Penktadienis, 5 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kauno mokslininkai kuria naujoviškas technologijas senyvų žmonių stebėsenai

www.mokslolietuva.lt
2017-01-28 20:09:56
76
PERŽIŪROS
0
Kauno mokslininkai kuria naujoviškas technologijas senyvų žmonių stebėsenai
seni zmones.seneliai_mokslolietuva.lt
mokslolietuva.lt nuotr.

„Kai susiduriame su mums artimų senyvų žmonių problemomis, didžiausią stresą patiria ne jie, o mes“, – teigia profesorius Egidijus Kazanavičius, Kauno technologijos universiteto (KTU) Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius. Centro mokslininkų kartu su medikais kuriama senyvo amžiaus žmonių stebėsenos sistema GRIŪTIS leidžia realiu laiku stebėti senyvų žmonių judėjimą patalpoje: pastebėjus griuvimą, siunčiamas signalas slaugytojams ar artimiesiems.

„Senų žmonių griuvimo problema geriatrijoje yra ypač aktuali. Griuvimai yra vienas iš dažniausių simptomų, signalizuojančių apie pačias įvairiausias problemas. Prasidėję griuvimai yra blogos prognozės požymis, jie didina mirtingumo tikimybę. Be to, kad griuvimai padidina fizinių traumų tikimybę, jie sukelia ir psichologinių problemų – žmogus pradeda nepasitikėti savimi, bijoti judėti savarankiškai“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrėja dr. Vita Lesauskaitė.

Bendradarbiaudamos KTU ir LSMU tyrėjų grupės sukūrė senyvų žmonių stebėsenos sistemos prototipą, kurį sudaro stacionarūs davikliai, tvirtinami patalpoje. Pastebėjus žmogaus būsenos sutrikimą, įtariant jo griuvimą, siunčiamas signalas jo priežiūra besirūpinantiems asmenims. Kitas projekto kūrėjų žingsnis – technologijų patentavimas ir produkto komercializavimas. Planuojama, kad jau kitais metais senyvo amžiaus žmonių stebėsenos sistema bus taikoma geriatrijos klinikoje. Tyrėjai šiam projektui realizuoti gavo ir Lietuvos mokslo tarybos finansavimą.

„Sistemos prototipą išbandžiau pats, namuose. Jaučiuosi ramiau, kai žinau, kaip sekasi garbaus amžiaus sulaukusiai mano mamai, kai manęs nėra šalia. Džiugu, kad suvieniję skirtingų sričių kompetencijas ir žinias galime kurti inovacijas“, – teigia E. Kazanavičius.

Projektas GRIŪTIS yra vienas iš beveik 10 jungtinių KTU ir LSMU tyrimų projektų, kurie šiais metais buvo finansuojami dviejų universitetų fondo lėšomis. Tarp kitų dviejų universitetų vykdytų projektų yra neinvazinių metodikų kūrimas kepenų fibrozės diagnostikai, vestibulinės funkcijos tyrimo sistema, naudojant virtualiąją realybę, kompiuterinės tomografijos naudojimas odontologijoje ir kiti projektai.

Bendradarbiavimas yra ypatingai svarbus ugdant jaunuosius mokslininkus

Jau trečius metus vykdomi bendri KTU ir LSMU tyrėjų mokslo projektai, finansuojami abiejų universitetų mokslo fondų lėšomis, buvo pristatyti ataskaitinėje konferencijoje.

„Visi pristatytieji projektai yra labai brandūs – matyti ir jų klinikinė nauda, galimybė juos komercializuoti ir intelektinės apsaugos būtinybė. KTU ir LSMU tyrėjų bendrus projektus iš abiejų universitetų mokslo fondų lėšų finansuojame jau trečius metus. Per šį labai trumpą laikotarpį pasiekta didžiulių proveržių tiek idėjose, tiek ir darbuose. Tai nuteikia labai optimistiškai“, – teigia LSMU mokslo prorektorė Vaiva Lesauskaitė.

Pasak jos, ypač džiugu tai, kad matyti skirtingų projektų jungčių galimybė. Pavyzdžiui, vestibulinės funkcijos sutrikimo diagnostikos technologija būti naudinga atrenkant tas žmonių grupes, kurioms potencialiai reikalinga judėjimo stebėsenos sistema.

„Šiandien matėme nemažai inovatyvių produktų prototipų, jie yra beveik parengti išėjimui į rinką. Toks dviejų universitetų bendradarbiavimas yra ypatingai svarbus ugdant jaunuosius mokslininkus – projektų rėmuose rengiamos disertacijos, dirba vyresniųjų kursų studentai. Taip skatinama mokslo sklaida – rengiamos publikacijos, pristatymai konferencijose. Kartu dirbant ugdomos tyrėjų kompetencijos, kuriamos inovacijos“, – teigia KTU mokslo ir inovacijų prorektorė Asta Pundzienė.

Ji pabrėžia universitetų indėlį į inovacijas – jų mokslo fondų lėšomis mokslininkams suteikiama galimybė domėtis ir dirbti inovacijoms imlioje medicinos technologijų srityje. A. Pundzienės teigimu, nors KTU ir LSMU bendradarbiavimas turi ypač senas tradicijas, tyrėjams šiandien labai svarbu mokytis intelektinės nuosavybės valdymo pagrindų. A. Pundzienė pabrėžia, kad tiek mokslininkų tarpusavio bendravime, tiek jų santykyje su universitetu, sprendžiant intelektinės nuosavybės apsaugos klausimus, ypač svarbus korektiškumas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kauno mokslininkai jau valdo palydovą iš Žemės
  2. Reta liga, kuria serga vis daugiau žmonių
  3. Naujoviškas apšvietimas leidžia paukščiams išsimiegoti
  4. Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkai drauge tiria žmogaus smegenis
  5. Bendros kompensuojamųjų vaistų nuolaidų kortelės atsisakymą lėmė verslo, o ne žmonių interesai
  6. Mokslininkai patvirtino – gamta išties gydo
  7. Kauno klinikose klausos operacija atlikta ir vyriausiam ligoniui Lietuvoje
  8. Kauno klinikose – pirmas Lietuvoje kontrastinis preparatas kepenų ligoms nustatyti
  9. Pasaulio mokslininkai įvardino klimato kaitos sprendimus
  10. Mokslininkai aptarė senėjančios visuomenės keliamus iššūkius
  11. Mokslininkai išanalizavo energinių gėrimų vartojimo įpročius Europoje
  12. Vitaminas D apsaugo nuo astmos paūmėjimų, nustatė Izraelio mokslininkai
  13. Lietuvos žmonių gerovei užtikrinti naujų mokesčių nereikės
  14. Bendradarbiaus kosminius tyrimus vykdantys Kauno ir Ispanijos universitetai
  15. Lietuva pirmoji pasaulyje pradeda kurti unikalų vėžio gydymą

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Kultūros naktis“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje
Istorija

„Kultūros nakties“ metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje atsivers istorijos paslaptys

2026 06 05
Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“
Etninė kultūra

Estijoje prasidėjo 38-oji folkloro šventė „Baltica“: Lietuvai atstovauja ansamblis „Judlė“

2026 06 05
Įsisiurbusi erkė
Gamta ir žmogus

Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?

2026 06 05
Pinigai
Lietuvoje

Dirbančius pensijų gavėjus pasieks atnaujintos pensijos

2026 06 04
Bendradarbiavimo susitarimas
Lietuvoje

KAM ir ISM universitetas stiprina bendradarbiavimą 

2026 06 04
Liberalai
Lietuvoje

Opozicija siekia sudaryti Seimo komisiją duomenų vagystei tirti

2026 06 04
Elektra
Lietuvoje

Kokių elektros kainų tikėtis birželį?

2026 06 04
Kelio darbai
Lietuvoje

Ukmergėje pradedamas vieno svarbiausių tiltų atnaujinimas

2026 06 04
Elektra
Lietuvoje

Prezidentas siūlo laikinai sumažinti energijos kainą nebuitiniams vartotojams 

2026 06 04
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Klaipėdos uostas žengia į didžiausią plėtros etapą istorijoje

2026 06 04
Mokykla, klasė
Lietuvoje

Leonido Donskio vardu Vilniuje bus pavadinta mokykla

2026 06 04
Pasaulinė bėgimo ir dviračių diena
Gamta ir žmogus

Minint Pasaulinę bėgimo ir dviračių dieną – netikėtos įžvalgos apie bėgikų ir dviratininkų įpročius

2026 06 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • GINTARAS apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • jo apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Bartas apie E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Kultūros nakties“ metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje atsivers istorijos paslaptys
  • Estijoje prasidėjo 38-oji folkloro šventė „Baltica“: Lietuvai atstovauja ansamblis „Judlė“
  • Sengirės kinas: Interviu su ruonių tyrėja dr. Vaida Surviliene
  • Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?

Kiti Straipsniai

Įsisiurbusi erkė

Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?

2026 06 05
Birželio sukilimas 1941 m. | Youtube.com nuotr.

Seime vyks tarptautinė konferencija, skirta 1941 m. Birželio sukilimo 85-osioms metinėms

2026 06 01
Vyras ramiai miega lovoje šalia melatonino papildo

Melatoninas: kaip veikia ir kam tikrai tinka

2026 05 29
KTU mokslininkė apie dirbtinio proto įtaką bendravimui

KTU mokslininkė apie dirbtinio proto įtaką bendravimui: jis tampa šių dienų psichologu?

2026 05 26
Sveikata

Mokinių sveikatos patikrinimo neverta atidėlioti iki rudens

2026 05 23
Mama su vaikais sėdi ant sofos ir naudojasi 5g namų internetu

5G namų internetas kada jis tinka ir kada geriau rinktis šviesolaidį

2026 05 22
Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Investuojantiems į technologijas siūlomos mokesčių lengvatos

2026 05 20
Sveikata

Keičiasi kai kurių sveikatos paslaugų teikimo tvarka regionuose

2026 05 18
ResearchGate

A. Guogis. Kas įdomu ar neįdomu tyrėjams socialiniame tinkle ResearchGate?

2026 05 18
Cukrus

Lietuviai stengiasi atsisakyti cukraus, bet problema visai ne saldumynai

2026 05 17

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • GINTARAS apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • jo apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Bartas apie E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo
  • >S.Vilnai apie S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Linas Kojala | Alkas.lt koliažas

L. Kojala. 90 sekundžių apie politiką (XV): Pirmoji JAV prezidento D. Trampo svaitė (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai