Penktadienis, 23 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

R. Kupčinskas, V. Vilimas. Tik piliečiai gali aprengti nuogą teisingumo karalių

Rytas Kupčinskas, Vladas Vilimas, www.alkas.lt
2016 09 09 00:17
10
K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.
Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Artėjant rinkimams kyla vis daugiau klausimų – ką pasirinkti, pagal kokius kriterijus vertinti būsimus tautos atstovus?

Partijos savo rinkiminėse programose visada pasiruošusios kurti geresnę Lietuvą. Tokie įsipareigojimai mus lydi nuo pat nepriklausomybės atstatymo. Bet įsipareigojimai turėtų būti vykdomi, nes dėl tuščių pažadų valstybės ateitis tampa neprognozuojama.

Teisingumo problema visada buvo ir lieka pirmaeilė. Nuo to laiko, kai iš teismų sistemos (1995 m.) buvo pašalinti visuomenės atstovai (tarėjai),  Lietuva tapo unikali valstybė, kurioje teisingumo vykdymas buvo patikėtas Teismui, suformuotam pagal  praėjusio šimtmečio vidurio totalitarinių valstybių standartus.

Lietuvos teismų sistemą įteisino buvę sovietiniai teisininkai, kurie dėl savo ir savo darbdavių – politikos elito – ateities eliminavo liustraciją. Konstitucinis Teismas taip pat tapo buvusių okupacinės valdžios tarnų priebėga.

Šiuo metu Lietuvoje yra uždara, niekam neatskaitinga, turinti savivaldą teismų sistema, paremta Konstitucinio Teismo doktrinomis, užkertančiomis kelią bet kokiai teismų pertvarkai. Atsirado nerašyta konstitucinė nuostata, draudžianti visuomenės atstovams dalyvauti teisingumo vykdyme, o tuo pačiu ir valstybės valdyme.

Susidariusią situaciją savo metiniame pranešime 2015 m. Lietuvos prezidentė apibūdino taip:  „Uždara, menkai visuomenės kontroliuojama sistema toleruoja dvigubų standartų plitimą. Vilkinimas tapo tradicija, kuria imame garsėti jau ir Europinėje erdvėje“.

dr. Vladas Vilimas | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.
dr. Vladas Vilimas | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Teismų degradacija atvėrė kelią nežabotai korupcijai  šalyje.

Jungtinių Tautų organizacija išskiria šias pagrindines korupcijos formas: sukčiavimas, kyšininkavimas, piktnaudžiavimas suteiktomis galiomis priimant sprendimus (piktnaudžiavimas diskrecija), prievartos panaudojimas, favoritizmas (favoritų skyrimas į aukštas pareigas), valstybės pinigų ar turto pasisavinimas/išeikvojimas bei korupcija vykdant politinę veiklą. Su visomis korupcijos formomis Lietuva susiduria kasdien.

Apie korumpuotą Lietuvą prezidentė primena savo 2016 m. pranešime: „Valstybė praranda strateginę kryptį – daugelyje sričių trypčiojame vietoje ir skęstame vienadienėje rutinoje. Ateities Lietuvai, strateginiams sprendimams ar išbaigtoms struktūrinėms reformoms skiriama vis mažiau laiko ir energijos. Mūsų nepaleidžia nomenklatūrinių priklausomybių liūnas. O besimurkdant korupcinėje klampynėje prarandamas gebėjimas mąstyti ir veikti valstybiškai. Ekonominio stabilumo tarpsnis, palankus žingsniui į kokybiškai naują valstybės raidos etapą, gali būti prarastas, jeigu laiku nepamatysime nerimą keliančių ženklų“.

Padėtį Lietuvoje  vertina ir tarptautinės organizacijos. Viena jų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Ši organizacija vienija 35 pasaulio šalis, tarp jų ir pokomunistines Vengriją, Lenkiją, Estiją, Čekiją, Slovakiją, Slovėniją, Latviją. Deja, Lietuvai dalyvauti šioje organizacijoje durys užtrenktos, nors pastangų dėta nemažai. Paraišką dėl narystės Lietuva yra pateikusi dar 2002 m. Pagrindinės narystės atmetimo priežastys – nevaldoma korupcija, kuri savo ruožtu skatina emigraciją iš šalies.

Kaip matome, padėtis daugiau negu sudėtinga, bet kokia išeitis?

Štai Ukrainoje aplinkybės susiklostė taip, kad iki šiol teisėtvarkos srityje jokių pertvarkų ir liustracijos nebuvo. Šalies korupcija pradėta vadinti „didžiausia“, nes nebeišsiteko matavimo skalėje. Be finansinės Vakarų valstybių paramos šaliai grėsė bankrotas.

Vakarų Europos šalys ir JAV, įvertinusios esamą padėtį, sutiko paremti Ukrainą, bet su viena sąlyga – kad šalyje būtų užkirstas kelias korupcijai. Tuo turi pasirūpinti pati valstybė. Bet šiam reikalui liko vos keli mėnesiai, ir neaišku, ar Ukraina įgyvendins reikalavimus.

2016 m. vasario 18 d. Kijeve įvyko konferencija, skirta konstitucinei reformai, kuri įgalintų vykdyti teismų pertvarką. Konferencijoje aktyviai dalyvavo mūsų Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas ir Teisingumo ministras J. Bernatonis. Ponas D. Žalimas  pabrėžė teismų ir teisėjų nepriklausomumo, o taip pat teismų savivaldos svarbą. Kitaip tariant – pasiūlė lietuvišką modelį.

Neužilgo po konferencijos, birželio 2 d., Ukrainos Rada jau priėmė reikiamas Konstitucijos pataisas, apie kurias valstybės vadovas kalbėjo taip: „Mes atkuriame Ukrainoje teisę į tiesą, teisę į teisingumą“.

Viena svarbiausių naujovių Ukraina laiko intelektinės nuosavybės apsaugą užtikrinančios institucijos įkūrimą per 12 mėnesių laikotarpį.

Kita priemonė atima iš teisėjų visišką neliečiamybę, saugančią nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, įvykdytus už teismo salės ribų.

Taip pat svarbi institucija – nepriklausoma teisėjų atrankos ir skyrimo komisija, kuri atrinkdama vadovausis kandidatų profesiniais nuopelnais, o ne ryšiais su įtakingais verslininkais ir politikais.

Pasak P. Porošenkos, daugiau nei 40 proc. Ukrainos dabartinių teismų narių neatitiks naujos etikos sistemos reikalavimų.

Vašingtonas, vienas iš finansinių donorų,  pritaria reformai  ir yra pasiruošęs padėti ją įgyvendinti, kad teismai virstų nepriklausoma, atsakinga ir efektyvia institucija. Tai pareiškė JAV ambasadorius Ukrainoje G. Pyattas.

Belieka laukti teismų pertvarkos Ukrainoje rezultatų, kuriuos pamatysime artimiausioje ateityje.

Jei kalbėtume apie pokomunistines EBPO nares – jos nuėjo panašiu keliu. Joms pavyko suvaldyti korupciją, nes Vakarų valstybių pavyzdžiu demokratizavo teismų sistemas, įvesdamos visuomenės atstovus – tarėjus, o tam, kad užtikrintų piliečių teisę apginti savo pažeistas konstitucines teises ir laisves ne tik bendrosios ir specializuotos kompetencijos teismuose, bet ir Konstituciniame Teisme, įvedė konstitucinio skundo institutą. Ši teisė yra ypatinga konstitucinių teisių ir laisvių apsaugos nuo viešosios valdžios neteisėtų sprendimų priemonė. Tokie institutai suformuoti: Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje.

Deja, Lietuvoje tokio instituto įkūrimo, kaip ir teismo tarėjų atsiradimo, galimybes rasime tik sisteminių partijų rinkiminiuose pažaduose. Po kadencijos partijos atsiskaito skirtingai: socialdemokratai – koncepcijomis, o TS-LKD teisinasi, kad jie negali to daryti, esą, nesutinka koalicijos partneriai liberalai.

Dėl tokios teisinės padėties neįmanoma išspręsti jokių valstybinių problemų. Ar įmanoma suvaldyti didžiausią jų – emigraciją? Atsakymas paprastas ir aiškus: tik tada, kai sugriautas valstybės pamatas – teisingumas – bus atstatytas. O juk teisingumą vykdo Teismas, vadovaudamasis teisingais įstatymais. Valstybė be teisingumo – tik plėšikų gauja (šv. Augustinas, 354–430 m.), o blogas įstatymas – žiauriausia tironijos forma (E. Berkas, 1729–1797 m.).

Savaime teisingumas neatsistatys. Pokyčius nulemti turi rinkėjai, įvertinę, kiek tiesos ir melo per ketvirtį amžiaus buvo rinkimų pažaduose ir atliktuose darbuose.

Ką daryti rinkėjams? Lietuvos piliečiai, visą šį trumpą naujos laisvos valstybės laiką buvo valdomi apynasriu. Net jei kas drąsiai pasakytų – bankrutavote ponai, valdytojai to nepripažino ir nepripažins. Jų rankose – įstatymų leidyba ir patikra. Juos besąlygiškai remia piliečių išrinktas Seimas. Jie nepriklausomi, turintys savąja savivaldą. Neatsiklausę Seimo, jie doktrinomis keičia net pagrindinį įstatymą. Jie nustato sau ir elitui atlyginimus.

Nacionalinė teismų administracija kasmet gauna finansinę „injekciją“ – po 13,5 mln. Eurų, numatytų biudžete. Lėšų panaudojimą kontroliuoja jie patys.

Europoje likome vieninteliai su savo pavyzdine, visuomenės nekontroliuojama teismų sistema.

Vengrija, turinti demokratiškus, bet su komunistiniais inkliuzais teismus, siekdama užkirsti kelią korupcijai įvykdė Konstitucijos pataisas, Lenkija daro tą patį. Ukraina, pajutusi bankroto alsavimą, žaibiškai pakeitė Konstituciją.

Ko rinkėjai gali reikalauti iš potencialių tautos atstovų? Tuojau pat aprengti nuogą karalių. To nepadarius, Lietuvoje liks tik „kriaučiai“, toliau siuvantys karaliui aukso rūbus, kurių paprastas pilietis negali pamatyti, bet ir ištarti „karalius nuogas“ nedrįsta, nes žino, kokie yra susidorojimo ginklai.

Vengrijoje jau įvykdyti, o Lenkijoje numatomi Konstitucijos pakeitimai teismų pertvarkos reikalu, bet jų kelias mums tikrai netiks vien dėl to, kad sulauktume triuškinančios reakcijos iš centrinių ES organų. Tai patyrė minėtos valstybės. Bet mūsų teisinė sistema ES pristatyta kaip pavyzdinė. Ukrainos modelis tuo labiau netiks, kadangi atspindės amerikiečių tradicijas.

Telieka vienos iš Baltijos šalių – Estijos – modelis. Estija – sėkmingai besivystanti šalis ir tampa pavyzdžiu ne tik pokomunistinėms šalims, bet ir daugeliui ES senbuvių. Tačiau naujai išrinktas Seimas pakeisti Konstituciją pagal Estijos modelį taip pat nepajėgtų. Vienintelė išeitis – Seimui organizuoti referendumą šiuo reikalu, surinkus 47 Seimo narių parašus, kaip to reikalauja Referendumo įstatymas. Tai vienintelis kelias, kuriuo einant  būtų galima atkurti valstybę.

S. Palyginimui: pagal EUROBAROMETRO duomenis 2009 m. Estijoje teismais pasitikėjo 52 proc., nepasitikėjo – 43 proc. (pasitikėjimas viršija ES vidurkį); Lietuvoje teismais pasitikėjo15 proc., nepasitikėjo – 78 proc. (nepasitikėjimas – didžiausias ES).

2010 m. iš Estijos emigravo 0,19% gyventojų, iš Lietuvos – 2,16%.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Turčinavičius. Lietuvos piliečiai – Seimo narių darbdaviai, susimąstykime!
  2. A. Akstinavičius. Kodėl bijomasi teisingumo?
  3. B. Genzelio ir A. Medalinsko spaudos konferencija „Teisingumo grimasos Lietuvoje“ (video)
  4. A. Braiču, J. Kniazkova. Žurnalistas keliaus į kalėjimą: Lietuvos teisingumo keršto aktas?
  5. R.Kupčinskas. Juodoji gegužės 17-oji
  6. Piliečiai paminėjo valdžios susidorojimą su FNTT vadovais (nuotraukos)
  7. Piliečiai sakys Europai: Šeima yra mama, tėtis ir vaikai
  8. KT prašoma išaiškinti, ar gali bankrutuoti už sukčiavimą teistas asmuo
  9. Vasario 15-ąją piliečiai paminės valdžios susidorojimą su FNTT vadovais
  10. Vasario 17-ąją S. Daukanto aikštėje piliečiai paminės valdžios smurtavimą Garliavoje
  11. Seimo nariai pradėjo ilgalaikę akciją, neabejingi Valstybei piliečiai kviečiami į eiseną
  12. T. Bakučionis. 2012 AD: pasaulio pabaiga prasideda nuo valstybės pabaigos
  13. R.Langas: Tik pripažindama kultūros reikšmę Europa gali tikėtis veiksmingos ES
  14. Š. Navickis. Žvėries agonija
  15. A. Švarplys. Kelios mintys po referendumo
  16. Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Kviečiu prezidentę D. Grybauskaitę parodyti asmeninį pavyzdį (video)
  17. V. Turčinavičius. Neteisėti rinkimai, arba kaip tapti pilietine tauta
  18. Š. Navickis. Priešpriešos (I)
  19. Š.Navickis. Priešpriešos (III)
  20. D.Paukštė. Ką nutyli seiminiai politikai?
  21. L. Andrikienė. Mums nepriimtina perkama demokratija
  22. K. Stoškus. Valstybės moralinė krizė
  23. A. Zolubas. Pavojingas kėslas
  24. J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams?
  25. Z. Vaišvila. Euro mums įveda, vadovaujantis ne ekonomine logika, bet politiniu sprendimu
  26. D. Stancikas. Tautos savisauga
  27. J. Dapšauskas. Ar birželio 29 d. referendumas priblokš?
  28. V. Mikailionis. KGB šmėkla tebeklaidžioja po Lietuvą
  29. V. Sinica. Tautų kraustymasis, teisingumas ir atjautos ribos
  30. O. Strikulienė. Kodėl mes ne čekai, britai, lenkai ar vengrai?

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    5 m. ago

    Suprantami ir teisinga kryptimi keliami klausimai. Patiko tokia citata: “Dėl tokios teisinės padėties neįmanoma išspręsti jokių valstybinių problemų. Ar įmanoma suvaldyti didžiausią jų – emigraciją? Atsakymas paprastas ir aiškus: tik tada, kai sugriautas valstybės pamatas – teisingumas – bus atstatytas. O juk teisingumą vykdo Teismas, vadovaudamasis teisingais įstatymais. Valstybė be teisingumo – tik plėšikų gauja (šv. Augustinas, 354–430 m.), o blogas įstatymas – žiauriausia tironijos forma (E. Berkas, 1729–1797 m.).”. Norėčiau gerokai praplėsti Valstybės pamato, teisingumo turinį. Autoriai teigia, kad teisingumą vykdo Teismas. Negali ginčytis, tačiau to NEPAKANKA. Teisingumą vykdo ir Seimas priimdamas teisingus įstatymus. Artėjjantys rinkimai yra ANTIKONSTITUCINIAI. O tai reiškia, kad vėl valdžia bus neteisėta. Reiškia nebus pradėtas atkurti teisingumas. Nors čia pasisakantys autoriai ir gerbtini ir senokai su tai problema kovoja, rezultatų nesimato. Ir nesimatys, kol teisėtos valdžios neturėsime. O jie šito NEMATO, taigi pasmerkti pralaimėjimui. Pagrindų pagrindas yra teisėta valdžia, o po to galima pradėti kalbėti ir apie geresnę valdžią. Savo nuožiūra esu padaręs tokią išvadą, paremta mano iškeltomis 20-čia civilinių bylų, kuriose sudalyvavo apie 100 Lietuvos teisėjų iš kokių 750. Tai pagal tokią tikimybinę imtį esu padaręs išvadą, kad Lietuvoje teismai už Lietuvos valstybės biudžeto pinigus Lietuvoje naikina teisingumą. Tokią pačia išvada darau net daugumoje laimėtose bylose. Todėl tai nėra tušti žodžiai ir autorių keliama problema yra aktuali.
    Man labai gaila, kad buvęs mano kolega Kauno Sąjūdžio taryboje Rytas Kupčinskas yra VISIŠKAI KURČIAS IR AKLAS, nes nemato, neatsako, nesupranta jam pasiūstų emailų apie Valstybės teisinių pagrindų griovimą. Tyli, kaip žemę kilnojamą pardavęs, tyli kaip ir visa korumpuota sistema, vieninga Valstybės teisinių pamatų griovime.

    Atsakyti
  2. dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    5 m. ago

    “Tik piliečiai gali aprengti nuogą teisingumo karalių”. Tai kam tada reikalingi “išrinktieji” tautos atstovai Seime? Už ką jie turi privilegijas? Ką jie ten veikia? Gal 130 kartų remontuoja alkoholio įstatymą? O gal svarsto tuos 1174 dokumentus su pavadinimu “Dėl užsieniečių teisinės padėties”. O ar pagalvojo retkarčiai apie Lietuvos piliečių teisinę padėtį, kai jie yra NELYGUS pagal įstatymą “rinkdami” Seimo narius. Tik lygūs savo nelygybėje prieš įstatymą. Labai konkrečiai, ką padarė ponas Rytas Kupčinskas, kad aprengti tą teisingumo karalių? Tik labai konkrečiai, papunkčiui prašau. Ar tik nepasirodys, kad NIEKO nepadaryta? Buvo miegama ir tyla tokia pati, kaip ir antikonstitucinio Seimo rinkimų įstatymo atžvilgiu?

    Atsakyti
  3. StasysG says:
    5 m. ago

    Rytą Kupčinską laikiau vienu iš padoriausių Seimo narių. Todėl labai norėčiau paskaityti čia, ar jis sutinka, kad 1992 07 09 Seimo rinkimų įstatymas, kaip įrodinėja ne viename straipsnyje dr. Jonas Ramanauskas, neatitinka Konstitucijos 55 str 1d. reikalavimams (“remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise “). Na o jei Ryto Kupčinsko požiūriu Konstitucijai Seimo rinkimų įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, tai būtų įdomu susipažinti su jo argumentais.

    Atsakyti
  4. Kažin says:
    5 m. ago

    Vėl siūloma dairytis į kaimynines šalis tarsi patys nieko neišmanytume, o tesugebėtume tik kopijuoti kitų sukurtas teisingumo užtikrinimo institucijas. Reikalinga daryti veiksmingus ir mažiausiai išlaidų teisingumo institucijų išlaikymui reikalaujančius pertvarkymus. Suprantama yra seniai keltinas klausimas dėl Teisingumo ministerijos kaip ministerinio rango instutucijos reikalingumo apskritai. Kartu atlikus ir atitinkamus kitus struktūrinius patvarkymus tam pakaktų Teisės departamento Vyriausybės struktūroje. Akivaizdu, kad konstitucinė nuostata, jog teisingumą vykdo teismai demokratinėje šalyje yra šventa – nepajudinama, taigi į patį teisminį procesą nesikiština. Tačiau tai nereiškia, kad jį vykdantys pareigūnai – teisėjai, prakurorai turi būti laikomi šventaisiais – be atskiros, nepriklausomos valstybės valdžios rango institucijos, kurios vadovas ar kolegialus organas būtų renkami visuotinuose rinkimuose, pareigų vykdymo tarnybine ir kvalifikuotumo prasme priežiūros. Tam pakaktų vienu straipsniu papildyti Konstitucijos IX skirsnį, taip pat primti tokios institucijos įstatymą, suderinti su juo susijusius kitus įstatymus. Beje, tokie pakeitimai nekeltų prieštaravimų ES teisės principams. Taigi kalbėkime teisiškai kvalifikuotai, o ne bėdavojimais…

    Atsakyti
  5. Bronius says:
    5 m. ago

    Konstitucinis teismas tapo virš Konstitucijos. Kaip nori-taip ir aiškina. Priklauso nuo tų, kurie yra valdančioj koalicijoj, kaip paprašo, taip ir paaiškina. Du kartus aiškino, kad vardus ir pavardes reikia rašyti tik Valstybine kalba , nes to reikalauja Konstitucija. O trečią kartą jau padarė kažkokias išlygas, bet Konstitucijos 14 str. nepasikeitė. Išvaikyti reikia tokį teismą.

