Ar menininkus telksim tik sostinėje?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime kalbėdama apie švietimo reformos pradžią sakė, kad ji panaši į reformos imitaciją. Vietoj kokybinių pertvarkų – perskirstymo ir parceliavimo planai. Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimu keičiamas meno studijų finansavimo modelis: dėl nežinomų priežasčių nuspręsta menininkų rengimą koncentruoti tik Vilniuje. Akademinei bendruomenei taip ir nebuvo pateikti kriterijai, pagal kuriuos buvo atrinktos programos, vertos valstybės finansavimo.

Kaip pertvarkys menų studijas?

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė paskelbė, kad numato menininkų rengimą koncentruoti tik Vilniuje. Neatlikus jokių analizių ar tyrimų, nesikonsultavus su ekspertais, pareiškė, kad turėti ir vystyti menų studijas visuose Lietuvos universitetiniuose miestuose nėra labai efektyvu. Tiesa, ministrė sutinka, kad menininkai pagal poreikį galėtų būti rengiami ir kituose miestuose, tačiau už jų rengimą už Vilniaus ribų turėtų būti atsakingos meno akademijos, nepaisant to, kad kai kurios regionine esančios programos yra stipresnės: tarptautinių bei šalies ekspertų įvertintos aukštesniais balais, išvystyta geresnė studijų infrastruktūra, dirba aukščiausios kvalifikacijos dėstytojai.

Naikina studijas Kaune

Šių ketinimų rimtumą liudija jau pirmieji Švietimo ir mokslo ministrės žingsniai siekiant numarinti menų studijas Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Štai Vytauto Didžiojo universitete (VDU) praktiškai naikinamos vaidybos, mados dizaino bei muzikos produkcijos studijos – 2017 m. joms neskirtas valstybės finansavimas.

Technokratiškas miestas skatina emigruoti

Buvusios Kauno valstybinio dramos teatro vadovės, dabar Lietuvos kultūros tarybos narės ir Kauno savivaldybės Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkės, dr. Inos Pukelytės nuomone, menų studijos Kaunui yra gyvybiškai svarbios. „Jei Kaune neauginsim menininkų, ne tik jausim nuolatinį jų badą, bet ir negalėsim sukurti kūrybinės terpės mieste, negalėsime sukurti tos kritinės kūrybinės masės, kuri yra reikalinga kiekvienam šiuolaikiškam vakarietiškam miestui, jis taps technokratiškas. Svarbu, kad mieste būtų sukuriama tinkama kultūrinė socialinė terpė, dėl kurios norisi čia gyventi. Kitaip kauniečiai ir toliau kels sparnus į Vilnių, ar į ispanijas bei anglijas“, – neabejoja dr. I. Pukelytė.

Vilniaus absolventai dirbti į Kauną nevažiuoja

Humanitarinių mokslų daktarės ir didelę darbo meno sferoje patirtį sukaupusios kultūros vadybininkės teigimu, Kauno regiono kūrybinio sektoriaus patirtis rodo, kad beveik neįmanoma pritraukti aukščiausios kvalifikacijos meno srities profesionalų, baigusių studijas Vilniuje, nes dauguma jų lieka sostinėje. Dr. I. Pukelytei antrina Kauno bienalės meno vadovė, projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ (KEKS 2022) meno vadovė dr. Virginija Vitkienė. „Menų studijas baigusiųjų Vilniuje nevilioja darbo pasiūlymai nepažįstamame Kaune. Jie paprastai įsikuria sostinėje. Tačiau mūsų kultūriškai labai spalvingą miestą prisijaukina ir pamilsta iš įvairių Lietuvos regionų VDU studijuojantys aktoriai, mielai liekantys mieste ir po studijų“, – sako V. Vitkienė. 

Kultūros sostinei reikia jaunų kūrėjų

KEKS 2022 meno vadovė atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų faktą – jau po 3 metų Kaunas bus Europos kultūros sostinė. Norint sėkmingai įgyvendinti šį projektą, kurio didelę dalį sudarys teatrų programa, dizainas, muzikos ir kiti renginiai, Kaunui labai reikalingi jaunosios kartos kūrėjai ir ne dešimtys, o keli šimtai. Šį poreikį sunku būtų patenkinti, jei būtų sumenkintos menų studijos Kaune.

Kauno dėstytojų lygis aukštas

Visiškai nepagrįstais V. Vitkienė vadina planus menininkų rengimą koncentruoti tik specializuotose aukštosiose mokyklose, atseit turinčiose geriausią mokymo bazę ir aukščiausio lygio dėstytojus. „VDU menų programose dėsto aukščiausios kvalifikacijos specialistai ir kūrėjai – meno ir mokslo daktarai, tarptautiniuose konkursuose prizus laimėję dizaineriai, garsūs Lietuvoje ir tarptautiniu mastu režisieriai, aktoriai, muzikos profesionalai, kitų sričių menininkai. Kaune daug geriau išvystyta studijų ir mokslo infrastruktūra – garso, medijų, dizaino studijų kompleksai yra vieni moderniausių Baltijos šalyse. Studijuodami universitete menų ir dizaino studentai turi platų humanitarinių-socialinių disciplinų pasirinkimo spektrą. Universitetas garsus ir vizituojančiais dėstytojais, pasaulinio lygio pranešėjais, kurių erudicija ir asmenybės daro įtaką jaunų žmonių kūrybinei pasaulėjautai“, – apie dėstymo lygį kalba V. Vitkienė.