Z. Vaišvila. Atviras klausimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkui R. Norkui

Mano ir Reginos Vaišvilienės susirašinėjimas su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininku Rimvydu Norkumi tapo kamuolio mėtimu į sieną – kamuolys vienaip ar kitaip, tačiau vis atšoksta atgal. Aibėje prieš mus inicijuotų bylų teismai dėl komplikuotos ir sudėtingos mano sveikatos būklės neatideda ir nestabdo civilinių bylų nagrinėjimo. Prašėme teismų praktikos išaiškinimo ir, esant būtinumui, šio klausimo svarstymo Teisėjų taryboje. Tai aktualu ne tik mums. Teisingumo vykdymas negali būti vienpusiškas ir kitose bylose.

Dėkojame teisėjai Virginijai Čekanauskaitei, suskaičiavusiai ir eilinėje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje paskelbusiai LITEKO duomenis apie teisme nagrinėjamas bylas, kurių dalyvis aš esu: 2014 m. – 27, 2015 m. – 59, 2016 m. – 65, 2017 m. – jau 34 bylos.

2017-01-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atsakymu mums buvo paaiškinta, kad šiuo klausimu yra Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išaiškinimai, privalomi ir Lietuvai. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nurodė, kad neturi pajėgumų tokiems teismo praktikos išaiškinimams atlikti.

Mums paprašius viešai paskelbti šiuos EŽTT išaiškinimus, 2017-02-24 atsakymu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas R. Norkus paaiškino, kad teismai neteikia teisinių konsultacijų. Perskaičius šį formalų atsakymą, kreipiausi į p. R. Norkų trečią kartą, prašydamas išspręsti šių dviejų jo pasirašytų atsakymų prieštaravimą – jei yra EŽTT išaiškinimai, tai tuomet nereikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismo praktikos išaiškinimų. Tačiau 2017-01-20 atsakyme Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tvirtina, kad nepajėgus atlikti šiuos teismo praktikos išaiškinimus. Tai reiškia, kad jų nėra. Todėl teko p. R. Norkų dar kartą trukdyti.

2017-02-24 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atsakymas verčia manyti, kad pirmininkas R. Norkus abejoja ir mano sužalojimų mastu bei pasekmėmis (kaukolės ir žandikaulio lūžis, smegenų sumušimas, stuburo antrojo slankstelio dalies, įeinančios į pirmąjį slankstelį ir reguliuojančios galvos sukiojimą, lūžis, abiejų rankų ir riešų visiškas sulaužymas ir jų rekonstrukcija, kelio menisko ir kryžminio bei medialinio raiščių rekonstrukcija, kitos politraumos). Mes pateikėme medikų dokumentus dėl mano sveikatos būklės po šių traumų ir keturių sudėtingų chirurginių operacijų. Buvo pateikti ir įrodymai, patvirtinatys, kad dėl oponentų prašymais teismų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mano pajamos tėra tik – minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA). Todėl siūlymas nesutikimą su pirmosios instancijos teismų sprendimais, priimtais byla išnagrinėjus iš esmės man nedalyvaujant dėl šios ligos, pareikšti apeliaciniuose ir kasaciniuose skunduose, manau, yra nekorektiškas.

Apeliacinio ir tuo labiau kasacinio skundo surašymui būtina advokato pagalba. Toks atsakymas, žinant, kad dėl finansinės padėties šioje gausybėje prieš mus inicijuotų ir vis gausinamų bylų negalime turėti atstovus bylose, yra labai formalus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas supranta, kad būdamas taip sužalotas, pagal galimybes ir paskubomis gydymosi metu nespėju ruošti procesinių dokumentų, o ir jų kokybė yra ne ta, kuri užtikrintų šalių lygiateisiškumą. Tikiuosi, p. R. Norkus supranta, kad ir tai darau, žalodamas save.

Dvejojant pateiktais išrašais iš mano medicininių dokumentų, galima kreiptis į gydančius medikus. Jei valstybės nustatyta tvarka teismui pateikiamos Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos formos specialios pažymos dėl mano negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose, tai teismas neturi teisės jų ignoruoti – bylos turi būti atidedamos ar stabdomos. Tai – ne baudžiamosios bylos, kurioms teisme grėstų senatis.

R. Norkus yra ir Teisėjų tarybos pirmininkas. Todėl jo atsakymai, kad dėl neetiškų teisėjų Ingos Staknienės ir Loretos Braždienės profesinių veiksmų dar ir dar kartą kreipčiausi į Teisėjų tarybą, yra nesuprantami. Kodėl kreipimasis į Teisėjų tarybos pirmininką nepripažįstamas kreipimusi į Teisėjų tarybą?

Teisėja I. Staknienė, žinodama, kad šių metų sausio 2 d. ketvirtą kartą išoperuotas guliu ligoninėje, sausio 4 d. išnagrinėjo iš esmės bankroto administratorių UAB „Admivita“ ir UAB „Ius Positivum“ bylą priešmane dėl 35000 EUR neturtinės žalos priteisimo ir straipsnių apie juos pašalinimo. Mat Seimo spaudos konferencijose paskelbiau www.bankrotodep.lt ir www.teismai.lt duomenis, kaip šių įmonių buveinėje tiems patiems asmenims įregistravus šia veikla užsiimančias 55 įmones su 21 drauge veikiančių fizinių asmenų ši grupuotė apgaudinėja valstybę ir tokiu būdu Vilniaus apygardos teismo paskiriama administruoti net iki 58% visų bankrutuojančių įmonių atvejais.

Teisėja I. Staknienė atmetė tris mano prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, neleisdama man gauti bent kiek daugiau nei MMA, o teismo sprendime, paskelbtame neišsprendus teismo nušalinimo, motyvavo, kad man teismas byloje pasiūlė pasirūpinti atstovavimu, dėl ko pripažino galimu nagrinėti bylą iš esmės man nedalyvaujant. Pati teisėja neleido man gauti bent kiek daugiau lėšų, o po to sako, kad esu kaltas, nes neturiu atstovo byloje.

2017-01-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje pirmininkė L. Braždienė, kuri yra ir Teisėjų tarybos narė, sausio 2 d. man atliktą ketvirtą chirurginę operaciją pavadino teisėjos I. Staknienės nušalinimo modeliavimu. Esu pripratęs prie patyčių teismuose, bet tokį teisėjos L. Braždienės elgesį atsisakau suprasti. Ne aš sprendžiu, kaip mane gydyti, kada ir kaip mane operuoti. Atsiprašau, bet ir ne šiai teisėjai spręsti, kada ir kaip turiu būti gydomas.

Dėl šio, sakant teisės kalba, neetiškos profesinės teisėjos L. Braždienės veiklos pavyzdžio, pareiškiau nušalinimą visam Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriam vadovauja ši teisėja, atvirai demonstruojanti savo šališką požiūrį į mane. 2017-01-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi teismo pirmininkė L. Braždienė išsprendė savo pačios nušalinimo šioje civilinėje byloje klausimą, nors įstatymas nesuteikia jai tokios teisės.

Dėl šališkos teismo pirmininkės L. Braždienės visam Vilniaus miesto apylinkės teismui šioje byloje pareikštas nušalinimas liko neišnagrinėtas, o 2017-01-27 d. šio teismo teisėja I. Staknienė paskubėjo pasklebti teismo sprendimą byloje. Teismo pirmininkės L. Braždienės paprašiau priimti papildomą nutartį dėl viso Vilniaus miesto apylinkės teismo nušalinimo, tačiau 2017-02-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi teismo pirmininkė atmetė šį prašymą. Mandagus mano paaiškinimas, kad šį nušalinimą teisę nagrinėti turi tik Vilniaus apygardos teismas, vėl liko „nepastebėtas“.

2017-01-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė L. Braždienė įvykdė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko R. Norkaus administracinį įsikišimą į civilinės bylos Nr.e2-716-779/2017 nagrinėjimą – panaudojo byloje p. Pirmininko pasirašytą 2017-01-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atsakymą, adresuotą tik man ir R. Vaišvilenei.  

Noriu paklausti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininko R. Norkaus ar, kol tarp mūsų vyksta šis formalus susirašinėjimas dėl to, kad  Jūsų vadovaujamas Lietuvos Aukščiausiais Teismas neturi pajėgumų atlikti teismo praktikos išaiškinimo šiais klausimais, teisėjos I. Staknienė ir L. Braždienė kuria labai savotišką teismo praktiką tik byloms, kurių dalyvis esu aš – Zigmas Vaišvila? Ar ir visoms kitoms?

2017-03-03, Birštonas

Autorius yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras