Kaip sumažinti riziką susirgti nuo triukšmo?

Šiandieniniame gyvenime, didėjant transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja triukšmas. Ypač tai jaučia pramonės įmonių darbuotojai, pralaidžių triukšmui daugiabučių namų gyventojai, pasilinksminimo vietų lankytojai. Aplinkos triukšmas dažnai yra neišvengiamas, todėl nuo jo sukeliamų problemų kenčia žymi gyventojų dalis, o pagal sukeliamų ligų mastą triukšmo problema yra antra po oro taršos.

„Daugumoje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai yra laikomas viena svarbiausių ekologinių problemų. Triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia žmonių sveikatą“, – sako Eugenija Novicki-Bitner, ROCKWOOL marketingo vadovė.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo šiuos triukšmo sukeltus padarinius sveikatai: pažeidžia klausą, sutrikdo miegą, skatina streso hormonų išskyrimą, sukelia nepasitenkinimą, turi įtakos kalbos suvokimui ir neigiamai veikia mokymo procesą, protinių užduočių atlikimą, socialinę elgseną. Triukšmo poveikis organizme kaupiasi ir visų pirma pakenkiama nervų, kraujotakos, virškinimo sistemoms, labai susilpnėja imuninė sistema.

Visuomenės sveikatos centro specialistai pataria, kad norėdami patys apsisaugoti nuo triukšmo ir jo sukeliamų neigiamų padarinių sveikatai, venkime triukšmingų renginių, naudokime klausos apsaugos priemones (pjaudami žolę, atlikdami statybos ar remonto darbus ir pan.). Norėdami nuo triukšmo apsaugoti kitus, atkreipkime dėmesį, ar mūsų keliami garsai netrikdo artimųjų, kaimynų.

„Vis dėlto yra tokių triukšmo šaltinių, kurių patys kontroliuoti negalime, pavyzdžiui, ūkinė komercinė veikla, transporto srautai miestuose“, – į problemą atkreipia dėmesį E. Novicki-Bittner. – Todėl nors Lietuva kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys įgyvendina Aplinkos triukšmo valdymo direktyvą, taip pat Valstybinę triukšmo prevencijos programą, kurioje numatytos konkrečios priemonės triukšmo poveikiui mažinti, savo gyvenamoje aplinkoje galime patys imtis triukšmo kontroliavimo ir jo mažinimo“.

Apsauga nuo triukšmo gali būti užtikrinama pastato vidinių atitvarinių konstrukcijų bei perdangų garso izoliavimu.

Lietuvoje atitvarinių konstrukcijų garso izoliavimo kokybei aprašyti naudojama penkių A, B, C, D ir E garso klasių sistema (pagal STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“). Naujai statomiems gyvenamiesiems pastatams privalomi C garso klasės reikalavimai. Rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems pastatams privaloma žemiausia E klasės kategorija.

„Norint išvengti triukšmo tiek statant naujus statinius, tiek renovuojant pastatus, grindų, išorinių sienų ir stogo izoliacijai patariama naudoti universalias akustinės akmens vatos plokštes, kurios ne tik gerai sugeria triukšmą, bet ir pasižymi atsparumu ugniai, vandeniui ir nesukrenta pertvaros konstrukcijos viduje“, – sako Eugenija Novicki-Bitner.

Akmens vatos plokštės pilnai užpildydamos ertmes metalinių ir medinių karkasų pertvarose, užtikrina gerokai aukštesnį garso izoliacijos lygį, palyginus su kitomis plokštėmis, naudojamomis tose pačiose konstrukcijose.

Akmens vatos plokštės naudojamos karkasinės konstrukcijos vertikalių, horizontalių ar nuožulnių atitvarų, kurių neveikia eksploatacinės apkrovos (lengvose karkasinės konstrukcijos sienose, mūrinių trisluoksnių sienų konstrukcijose, palėpėse ar stogo konstrukcijose tarp gegnių, papildomo sienų šiltinimo karkasinėse konstrukcijose, tarpaukštinėse perdangose ir grindyse virš rūsio), šiluminei ir garso izoliacijai.