Sekmadienis, 15 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Onkologinėmis ligomis sergančių vaikų gydymui Lietuvoje atsiveria didesnės galimybės

Marius Salys, diamedica.lt, www.alkas.lt
2017-01-28 18:10:04
92
PERŽIŪROS
0
Onkologinėmis ligomis sergančių vaikų gydymui Lietuvoje atsiveria didesnės galimybės

diamedica.lt nuotr.

diamedica.lt nuotr.
diamedica.lt nuotr.

Lietuva žengė dar vieną labai svarbų žingsnį, kad baisioji sąvoka „vėžys“ nebebūtų tokia bauginanti. Pradėjus bendradarbiavimą su revoliuciją onkologinių ligų gydyme sukėlusiais belgais, aukšto piktybiškumo centrinės nervų sistemos navikais sergantys vaikai sulauks kokybiškesnio nei anksčiau, specialiai jiems pritaikyto gydymo.

Vaikus tirs ir Lietuvoje, ir Belgijoje

Jau XX amžiaus antroje pusėje buvo įsitikinta, kad vėžys – genetinė liga. Moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad onkologinės ligos atsiradimą, tolimesnę jos raidą ir gydymo efektyvumą lemia genetinės mutacijos. Priklausomai nuo molekulinių pakitimų bei genetinių mutacijų, auglio augimą aktyvuojančiuose bei slopinančiuose genuose net tos pačios rūšies vėžys gali turėti skirtingą klinikinę eigą, prognozę bei atsaką į gydymą ir todėl turi būti gydomas skirtingais metodais.

Lietuvoje vaikų piktybinių navikų diagnostika ir gydymas daugelį metų buvo paremti naviko morfologija, gydymo efektyvumas ir naviko progresija buvo vertinami tik kliniškai ir radiologinių tyrimų metu. Tačiau Kauno klinikų onkologijos ir hematologijos skyriaus gydytojų iniciatyva bei labdaros ir paramos fondo „Rugutė“ pagalba nuo šiol onkologinėmis ligomis sergantys vaikai iki 18 metų amžiaus galės sulaukti molekuliniu pagrindu paremto, specialiai jiems pritaikyto gydymo. O vienos didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse „Lietuvos energijos“ paramos fondo dėka onkologinių ligonių mėginiai bus ištirti Belgijos genetikos ir patologijos instituto „OncoDNA“ laboratorijoje, nesirūpinant dažnai daug resursų reikalaujančiomis tyrimo išlaidomis.

Šiam projektui, kurio vertė – 70 tūkstančių eurų, „Lietuvos energija“ skyrė net 56 tūkstančių eurų paramą. Tyrimai bus atlikti 25 vaikams, kuriems diagnozuoti aukšto piktybiškumo centrinės nervų sistemos navikai.

Projekto metu, vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis, bus atlikti biomedicininiai molekulinių naviko žymenų tyrimai vienoje moderniausių Europos laboratorijų. Taip bus nustatyta daugiau kaip 200 mutacijų (SNV, IN/Del, CNV), padėsiančių patikslinti  mažųjų pacientų diagnozę bei numatyti naviko raidos eigą.

Šių tyrimų metu bus nustatyti 28 genai, susiję su atsparumu arba jautrumu vieniems ar kitiems vaistams. Atlikus naviko molekulinį ištyrimą, bus nustatytas išsamus naviko genetinis žemėlapis, iš kurio bus atrinkta apie 15 specifinių genetinių žymenų. Stebint pacientą, šių žymenų ieškoma tiriant naviko DNR.

Genetiniai tyrimai leis patikslinti naviko histologiją, tiksliau prognozuoti ligos eigą ir recidyvo riziką, o nustačius navikinių ląstelių jautrumą ar atsparumą vaistams, individualizuoti gydymą (skirti biologinę terapiją; priklausomai nuo rizikos, skirti mažiau ar daugiau agresyvų gydymą), taip pat pagerinti gydymo efektyvumą. Ištyrus naviko DNR periferiniame kraujyje, bus galima stebėti gydymo efektyvumą ir anksčiau, dar iki klinikinių ar radiologinių simptomų, nustatyti naviko recidyvą.

Projektas vykdomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų vaikų onkologijos ir hematologijos centre.

Nauda – ne tik pacientams

Projekto metu naudos gaus ne tik mažieji ligoniai, bet ir onkologijos srities specialistai Lietuvoje. Atlikus genetinius ir imunohistocheminius tyrimus, gauti rezultatai bus apdoroti specialia programa, o vėliau lyginami su atliktomis klinikinėmis studijomis, moksliniais darbais bei kita didžiulėje duomenų bazėje esančia moksline informacija.

Apdorojus rezultatus, bus sugeneruota speciali ataskaita su išsamia informacija apie tikslią paciento diagnozę, onkogenų mutacijas, o taip pat apie chemoterapinius ar biologinius preparatus, kurie bus veiksmingi gydant tiriamą pacientą. Taigi, bus atlikta personalizuota diagnostika ir skirtas individualus bei tikslinis gydymas, padėsiantis siekti geresnių rezultatų mažųjų ligonių gydyme.

Lietuvos gydytojams bus pateikta tiksli informacija apie medicininius preparatus, tikslingai veiksiančius paciento auglį. Taip pat bus gauta ypatingai svarbi informacija apie juvenilinių (vaikų ir paauglių) navikų genetines mutacijas, jų formavimuisi įtakos turinčius onkogenus. Tai ateityje padės onkologams ir chemoterapeutams greičiau ir lengviau atlikti tikslią onkologinės ligos diagnostiką bei skirti tinkamiausią gydymą.

Patirtimi dalinasi ne vienerius metus

Tiesa, toks molekulinis onkologinės ligos naviko ištyrimas Lietuvos ligoniams nebėra naujiena, tačiau iki šiol tokie tyrimai taikomi labiau vyresnio amžiaus pacientams.

Jau kelerius metus Belgijos „Onco DNA“ institutas bendradarbiauja su oficialiais partneriais Lietuvoje ir tiria suaugusių pacientų solidinius navikus. Lietuvoje surinkti reikiami mėginiai yra siunčiami į Belgiją, kur jie yra ne tik nuodugniai ištiriami, bet ir parengiamas detalus ligos aprašymas bei individualiai pritaikyto gydymo galimybės.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vaikų sveikatos metais Lietuvoje atidaromas sveikiausias vaikų lauko darželis
  2. Sergančių gripu vis daugiau
  3. Retomis ligomis serga vienas iš septyniolikos Žemės gyventojų
  4. Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis toliau didėja
  5. Moterys raginamos nepamiršti galimybės nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio
  6. Lietuva – trečioji Europoje pagal ligotumą hipertenzinėmis ligomis
  7. Gydytojai sunerimę: vis daugiau jaunų žmonių skundžiasi akių ligomis
  8. Moters dubens organų nusileidimo chirurginio gydymo galimybės Santariškių klinikose
  9. Kaip pasireiškia vaikų dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas
  10. Onkologijos mokslo strategija: ar ji yra Lietuvoje?
  11. Reikia rūpintis vaikų sveikata
  12. Skarlatina yra ūminė infekcinė vaikų liga
  13. Tinkama vaikų mityba – sveikatos pagrindas
  14. Vaikų higienos įpročiai ir nešvarių rankų ligos
  15. Lietuvoje moterys aktyviau nei kaimyninėse šalyse dalyvauja vykdant prevencines programas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vasario 16-osios eitynės | J. Česnavičiaus nuotr.
Pilietinė visuomenė

Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje

2026 02 15
Vasario 16-oji Kaune
Istorija

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė

2026 02 15
Grenlandija, Russello ledynas 2007
Gamta ir ekologija

Keimai – Lietuvos kalvos, iš pradžių buvusios ežerų dugnais

2026 02 14
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai
Energetika

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14
Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo
Istorija

Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

2026 02 14
Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai
Kalba

Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2026 02 14
Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“
Istorija

Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

2026 02 14
Karaimų gatvė Trakuose | trakai.lt nuotr.
Lietuvoje

Byla dėl Karaimų gatvės Trakuose nutraukta

2026 02 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • Betgi apie Seimo komisijos aptars Lietuvai svarbaus lituanistikos paveldo užsienyje apsaugos ir įprasminimo kryptis
  • Betgi apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • P.Skutas apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje
  • M. Rubijas. Negalime vadinamosios pasaulinės tvarkos toliau kelti aukščiau gyvybinių mūsų tautų interesų
  • Sumanus maisto laikymas gali sumažinti švaistymą namuose
  • Burnos priežiūra ne tik išsaugoms šypseną, bet ir užkerta kelią ligoms

Kiti Straipsniai

Sveikata

Nepelnytai pamirštamos kepenys: kaip sustabdyti tyliai ateinančias ligas

2026 02 14
Sultinys, maistas

Kada vaikui prireikia papildų?

2026 02 14
Pietų dėžutė

Į pietų dėžutę: sotūs ir nebrangūs baltymingi patiekalai

2026 02 14
Sveikata

Profilaktiniai sveikatos tikrinimai taps paprastesni

2026 02 12
Sveikata

Tyrimas atskleidė, ką ligoniai labiausiai vertina šeimos gydytojų darbe

2026 02 08
parkwoodtravel.ca nuotr.

Kad „Instagram“ įkvėptos atostogos nesibaigtų ligoninėje

2026 02 07
Vaistai

Vaistų vartojimas: prieš ar po valgio

2026 02 01
Gripas

Žiema – vaikų ligų metas: kaip padėti mažiesiems kovoti su virusais?

2026 02 01
Sergamumas gripu sumažėjo visoje Lietuvoje

Kodėl šiltas šalikas nuo peršalimo neapsaugo?

2026 02 01
Maisto papildai sportui

Kaip lengviau atsigauti po didelio krūvio treniruotės?

2026 01 30

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • Betgi apie Seimo komisijos aptars Lietuvai svarbaus lituanistikos paveldo užsienyje apsaugos ir įprasminimo kryptis
  • Betgi apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • P.Skutas apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • +++ apie Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kauno mokslininkai kuria naujoviškas technologijas senyvų žmonių stebėsenai

Kauno mokslininkai kuria naujoviškas technologijas senyvų žmonių stebėsenai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai