Sekmadienis, 24 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kauno mokslininkai kuria naujoviškas technologijas senyvų žmonių stebėsenai

www.mokslolietuva.lt
2017-01-28 20:09:56
76
PERŽIŪROS
0
Kauno mokslininkai kuria naujoviškas technologijas senyvų žmonių stebėsenai
seni zmones.seneliai_mokslolietuva.lt
mokslolietuva.lt nuotr.

„Kai susiduriame su mums artimų senyvų žmonių problemomis, didžiausią stresą patiria ne jie, o mes“, – teigia profesorius Egidijus Kazanavičius, Kauno technologijos universiteto (KTU) Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius. Centro mokslininkų kartu su medikais kuriama senyvo amžiaus žmonių stebėsenos sistema GRIŪTIS leidžia realiu laiku stebėti senyvų žmonių judėjimą patalpoje: pastebėjus griuvimą, siunčiamas signalas slaugytojams ar artimiesiems.

„Senų žmonių griuvimo problema geriatrijoje yra ypač aktuali. Griuvimai yra vienas iš dažniausių simptomų, signalizuojančių apie pačias įvairiausias problemas. Prasidėję griuvimai yra blogos prognozės požymis, jie didina mirtingumo tikimybę. Be to, kad griuvimai padidina fizinių traumų tikimybę, jie sukelia ir psichologinių problemų – žmogus pradeda nepasitikėti savimi, bijoti judėti savarankiškai“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrėja dr. Vita Lesauskaitė.

Bendradarbiaudamos KTU ir LSMU tyrėjų grupės sukūrė senyvų žmonių stebėsenos sistemos prototipą, kurį sudaro stacionarūs davikliai, tvirtinami patalpoje. Pastebėjus žmogaus būsenos sutrikimą, įtariant jo griuvimą, siunčiamas signalas jo priežiūra besirūpinantiems asmenims. Kitas projekto kūrėjų žingsnis – technologijų patentavimas ir produkto komercializavimas. Planuojama, kad jau kitais metais senyvo amžiaus žmonių stebėsenos sistema bus taikoma geriatrijos klinikoje. Tyrėjai šiam projektui realizuoti gavo ir Lietuvos mokslo tarybos finansavimą.

„Sistemos prototipą išbandžiau pats, namuose. Jaučiuosi ramiau, kai žinau, kaip sekasi garbaus amžiaus sulaukusiai mano mamai, kai manęs nėra šalia. Džiugu, kad suvieniję skirtingų sričių kompetencijas ir žinias galime kurti inovacijas“, – teigia E. Kazanavičius.

Projektas GRIŪTIS yra vienas iš beveik 10 jungtinių KTU ir LSMU tyrimų projektų, kurie šiais metais buvo finansuojami dviejų universitetų fondo lėšomis. Tarp kitų dviejų universitetų vykdytų projektų yra neinvazinių metodikų kūrimas kepenų fibrozės diagnostikai, vestibulinės funkcijos tyrimo sistema, naudojant virtualiąją realybę, kompiuterinės tomografijos naudojimas odontologijoje ir kiti projektai.

Bendradarbiavimas yra ypatingai svarbus ugdant jaunuosius mokslininkus

Jau trečius metus vykdomi bendri KTU ir LSMU tyrėjų mokslo projektai, finansuojami abiejų universitetų mokslo fondų lėšomis, buvo pristatyti ataskaitinėje konferencijoje.

„Visi pristatytieji projektai yra labai brandūs – matyti ir jų klinikinė nauda, galimybė juos komercializuoti ir intelektinės apsaugos būtinybė. KTU ir LSMU tyrėjų bendrus projektus iš abiejų universitetų mokslo fondų lėšų finansuojame jau trečius metus. Per šį labai trumpą laikotarpį pasiekta didžiulių proveržių tiek idėjose, tiek ir darbuose. Tai nuteikia labai optimistiškai“, – teigia LSMU mokslo prorektorė Vaiva Lesauskaitė.

Pasak jos, ypač džiugu tai, kad matyti skirtingų projektų jungčių galimybė. Pavyzdžiui, vestibulinės funkcijos sutrikimo diagnostikos technologija būti naudinga atrenkant tas žmonių grupes, kurioms potencialiai reikalinga judėjimo stebėsenos sistema.

„Šiandien matėme nemažai inovatyvių produktų prototipų, jie yra beveik parengti išėjimui į rinką. Toks dviejų universitetų bendradarbiavimas yra ypatingai svarbus ugdant jaunuosius mokslininkus – projektų rėmuose rengiamos disertacijos, dirba vyresniųjų kursų studentai. Taip skatinama mokslo sklaida – rengiamos publikacijos, pristatymai konferencijose. Kartu dirbant ugdomos tyrėjų kompetencijos, kuriamos inovacijos“, – teigia KTU mokslo ir inovacijų prorektorė Asta Pundzienė.

Ji pabrėžia universitetų indėlį į inovacijas – jų mokslo fondų lėšomis mokslininkams suteikiama galimybė domėtis ir dirbti inovacijoms imlioje medicinos technologijų srityje. A. Pundzienės teigimu, nors KTU ir LSMU bendradarbiavimas turi ypač senas tradicijas, tyrėjams šiandien labai svarbu mokytis intelektinės nuosavybės valdymo pagrindų. A. Pundzienė pabrėžia, kad tiek mokslininkų tarpusavio bendravime, tiek jų santykyje su universitetu, sprendžiant intelektinės nuosavybės apsaugos klausimus, ypač svarbus korektiškumas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kauno mokslininkai jau valdo palydovą iš Žemės
  2. Reta liga, kuria serga vis daugiau žmonių
  3. Naujoviškas apšvietimas leidžia paukščiams išsimiegoti
  4. Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkai drauge tiria žmogaus smegenis
  5. Bendros kompensuojamųjų vaistų nuolaidų kortelės atsisakymą lėmė verslo, o ne žmonių interesai
  6. Mokslininkai patvirtino – gamta išties gydo
  7. Kauno klinikose klausos operacija atlikta ir vyriausiam ligoniui Lietuvoje
  8. Kauno klinikose – pirmas Lietuvoje kontrastinis preparatas kepenų ligoms nustatyti
  9. Pasaulio mokslininkai įvardino klimato kaitos sprendimus
  10. Mokslininkai aptarė senėjančios visuomenės keliamus iššūkius
  11. Mokslininkai išanalizavo energinių gėrimų vartojimo įpročius Europoje
  12. Vitaminas D apsaugo nuo astmos paūmėjimų, nustatė Izraelio mokslininkai
  13. Lietuvos žmonių gerovei užtikrinti naujų mokesčių nereikės
  14. Bendradarbiaus kosminius tyrimus vykdantys Kauno ir Ispanijos universitetai
  15. Lietuva pirmoji pasaulyje pradeda kurti unikalų vėžio gydymą

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Traukinys
Lietuvoje

2025 m. geležinkeliu pervežta daugiausia keleivių per dešimtmetį

2026 05 24
Kauno senamiestis
Lietuvoje

Kaune – automobilių statymo pokyčiai

2026 05 24
Audra, žaibai
Gamta ir žmogus

Ugniagesiai primena, kaip apsisaugoti nuo žaibų

2026 05 24
„Sodra“
Lietuvoje

Kokias garantijas užtikrina savarankiškai dirbančiųjų mokamos įmokos?

2026 05 24
Priedanga
Lietuvoje

Dar trims šalies savivaldybėms – lėšos priedangoms atnaujinti

2026 05 24
„Metų vertėjo krėslo“ premija
Kalba

„Metų vertėjo krėslo“ premija įvertinta Donata Rinkevičienė

2026 05 24
UNESCO komitetų sesijose Paryžiuje įvertinti Lietuvos siūlymai
Kultūra

UNESCO komitetų sesijose Paryžiuje įvertinti Lietuvos siūlymai dėl kultūros vertybių apsaugos ir sugrąžinimo

2026 05 24
Kotryna Jogailaitė
Istorija

Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines

2026 05 24
Projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ nuotr.
Gamta ir ekologija

Siūloma neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams mokėti už darbą

2026 05 24
„Sidabrinė gervė“: L. Ubavičius ir D. Vaitiekūnas
Kultūra

„Sidabrinė gervė“: L. Ubavičius ir D. Vaitiekūnas apie Lietuvos kino apdovanojimų reikšmę

2026 05 24
Kompiuteris
Lietuvoje

Jau dvigubai daugiau gyventojų renkasi elektronines paslaugas

2026 05 23
Simonas Kairys
Lietuvoje

Seimas linkęs pripažinti tramvajų lygiateise keleivinio transporto priemone

2026 05 23

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • . . . apie Seimas linkęs pripažinti tramvajų lygiateise keleivinio transporto priemone
  • Rimgaudas apie Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines
  • Taigi apie J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams?
  • Taigi apie D. Kuolys. Ar tikrai Juozas Lukša-Daumantas vertas tik buvusio kagėbyno vietos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 2025 m. geležinkeliu pervežta daugiausia keleivių per dešimtmetį
  • E. Kuckailis. XX amžiaus laisvės kovų vietų tyrimai: metodai, specifika, problematika (I)
  • Geriausios email marketingo agentūros 2026 m.: tarptautiniai ir Lietuvos pasirinkimai
  • Kaune – automobilių statymo pokyčiai

Kiti Straipsniai

Sveikata

Mokinių sveikatos patikrinimo neverta atidėlioti iki rudens

2026 05 23
Mama su vaikais sėdi ant sofos ir naudojasi 5g namų internetu

5G namų internetas kada jis tinka ir kada geriau rinktis šviesolaidį

2026 05 22
Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Investuojantiems į technologijas siūlomos mokesčių lengvatos

2026 05 20
Sveikata

Keičiasi kai kurių sveikatos paslaugų teikimo tvarka regionuose

2026 05 18
ResearchGate

A. Guogis. Kas įdomu ar neįdomu tyrėjams socialiniame tinkle ResearchGate?

2026 05 18
Cukrus

Lietuviai stengiasi atsisakyti cukraus, bet problema visai ne saldumynai

2026 05 17
Sveikata

Pristatyta iniciatyva hipertenzijos kontrolei Lietuvoje didinti

2026 05 17
Sveikata

Griežtinama atsakomybė už neteisėtas priemokas

2026 05 14
unsplash.com nuotr.

Jei neliktų interneto: kas sustotų pirmiausia ir kaip tam ruoštis

2026 05 10
Susitikimas Prezidentūroje

Prezidentūroje aptartas sveikatos paslaugų prieinamumas regionuose

2026 05 04

Skaitytojų nuomonės:

  • . . . apie Seimas linkęs pripažinti tramvajų lygiateise keleivinio transporto priemone
  • Rimgaudas apie Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines
  • Taigi apie J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams?
  • Taigi apie D. Kuolys. Ar tikrai Juozas Lukša-Daumantas vertas tik buvusio kagėbyno vietos
  • Rimgaudas apie Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Linas Kojala | Alkas.lt koliažas

L. Kojala. 90 sekundžių apie politiką (XV): Pirmoji JAV prezidento D. Trampo svaitė (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai