Kaip teigiama teatro atstovų išplatintame pranešime, Kultūros ministerijos sprendimas stabdyti finansavimą Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) pagrindinės scenos rekonstrukcijai pakenks teatrui, o ne jos vadovui Gintautui Kėvišui.
„Toks ministerijos sprendimas verčia mus nutraukti jau besibaigiančias ilgai trukusių viešųjų pirkimų procedūras. Pavyzdžiui, šiomis dienomis ketinome pasirašyti scenos technologinio įgarsinimo sistemos įrengimo sutartį. Tai reikštų, jog netrukus tokią įrangą, būtiną atskiriems pastatymams, teatre būtume turėję ir nereikėtų eikvoti lėšų ją nuomojant kiekvienam spektakliui. Neseniai pradėta rodyti opera vaikams „Penki Merės stebuklai“ irgi yra vienas iš tų pastatymų, kuriam būtinas technologinis scenos įgarsinimas“, – pabrėžia LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotojas Naglis Stancikas, laikinai pavaduojantis atostogaujantį generalinį direktorių Gintautą Kėvišą.
Dėl ministerijos sprendimo nutraukti paskirtą finansavimą teks stabdyti ir darbus, atliekamus pagal anksčiau pasirašytas sutartis. Tikėtina, kad nesulaukę sąskaitų apmokėjimo rangovai bandys prisiteisti jiems priklausančias lėšas teismuose.
Visi kiti anksčiau suplanuoti būtini scenos rekonstrukcijos darbai turės būti atidedami neapibrėžtai ateičiai, rašoma išplatintame pranešime.
„Vienas iš tokių – scenos priešgaisrinių uždangų pakeitimas. Priekinė priešgaisrinė uždanga pakeista dar 2015 m., tačiau iki šiol naudojamos dvi galinės uždangos, kurių izoliacinė medžiaga – asbesto užpildas. To paties asbesto, kuris pripažintas itin kenksminga, plaučių vėžį žmogui galinčia sukelti medžiaga. Belieka tik apgailestauti, kad stabdydama investicijas Kultūros ministerija linkusi toliau rizikuoti teatro artistų ir techninių darbuotojų sveikata“, – teigia N.Stancikas.
Anksčiau skelbėmė, kad gavus informaciją iš Generalinės Prokuratūros, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) sustabdė finansavimą G. Kėvišo vadovaujamo LNOBT investiciniam projektui.
„Priimdama sprendimą rėmiausi principu, kad valstybės biudžeto lėšos negali būti naudojamos galimai neskaidriai vykdomiems projektams. Šiuo konkrečiu atveju situaciją sunkina tai, kad įstaigos vadovui jau yra taikyta drausminė nuobauda. Iš nacionalinių kultūros įstaigų vadovų tikiuosi, kad jie laikysis aukščiausių etikos reikalavimų. Ministerijos tyrimas parodė, kad ponas Kėvišas šių etikos reikalavimų nesilaiko. Dar kartą konstatuoju, kad jis yra praradęs mano pasitikėjimą ir turi trauktis iš pareigų. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras neturi tapti savo vadovo įkaitu“, – teigė kultūros ministrė.
