Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjanti kasacinę bylą, nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos, pagal kurias už sukčiavimą stambiu mastu nuteistas asmuo, nesibaigus jo teistumui, gali bankrutuoti, o tyčiniu nusikaltimu padaryta žala gali būti nurašyta, neprieštarauja Konstitucijai.
Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje byloje bankrutuoti siekia fizinis asmuo, kuris yra nuteistas už 2002 metais atliktą sukčiavimą stambiu mastu. Šio asmens teistumas nėra išnykęs. Baudžiamojoje byloje iš jo priteistas 218 tūkst. eurų žalos atlyginimas, jį šis asmuo siekia nurašyti bankroto byloje.
„Teismo teisėjų kolegijos nuomone, asmens teisė bankrutuoti nėra konstitucinė žmogaus teisė. Tai valstybės suteikiama galimybė, sudarant sąlygas nemokiam fiziniam asmeniui grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, legalizuoti pajamas ir pagal galimybes siekti bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais“, – pranešė LAT.
Pasak jo, teisėjams kilo abejonių, ar baudų už nusikalstamas veikas nurašymas nereiškia neproporcingo kreditorių nuosavybės teisės suvaržymo. Daugelyje Europos valstybių yra apribojimai fizinio asmens bankroto procedūroje nurašyti reikalavimus, kurie kyla iš tyčiniu nusikaltimu padarytos žalos.
