Balandžio 16 d. per Balticum TV pradėjo kiekvieną sekmadienį transliuoti naujas kultūros laidas skirtas Algirdo Juliaus Greimo metams „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“.
A. J. Greimas, skaitydamas paskaitą Vilniaus universitete apie bendrąsias semiotikos problemas, sakė: „Mes gyvenime įmurkdyti kaip šuniukai pasaulyje, kuriame mus supa daiktai, kurie yra reikšmingi, kurie „atakuoja“ mus savo reikšmėmis. Nuo ryto iki vakaro mums visokie ženklai neduoda ramybės (…) Ir šitas reikšmingo pasaulio supratimas gali būti mokslinio tyrinėjimo objektu“.
Laidose „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ pasitelkiant įvairių kultūros sričių Lietuvos mokslininkų naujausius tyrinėjimus ir atradimus ieškoma atsakymų, kaip tradicinėje lietuvių kultūroje – tautosakoje, dailėje, muzikoje, papročiuose ir ritualuose – išliko ir į profesionaliąją kultūrą prasismelkė protėvių mitologinis pasaulėvaizdis bei jo simboliai, bandoma perskaityti ir suprasti mūsų laikus pasiekusių senovės padavimų, sakmių ir mitų mums į XXI amžių „transliuojamas“ prasmes.
Balandžio 16 d. nuskambėjusioje pirmoje šio laidų ciklo laidoje mitologas dr. Dainius Razauskas aptarė baltų mitinio pasaulio šventumą. Buvo ieškoma atsakymų į klausimus: Kodėl baltų mitologinis pasaulėvaizdis neatsiejamas nuo šventumo? Ir kas iš tiesų yra mitai? Kaip pasireiškia mitologinio ir realaus pasaulio sąveika? Kuo ypatingas Vyčio simbolis?
Kita laida buvo rodoma balandžio 23 d. Joje buvo kalbama kokios vijos „riša“ mus su senovės lietuviais. Laidos svečias buvo archeologas, juvelyras, dainų autorius ir atlikėjas Evaldas Babenskas. Jis rekonstruoja tūkstantmečių senumo metalinius papuošalus, groja grupėje „Obtest“, domisi chtoniškaisiais baltų simboliais:
Balandžio 30 d. laidoje buvo gilinamasi į mitų prasmių raštus su literatūrologu, literatūros kritiku, vertėju Kęstučiu Nastopka. Prof. habil. dr. Kęstutis Nastopka yra Algirdo Greimo mokinys. Jis sako, kad jo gyvenimo prasmė – įtvirtinti Greimo semiotiką Lietuvoje. Laidoje sužinosite kodėl pasaulyje domimasi semiotika, išgirsite komentarą „Zuikių dievo reabilitacijos klausimu“, bus išaiškinta ką reiškia „vėliava“ kaip mitinis objektas.
Laidas iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengia VšĮ „Vieno aktoriaus teatras”.
Taip, pasaulis visuomet yra toks kiek “įsupęs” kiekvieną iš mūsų, – jį Patį irgi savimi, esybe bei mintim “įsupusių”.
į m y n u s i ų, – gal p e r e i n a m u o j u “veiksmu” patikslint būtina, kad tūlas neužsipainiotų (kad ir su bitutės peru),
kaip minty įminto ženklo-žymens atsaku, per savą žodį – kalbą gimtąją, iš to “skriejančių ežerų ežeryno” g i m t i m i
į šią Žemę trumpam atvykus, vėl bendros siekiamybės siekiamumą tų “dangaus ežerų – arba Danguje” būtį atmint
…įmint ar įvertint, ar tiesiog priimt ir TURĖT, Žodžiu t i k ė t.
Tai ir yra Tikybos pamatas, žymenys, atodangos ir… tiesiog asmeniškosios d a n g o s (mąstymo, mąstyme mąstu).
Vargu, ar šviesa tiesiogiai sietina su žodžiu šventas. Žodis šviesa giminiuotinas su išvysti, su pasidarymu, padarymu matomu, veizimu.