    Atsakyti
  6. Romas says:
    5 m. ago

    Kitaip būti ir negalėjo, teismų degradacija dėsninga. Ir ne tik teismų. Akivaizdi ir visos valdžios degradacija, nes ji NEKONTROLIUOJAMA piliečių. Pagal konstituciją Lietuva yra demokratinė respublika, o jos suverenas – tauta (visi piliečiai). Ne teismai, seimas ar kitos valdžios institucijos, o tauta. Visos valdžios institucijos, tame tarpe ir teismai tautai (šeimininkui)turi tarnauti. Bet taip nėra, greičiau priešingai…

    Nes tauta – piliečiai tik teoriškai, tik pagal konstituciją yra šeimininkas (suverenas). O praktiškai šeimininko rolėje piliečiai būna tik vieną dieną per keturis metus, kol vyksta rinkimai. Visą kitą laiką ( 1460 dienų) nekontroliuojamai šeimininkauja tautos „tarnai“…

    Tokioje situacijoje, esant atstovaujamai „demokratijai“, „tarnų“ degradacija tiesiog neišvengiama.

    Atsakyti
  7. Ženklas says:
    5 m. ago

    Vis tiek už koncerves nebalsuojam. Pasirinkimas yra!

    Atsakyti
  8. Romas says:
    5 m. ago

    Jokio skirtumo, už kuriuos balsuoti. Išrinkti į valdančiuosius jau ne kartą buvo ir paminėti „konservai“, ir buvę komunistai, ir (bent jau koalicijose) visi kiti. Rezultatas – tas pats. Jeigu dar ketvirtį amžiaus laipiosim ant to paties „grėblio“, tai visiškai degradavę tautos „tarnai“ nebeturės kam tarnauti…

    Ne valdantieji (vieni ar kiti) kalti dėl paminto teisingumo, masinės emigracijos ir visų kitų bėdų. Žmogus nuodėmingas, egoizmo faktorius dominuojantis. Kalta SISTEMA, kurioje šis žmogus lieka NEKONTROLIUOJAMAS.
    Ar įsivaizduojate kas darytųsi Lietuvos keliuose, jeigu nebūtų kelių policijos??? Vairuotojus kontroliuoti būtina…. O teisėjus, teismus, visus kitus valdžios ponus??? Gal jie iš kitokio molio drėbti?

    Valdžia turi būti dieviška – visur esanti, koks yra dievas. Kai ją turės ne tik visuomenės „viršūnėlės“, bet ir „ šaknelės“, tik tada ir ne anksčiau ateis permainos į gerąją pusę.

    Atsakyti
  9. dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    5 m. ago

    Laukiu nesulaukiu, kada straipsnio autoriai sureaguos. Matomai nesureaguos, o tai reiškia, kad jie numetė savo straipsnį mums kaip šuniui kaulą, GRIAUŽKITE. Tokia moralė? Tokia atsakomybė už tai ką parašė?

    Atsakyti
  10. Romas says:
    5 m. ago

    Jie (autoriai) visko nepadarys. Visų pirma jiems reikia padėkoti už drąsą ir pilietinę poziciją,už tokios temos iškėlimą į viešumą. Jeigu ir kiti piliečiai atsilieptų į jų šaukimą – reikalai pajudėtų. Deja didesnė tikimybė, kad eilinį kartą tai bus “balsas tyruose”.

    Kalti ne tik degraduojantys valdžiažmogiai, kalti ir piliečiai dėl abejingumo, o kalčiausi laikraščių vyr. redaktoriai kurie, dėl bailumo šio straipsnio neatspausdins.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Konferencija dėl Europos ateities: pradeda veikti daugiakalbė skaitmeninė platforma

Konferencija dėl Europos ateities: pradeda veikti daugiakalbė skaitmeninė platforma

2021 04 21
Specialiųjų tyrimų tarnyba | stt.lt nuotr.

VMVT korupcijos rizikos dar nepašalintos

2021 04 14
Rinkimai, balsavimas | vrk.lt nuotr.

Lietuva domisi Estijos elektroninio balsavimo patirtimi

2021 04 12
Moksleiviai įprato plauti rankas, bet neramina pavojingos bakterijos ant kompiuterio klaviatūros

Apsilankymas apsimestinėse interneto svetainėse gali baigtis nemažais nuostoliais

2021 03 27
EP siūlo naujas priemones kovoti su pinigų plovimu

Vyriausybės komisijos posėdyje pristatyta šalies antikorupcinė būklė

2021 03 19
Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.

Į posėdį rinksis Vyriausybės komisija kovai su korupcija koordinuoti

2021 03 19
Balsavimas, rinkimai | vrk.lt nuotr

Sukurta Seimo darbo grupė vykdys Lietuvos rinkimų sistemos peržiūrą

2021 03 17
Nepamirškime kovo 17-osios lenkų okupantų piktadarysčių

Nepamirškime kovo 17-osios lenkų okupantų piktadarysčių

2021 03 17
Lietuva pritaria automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos atsisakymui

Lietuva pritaria automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos atsisakymui

2021 03 11
STT logo

Daugėja įtariamųjų tyrime dėl sveikatos apsaugos sektoriaus viešųjų pirkimų

2021 03 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Naujienos

Prezidento dėmesys – neįgaliųjų problemoms

2021 04 23
Žvejys, viešai skelbiantis „pagavai – paleisk“ požiūrį, pats juo nesivadovavo
Gamta ir ekologija

Nuomojamuose ežeruose ir upėse žvejos tik mėgėjai

2021 04 23
|
Gamta ir žmogus

Programa ,,Vizija 0“ laukia pasiūlymų

2021 04 23
Šiauliai prašo greitesnių mokyklos statybų
Lietuvoje

Šiauliai prašo greitesnių mokyklos statybų

2021 04 23
Į laisvę išplaukė aštriašnipių eršketų jaunikliai
Gamta ir ekologija

Į laisvę išplaukė aštriašnipių eršketų jaunikliai

2021 04 23
Traukinys | litrail.lt nuotr.
Lietuvoje

„Rail Baltica“: Panevėžio lūkesčiai ir poreikiai

2021 04 23
šuo ir katė | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Siūloma 2022-uosius skelbti Gyvūnų gerovės metais

2021 04 23
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Iš Lietuvos išsiunčiami du Rusijos diplomatai

2021 04 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gerai apie K. Verbickas: Gervę įamžinti sunkiau, negu gražią moterį
  • Kažin apie „Rail Baltica“: Panevėžio lūkesčiai ir poreikiai
  • SS apie Lietuvos heraldikos komisija labai bijo briedžio
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie VDU rektorius J. Augutis: svarbu gebėti prisitaikyti ir nebijoti mokytis čia ir dabar

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidento dėmesys – neįgaliųjų problemoms
  • Nuomojamuose ežeruose ir upėse žvejos tik mėgėjai
  • Programa ,,Vizija 0“ laukia pasiūlymų
  • Šiauliai prašo greitesnių mokyklos statybų

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 1100; komentarų: 21
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 556; komentarų: 11
  • Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją peržiūrėta: 543; komentarų: 33
  • Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas? peržiūrėta: 402; komentarų: 21
  • K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją? peržiūrėta: 387; komentarų: 20
  • S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II) peržiūrėta: 310; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Konferencija dėl Europos ateities: pradeda veikti daugiakalbė skaitmeninė platforma

by Kristina Aleknaitė
2021 04 21
0
Konferencija dėl Europos ateities: pradeda veikti daugiakalbė skaitmeninė platforma

Balandžio 19 d. pradėjusi veikti centrinė Konferencijos dėl Europos ateities platforma suteiks galimybę piliečiams prisidėti prie ES ateities kūrimo. Konferencijos...

Skaityti toliau

VMVT korupcijos rizikos dar nepašalintos

by Ditė Česėkaitė
2021 04 14
0
Specialiųjų tyrimų tarnyba | stt.lt nuotr.

Seimo Antikorupcijos komisija posėdyje nagrinėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veiklos skaidrumo užtikrinimą ir korupcijos rizikas įvežamos mėsos bei...

Skaityti toliau

Lietuva domisi Estijos elektroninio balsavimo patirtimi

by daiva
2021 04 12
1
Rinkimai, balsavimas | vrk.lt nuotr.

Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Estijos Respublika grupės pirmininko Andriaus Kupčinsko iniciatyva surengtas nuotolinis grupės narių susitikimas su Estijos Respublikos Rygikogo...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Gerai apie K. Verbickas: Gervę įamžinti sunkiau, negu gražią moterį
  • Kažin apie „Rail Baltica“: Panevėžio lūkesčiai ir poreikiai
  • SS apie Lietuvos heraldikos komisija labai bijo briedžio
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie VDU rektorius J. Augutis: svarbu gebėti prisitaikyti ir nebijoti mokytis čia ir dabar
  • !!! apie Lietuvos heraldikos komisija labai bijo briedžio
Kitas straipsnis
Edvardas Šiugžda | asmeninė nuotr.

E. Šiugžda. Smagus gyvenimas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai