužinoti, kad kas penktas lankytojas yra iš jėgos ir teisės struktūrų.
Vokietijos prostitutė Domenica savo atsiminimuose rašo : ‘labiausiai iškrypusio sado-mazochistinio sekso yra ištroškę teisininkai : advokatai, teisėjai, prokurorai, policininkai, matyt, tik taip gali pasitenkinti darbo laiku lemdami žmonių likimus’.
Atminkime, jog pedofilijos bylos yra teisėsaugos labai gniuždomos, nes didelė dalis įtariamųjų yra iš teisėsaugos ir šalies elito.
D.Britanija netgi pasikvietė prokurorą iš N. Zelandijos, nes pedofilijos mastai didžiuliai ir draugai dengia draugus.
Panašiai ir Nyderlanduose, kur vienoje byloje prieš daugiau kaip 20 metų įtariamasis buvo princas Klausas (Claus), dabar jau miręs karalienės Beatrix vyras ir Rolodex bylą užgniaužęs prokuroras F. Tėfenas (Teeven) buvo valstybės sekretorius saugumui ir teisingumui 2010-2015 metais, bet įkliuvo dėl sandorio su narkotikų prekeiviu 2001 m. ir teko atsistatydinti po išviešinimo, nors ir praėjus 14 metų.
Visa sekso vergių ir jaunų vergų seksui prekyba suinteresuoti elitiniai šalių sluoksniai, kad patenkinti savo iškrypusias sodomitines seksfantazijas.
Gal ir ne i tema bet noriu pasakyti kad 99% vergiu yra savanores.
Kadangi man teko susidurti su vergvaldžių bylomis, tai žinau ne iš MIPP (masinės informacijos ir propagandos priemonės) ar paskalų.
Neturtinga mergina, dažniausiai užaugusi be tėvo, yra suviliojama pirklio su geru automobiliu, kuris padės jai įsidarbinti užsienyje – šokėja, virėja, ar kokį kitą norimą darbą suras. Mergina, dažniausiai jau ne mergaitė, sugula, permiega kelis naktis ir vežama į užsienį norimam darbui.
Ji net nežino, kad įdarbintojas užsienyje užmoka už ją jos geradariui sutartus pinigus, verčia sugulti iš pirmo vakaro, yra sudaužoma kaip obuolys, išprievartaujama, iškeikiama, ir po kelių dienų išgijus mėlynėms veide, vežama klientams pagal užsakymus, numušant bordelių kainas.
Mergina profilaktiškai padaužoma, kad vykdytų visus vyrų įgeidžius, po poros mėnesių jos noras telieka vienas – tegul viską daro, aš darysiu viską, ko panorės, tik tegul palieka gyvą. Mergina tampa psichiškai nesveika, isteriška, vartoja narkotikus, vyrus mato tik kaip kuilius su stačiais, nors dabar daugiausia prisieina tenkinti orališkai – klientų dauguma pasižymi impotencija.
Tas pat ir su jaunais homo, kurie vežami elito malonumams.
Nesiplėsiu.
Nesiginčysiu,būtų gerai jei taip būtų kaip jūs rašot bet aš savo akimis ir ausimis pamačiau kitokį vaizdelį….Hanoveryje autopardavėjiai turkai pakvietė mane išgert alaus,pradžiai,po to užėjom į bardelį,o ten visos lietuvaitės,net ir vyresnioji.Aš apsimečiau turku todėl girdėjau viską,jų zekišką leksikoną,tarpusavio kovą dėl klijentų ir t.t…Tikrai nepanašu kad jos vergės.
Taip, dalis yra tokių – iš nedarnių šeimų, užaugusios be tėvo ar vaikų namuose ( vyrukai iš ten pasirenka vagių gyvenimą ), pagal tyrimus tokios merginos yra sadistiškos, lesbiškos prigimties (American Kinsey Institute), linkę į alkoholį ir narkotikus ( kone kiekviena pradėta apsvaigus bent vienam iš tėvų).
