Į masinius geltonjuosčių šimtakojų antplūdžius patiriančių Lindiniškių kaimo (Avižienių sen., Vilniaus r.) gyventojų pagalbos šauksmą pirmoji atsiliepusi Aplinkos ministerija ėmėsi žygių problemai spręsti. Sudarytos darbo grupės iniciatyva buvo atlikti moksliniai tyrimai šių gyvių plitimo priežastims ir pagrindiniams židiniams nustatyti. Po pusmečio tiriamojo darbo mokslininkai pasiūlė būdus, kaip užkirsti kelią jiems plisti ir mažinti jų gausą. Tyrimams lėšų – 6,8 tūkst. eurų – skyrė Vilniaus r. savivaldybė.
Šimtakojų antplūdžius Lindiniškių gyventojai patiria šiltuoju metų laiku jau nuo 2004-ųjų. Šie gyviai, didžiuliais būriais atropoję į gyvenamuosius namus, keliauja per baldus, indus, patalynę, drabužius. Nors nieko blogo jie nedaro, bet žmones trikdo jų gausa, nemalonus stiprus kvapas.
Geltonjuosčiai šimtakojai, apie 0,5 cm ilgio gyviai su 107 porom kojų, plačiai paplitę Vidurio Europoje. Jie sutinkami ir visoje Lietuvoje, bet, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Laimučio Budrio, tokio masto pagal teritorijos dydį jų antplūdžiai Lindiniškių kaime yra išskirtinis atvejis.
Entomologai tyrimus atliko ne tik Lindiniškėse, bet ir kitose Vilniaus rajono ir miesto vietose, iš kur buvo gauta gyventojų pranešimų apie geltonjuosčius šimtakojus. Mokslininkai darbavosi Papiškėse, Lavoriškėse, Nemėžyje, Didžiuosiuose Gulbinuose, Verkšionyse, taip pat Trakų apylinkėse, sostinės Naujaneriuose ir Liepkalnio gatvės gale.
Kaip rodo tyrimai, šimtakojų antplūdis būna ten, kur daug metų teritorijos yra apleistos, kur susikaupę daug augalinės kilmės liekanų. Šie gyviai itin mėgsta slėptis dirvožemiu užverstose senų namų, lentpjūvių, medžių liekanose, po nuokritomis, netvarkomose vietose, kauptis tuose namuose, kurie yra apsupti nedirbamų laukų ar nešienaujamų pievų. Jų nerasta prie dirbamų laukų ar sodybose, kurias supanti aplinka sutvarkyta.
Todėl viena svarbiausių priemonių, kaip užkirsti kelią šimtakojams plisti,– švara ir tvarka ne tik savo kieme, bet ir gretimose teritorijose. Reikia nuolat pjauti žolę pastatų kaimynystėje, o nupjautą būtinai surinkti ir išvežti.
Kokiais biologiniais, mechaniniais, cheminiais ar kitokiais būdais reikėtų kovoti su geltonjuosčių šimtakojų plitimu, mokslininkai nurodė jų parengtoje ataskaitoje (žr. Priedą).
Susiję straipsniai:
- Kalbininkai pildo Salų miestelio gyventojų svajones – jiems pirmą kartą grieš orkestras
- Prieš klimato kaitą stos ir Lietuva
- Dzūkai šiemet pailsės nuo kraujasiurbių upinių mašalų antplūdžio
- Dreisenų tyrimai vykdomi Platelių ežere
- Kauno botanikos sodas kviečia pasidairyti po mikroskopinį vandens pasaulį
- Tebetęsiamas šmeižtas apie didžiųjų kormoranų nesustabdomą grėsmę gamtai
- Lietuvos mokslininkai ieško paprastų būdų maisto kokybei tikrinti
- Didžiausia pasaulyje profesionalių meteorologijos duomenų tiekėja „StormGeo“ kuria padalinį Lietuvoje
- Inventorizuotos didžiausių šalies miestų užterštos teritorijos
- Lietuvos botanikos soduose nuolat besiplečiančios kolekcijos ir modernios mokslo bazės
- Naujoviškas apšvietimas leidžia paukščiams išsimiegoti
- Užsienyje taikomas cheminis ežerų valymo būdas bus pasirinktas tik jį išmėginus
- D. Mikutienė: Vyriausybei laiko sukiojimas susuko protą?
- Gamtosauga, kuri apsimoka
- Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkai drauge tiria žmogaus smegenis
- Filmas apie klimato kaitą su DiKaprio – jau Lietuvoje
- Slenkantis Gedimino kalnas dar ne blogiausia: pilies sienas jau ardo įtrūkimai
- Projekto „Mokslo pieva“ metu studentai ieškos visuomenei svarbių klausimų sprendimų
- Kas sieja mokslą ir meną?
- Parengtos Švietimo įstatymo pataisos dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo
- Bendradarbiaus kosminius tyrimus vykdantys Kauno ir Ispanijos universitetai
- Mokslininkai patvirtino – gamta išties gydo
- Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
- Atrask ką nors naujo: „Tyrėjų nakties“ renginiai LEU
- VU studentai JAV gins prestižinio sintetinės biologijos konkurso auksą
107 poros kojų. Tai turėtų gerai „rauti“ iš vietos!