Trakų ir Šalčininkų rajono savivaldybėse artėjama prie stichinės nelaimės miškuose ribos. Penktadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su Valstybinės miškų tarnybos ir Valstybinių miškų urėdijos specialistais pristatė, kokių priemonių imamasi žievėgraužio tipografo užpultų eglynų padėčiai spręsti.
„Eglynai Lietuvoje sudaro 400 tūkst. ha ir jiems kyla labai didelis pavojus. Šiais metais vabalų populiacija sumažėjusi, bet jei tęsis sausra, ypač Šalčininkų ir Trakų savivaldybėse, ir šiuose rajonuose bus peržengta 25 tūkst. m³ pažeistos medienos kartelė, tuomet reikės skelbti stichinę nelaimę ir vykdyti sanitarinius kirtimus gydant užkrėstas teritorijas“, – pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Šiuo metu stichinė nelaimė dėl žievėgraužio tipografo užpultų eglynų paskelbta Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajono savivaldybėse.
Stichinė nelaimė pagal Miškų įstatymą skelbiama, kai savivaldybės teritorijoje išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip 25 tūkst. m³. Trakų ir Šalčininkų rajono savivaldybių teritorijose dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių eglės medynų tūris šiuo metu sudaro atitinkamai apie 19 tūkst. ir apie 20 tūkst. m³.
Kitos šalies savivaldybės, kuriose fiksuojami didžiausi minėto kenkėjo pažeistų eglių kiekiai, yra Širvintų, Rokiškio, Kauno, Alytaus, Jonavos ir Panevėžio rajonų.
Palyginus su praėjusiais metais, padėtis dėl žievėgraužio tipografo paplitimo geresnė, fiksuojama mažiau pažeistų medžių: 2023 m. birželio mėn. valstybiniuose miškuose buvo nustatyta 308 629 m³ žievėgraužio tipografo apniktų eglių židinių, o 2024 m. birželį – 216 109 m³. Dėl to sanitarinių kirtimų sumažėjo 25 proc. Tačiau Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas Virgilijus Vasiliauskas atkreipia dėmesį, kad dėl karštų orų situacija gali keistis. Dėl klimato kaitos užsitęsusios kaitros, sausringi periodai nepalankūs eglėms augti ir gintis nuo kenkėjų, todėl žievėgraužio tipografo populiacija gali didėti.
Birželį Valstybinė miškų tarnyba atliko žievėgraužio tipografo skraidančių vabalų apskaitą, jos metu sugauta 13 proc. mažiau vabzdžių nei 2023 m. per tą patį laikotarpį. Tarnybos specialistai vidutiniškai skaičiuoja, kad vienoje gaudyklėje šiemet sugaunama virš 10 tūkst. vabalų, Prienų rajone fiksuotas rekordas – sugauta 50 tūkst. žievėgraužio tipografo vabzdžių.
„Kaip tik šiuo laikotarpiu išskrenda antroji šio vabalo generacija ir jeigu tuo metu bus sausros, laukia didžiulė šių kenkėjų invazija. Didžiausias iššūkis miškininkams yra laiku surasti, pastebėti židinius, juos sutvarkyti ir užkrėstą medieną išvežti iš miško. 80 proc. šiemet pažeistų eglių jau yra sutvarkytos“, – aiškina Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.
Įstaigos greitai reaguoja ir imasi priemonių padėčiai suvaldyti
Valstybinių miškų urėdija siekdama sumažinti žievėgraužio tipografo plitimą 2024 m. iki birželio 25 d. nupurškė 125,5 tūkst. m³ nukirstos žalios eglės medienos. Taip pat valstybiniuose miškuose naudoja virš 3,5 tūkst. feromoninių gaudyklių žievėgraužio tipografo apskaitai.
Valstybinė miškų tarnyba privačių miškų savininkams Alytaus, Kauno, Panevėžio, Utenos ir Vilniaus rajonuose išdalino apie 80 gaudyklių rinkinių. Taip pat specialistai kas dvi savaites prevenciškai žvalgo galimai pavojingus eglynus.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai birželį atliko virš 100 tikslinių išvykų, kurių metu apžiūrėjo apie 30 proc. šalies miškų, tiek privačių, tiek valstybinių. Kauno, Šakių, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Alytaus, Prienų, Kaišiadorių, Jonavos, Kėdainių rajonų savivaldybių teritorijose esantys miškai išžvalgyti iš žemės ir iš oro. Patikrinimas iš oro vyko Kaune, taip pat pasitelkiant sraigtasparnius birželį suplanuota tikslinė išvyka Klaipėdos regione, o liepą – Panevėžio regione. Skrydžiai sraigtasparniu atliekami bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomenės Karinėmis oro pajėgomis. Skrydžių metu vykdoma pastebėtų galimai probleminių vietų fotofiksacija.
Prie aktyvios miškų stebėsenos raginami prisidėti ir gyventojai. Duomenys apie galimybę visuomenei aktyviai prisidėti prie miškų apsaugos nuo žievėgraužio tipografo skelbiama Valstybinių miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos ir Aplinkos apsaugos departamento tinklapiuose ir viešoje erdvėje. Savanoriai supažindinami, kaip atskirti naujai žievėgraužio tipografo užpultas egles. Visuomenė aptiktus pažeidimus gali registruoti interaktyviame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“. Gyventojų pažymėtus potencialius židinius tikrina profesionalūs miškininkai.
Priemonės žievėgraužio tipografo plitimui stabdyti
Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas Virgilijus Vasiliauskas įvardino, kokios yra būtinos vykdyti sanitarinės miško apsaugos priemonės žievėgraužio tipografo plitimo ir jo daromos žalos eglynams sumažinimui.
Visų pirma, egles su po žieve apsigyvenusiais žievėgraužiais tipografais būtina pašalinti iš miško, kol neišsivystė žievėgraužio tipografo vabalų suaugėliai, tai yra iki pirmųjų lėliukių susiformavimo. Pagrindinė to priemonė – laiku iškirsti šio kenkėjo apniktus medžius ir išvežti medieną iš spygliuočių miško ne arčiau kaip 2 km nuo medyno pakraščio.
Taip pat būtina laiku pašalinti iš medynų vėjo naujai išverstas, nulaužtas ar labai pažeistas egles. Jas reikia iškirsti ir išvežti iš miško, kol jose dar neapsigyveno kenkėjai.
Miško sandėliuose reikia užtikrinti ir laikomos medienos apsaugą nuo žievėgraužio tipografo apnikimo. Žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d. per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta ne arčiau kaip 2 km nuo medynų arba nužievinta.
Efektyviausias būdas žievėgraužio tipografo žalai sumažinti yra kuo greičiau iškirsti ir iš miško išvežti pažeistus medžius. Svarbu pabrėžti, kad tokie privalomi sanitariniai kirtimai yra įtraukiami į nustatytą šalyje kirtimų normą. Tad vykdant sanitarinius kirtimus atitinkamai mažinamos kitų planuotų kirtimų apimtys.
Privačių miškų savininkai nuolat informuojami apie būtinus atlikti veiksmus, jei jų miškuose pastebėti žievėgraužio tipografo židiniai. Nežinančius, nuo ko pradėti ar neturinčius galimybių patiems atlikti pažeistų eglių šalinimo darbų, Valstybinė miškų tarnyba kviečia kreiptis į jos konsultacijų centrą.