Aš esu pasibaisėjęs ne tokių merginų likimais, tai jų savanoriškas pasirinkimas, bet apgautų ir išprievartautų, pasinaudojant jų siekiu ne lovoje užsidirbti geresnei buičiai, jos nustumiamos į sekso vergijos bedugnę, apie kurią galvojo kaip apie siaubą, prieš ten pakliūnant.
Tapinas, Tapinas. O kas jis toks? Jis eilinis Lietuvos R. pilietis su visomis prievolėm ir teisėm. Toks pat , kaip aš ir kiti. Ką , jo nuomonė turi būti prilyginta, jei ne Dievui, tai šalies Vadovui. Tegu jis pabučiuoja Telšių Mokytojai… Tyliu, tyliu .
Atsirado, matai išmintigas. Visų galų žinovas.
Nuobodus ir provincialus naftalinas 🙂 Ką čia apie jus bepridursi 🙂
Kočiokis kaip nori ir su kuo nori, ir nebūsi “naftalinas”.
Tik nesiskelbk , neišsišok ir tau niekas netrukdys. Kuklumas “vyriškumo viršūnė”.
Matosi kad pats naudoji vazelina ……….naftalinas.
Su :))): pasisakymu juntu modernizmo sifilitinių pūlinių kvapą iš pažąstų.
Jau dvylika metų, kai dingo be žinios mano duktė. Ji galėjo tapti ir kanibalų, ir homoseksualų auka, tačiau nei vienas iš šiame straipsnyje parodytų ponų, sutartinai, kaip devyni vilkai, pjaunančių vieną bitę, kažkodėl iki šiol neišgirdo mano pagalbos šauksmo – ar neprisišauks jie savo plūduriuojančiu elgesiu iš Aukštybių mano nežinios dalios?
Net keista, kad nieks nekeikia Putin’o.
Juks jis prieš kelis metus priėmė įstatymą apie homoseksualizmo propagandą, kurį tik ką net Strazbūro teismas pasmerkė ir net baudas Rusijai uždėjo.
Įstatymo esmė – pardon, labai grubiai – “dulkinkitės kaip norit, bet nelįskit prie vaikų, už tai iškart tiurma”
AŠ juos visus vadinu: pydarais:ir kodel aš tureciau gilintis kokiu ju ten yra?ką niera ko mokytis naudingo?
Ką reiškia šie A.Tapino žodžiai : „Telšiuose turi lėkti galvos ilgai ir ne viena“ ?
Pirma, tai yra KPSS sekretorių lygio posakis, įsigalėjęs nuo 1917 m. V. Leninui paliepus : ‘šaudyti žmones daugiau’.
Raudonasis tvanas Žemėje nusinešė apie 200 milijonų aukų, kai žmogų užmušti kauptuku dar 1978 m. buvo šviesios ateities kūrimas.
Visu sovietmečiu toks posakis kiekvieno KP nario lūpose reiškė grėsmę susidoroti su žmogumi : nušauti, kankinti tardymuose, išsiųsti į Gulagą, išvaryti iš darbo ir neleisti įsidarbinti kitur, nebent juodadarbiu, daugybė padorių inteligentiškų žmonių buvo kaip dyglys KP vadukų akyse ir dėl vienintelės klaidelės buvo nustumiami į visuomenės dugną.
Daugybė KP narių galėjo tenkinti savo kanibališkas aistras, sunaikindami už save padoresnius, protingesnius.
F.Dostojevskis savo ‘Velniuose’ labai aiškiai aprašė intelekto ragavusių ir gera norinčių atnešti Žmonijai revoliucinių pertvarkytojų savybes, kaip žmogėdriška neapykanta padorumui ir protui, kaip visiškas nepakantumas kritikai ir ją išsakiusiems kitaminčiams, ir tai buvo aprašyta su tokiu tikslumu, kuris dabar galimas su genetikos, medicinos, kitų mokslų šiandieniniu žinojimu, tiesiog pranašiškai tai regėjo savo akimis pagal tų dienų tikrovės vaizdus.
Galėtų A. Tapinas perskaityti ‘Velnius’, dar ‘Gulago archipelagas’, ‘1984’, ‘Gražus naujas pasaulis’, ten atpažinti save, daug plačiau sužinoti, negu aš šiame trumpame pasisakyme pasakiau.
Tai galima pasakyti apie kiekvieną šiame straipsnyje minimą veikėją, su komjaunuolio P. Korčiagino įkarščiu šokusio gimti homorevoliuciją 69.
Ne taip seniai Lietuvoje komjaunuoliai su tokiu pat įkarščiu trėmė žmones į Sibirą, siekdami sukurti rojų Žemėje – komunizmą, tai šiandien kuriamas homorojus ?
Nesupranto erzelio priežasties.
Mokytoja dirba kaip ir dirbusi.
Norintys pasireklamuot išsišokėliai paklykavo ir viskas tuo baigėsi.
Autorius pučia burbulą.
Tai puiku kad mokyklos direktorius nepasidavė liberastų spaudimui,na o straipsnio autorius vertas pagarbos diedas.
Malonu girdeti, kad mokytoja nenukentejo. Iki sio komentaro to nezinojau.
Gerb. dr. Šopauskai,
Rasau Jums del Jusu straipsnio, isspausdinto internetiniame puslapyje alkas.lt. Nonoriu issiplesti, tik parasyti kelis pastebejimus.
“Kitaip tariant, mokytojos L. Raudytės „dorojimas“ yra ideologiškai motyvuotas persekiojimas, t.y. apibrėžtos ideologijos šalininkai persekioja asmenį, kurį atpažino kaip tos ideologijos priešą.” — ka Jus vadinate ideologija? Kas Jusu manymu yra ideologija?
“Jei mokytojos teiginių objektas būtų ne seksualinės mažumos, o kita asmenų grupė, sakykim, nepažangūs mokiniai, skurdžiai, nutukėliai ar neįgalūs asmenys, ir apie šiuos žmones ji būtų kalbėjusi nepagarbiai, tokios isterijos kelti niekam net į galvą nebūtų atėję.” — cia labai jau supaprastintas palyginimas. Vien del logikos, kad “nepažangūs mokiniai, skurdžiai, nutukėliai ar neįgalūs asmenys” gali buti verti nepagarbos… Cia panasiai kaip R. Juknevicienes apibendrinti juodi benamiai… Nepagarba tokiu pasisakymu yra paciam pasisakiusiajam. Ar jus rimtai tikite, kad musu moksleiviai tokie ziaurus, jog priimtu nepagarba neigaliesiems?
“Antrasis tikslas. Pjudymo iniciatoriai, kai jau minėjome, ignoravo klausimą, ar mokytojos pateikti mokiniams teiginiai apie seksualines mažumas yra teisingi.” — Jus taip pat ji ignoravote. O ieskoti toli nereikia mokant anglu kalba ir naudojantis internetu. Be Vikipedijos saltiniu, galima rasti ir akademiniu: http://psychology.ucdavis.edu/rainbow/html/facts_cameron_sheet.html
Kadangi visa pamokos medziaga buvo juo paremta, tai visa ji yra snipstas. Akivaizdu, kad net nereiktu svaistyti laiko fiktyviems faktams, bet butent jie tapo pagrrindiniu diskusiju objektu. Toliau, kiek idomiau darosi…
“Tokie ir panašūs pasisakymai liudija politinį tikslą – panaikinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas…” — labai dziaugiuosi, kad pastebejote tai, nes ir as buvau nustebusi, kad niekas neatkreipe demesio i siuos punktus:
4) erotinio pobūdžio: kai skatinamas lytinis geismas, siūloma lytiškai santykiauti, rodomas lytinis aktas, jo imitacija ar kitoks seksualinis pasitenkinimas, lytiniai organai, seksualiniai reikmenys;
“12) kuria tyčiojamasi ar niekinama dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;”
“16) kai vartojami nešvankūs posakiai, žodžiai ar gestai;”
Priminsiu skaidriu medziaga: skaidres vaizdziai apibudina ivairius seksualinio pasitenkinimo budus, seksualine orientacija pateikiama su sovietine atributika (veliava), nesvankus posakiai ir zodziai apibudinant “seklos emima”, “rektalinius” veiksmus. Ne vienas doras, sveiko proto zmogus, nesvarbu liberalus ar konservatyvus, neuzsimerks i tokia “iskalba”. Reiskia, liberalai, klaidingai/samoningai/nesamoningai (kai tiek daug zmoniu, sunku atspet ju motyva) pasigavo fiktyvia informacija ir ja analizavo. Idomiau darosi, kad antiliberalai pasigavo ta pacia informacija. Gal nesamoningai, o gal samoningai, dziaugdamiesi, kad labiausiai sokiruojanti pamokos dalis, kuri realiai diskredituoja mokytoja, buvo tiesiog praleista pro akis, kas leido viska sita interpretuoti kaip liberalu/iskrypeliu ir doroves gyneju kova. Toks samoningas ar nesamoningas diskurso pristatymas tiesiog manipuliuoja pilkaja mase. Reiskia, jeigu puolama dorove, tai nesvarbu ar ta dorove viesai, porno filmo stiliumi kalba apie tai, kaip kazkas “maiso seklini skysti su ismatomis”. As asmeniskai neesu nepilnamete, bet ne tpati nenoreciau girdeti tokiu “ugdanciu” detaliu apie kazkieno seksualini gyvenima. Jeigu mokytoja pristatatydama pedofilija aprasinetu kaip suauge ir apzele dedes kazka kisa i mazo vaiko intymias angas, mes irgi tai matytume kaip svietejiska medziaga? Net spaudoje priimta grafinius vaizdus uzdengti, o norintys juos pamatyti turi patvirtinti, kad yra pilnameciai.
“Išsiaiškinus ideologiškai motyvuoto persekiojimo politinius tikslus nesunku tiksliai įvardinti ir pačią ideologiją. Visi keturi tikslai yra tikslai iš seksualinių mažumų judėjimo politinės programos ir išplaukia iš šio judėjimo ideologijos – genderizmo. (…) Todėl formuluodami tikslia politologine kalba turime konstatuoti, kad mokytojos pjudymą organizavo liberalmarksistinės ideologijos šalininkai.” — primetamas politnis apibudinimas tam tikrai zmoniu grupei yra toks pats ideologines kovos ginklas. Lietuviai, o tuo labiau lietuviskos masines ziniasklaidos vartotojai neturi jokio kritinio mastymo. Pateikiamos zinios tiesiog bukina bet koki zmoniu gebejima kritiskai mastyti. As nezinau ar issilavines zmogus kaip Jus samoningai, o gal nesamoningai tuo pasinaudojate ir sumetate visus i viena maisa, lyg irodydamas, kad klausineti to neverta, nes analize padarete Jus.
Jusu analize ne karta kritikuoja, kad visi pasisakiusieji samoningai ignoruoja konteksta. Taciau visame ilgame straipsnyje Jus niekur to konteksto taip pat neanalizavote. Straipsnio stilius tiesiog paremtas puoleju puolimu, o ne gilesne analize konteksto, argumentai neturi kazkokio apciuopiamo pagrindimo. Tarkim, kodel Jusu pozicija yra “svaresne” ar “teisingesne” negu visu pasisakiusiuju? Ar taip iseitu, kad daugumos smegenys jau praplautos? Tik saujele blaiviai mastanciu ir dorovingu zmoniu yra islikusiu? Jus niekur to nepaaiskinate, visas straipsnio argumentas yra formuojamas po kodu “Liberalmarksistinio revoliucinio teroro pradžia”. Kodas ilgas ir stiprus, tad jo prielaidu klausti kaip ir nereiktu ir tulas lietuvis tikrai neklaus.
Pagarbiai,
aiste
Šveicarai nuo šiol gali „pasikeisti lytį“ be medikų pagalbos
– propatria.lt/2022/01/sveicarai-nuo-siol-gali-pasikeisti-lyti.html
Pritariu jiems. Manau, ateityje bus galima į asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą įrašyti ir daugiau: jei žmogus suprato, pajuto visa savo esatimi, kad jis yra menekenas, bus įrašytas manekenas. Gali būti bet kas, kuo jaučias žmogus, įrašyta: ožys, kumelė, gyvatė ir pan. Gerbkime žmogaus laisvę, jo apsisprendimą, būkime liberalūs.