Antradienis, 9 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Švietimas

Julija Ritčik: Pedagogo darbe svarbiausias žmogiškas santykis

www.alkas.lt
2014 02 26 09:47
0
Julija Ritčik | asmeninio archyvo nuotr.

Julija Ritčik | asmeninio archyvo nuotr.

Julija Ritčik | asmeninio archyvo nuotr.
Julija Ritčik | asmeninio archyvo nuotr.

Anglų kalbos mokytoja daugiau kaip 15 metų dirbanti dainininkė, grupės „4FUN“ lyderė Julija Ritčik sako, kad pedagoginiame darbe  svarbiausia – žmogiškas santykis su mokiniais. Dirbusi ir kaimo, ir privačioje mokykloje ji pastebėjo, kad vaikai, negaunantys dėmesio iš šeimos, visi susiduria su tomis pačiomis problemomis: vienų vaikų tėvai neturi laiko, nes geria, kitų – užsiėmę verslu, o vaikams iškylančios problemos visada paliekamos jiems patiems. J. Ritčik mano, kad mokykloje turi būti kuo daugiau pedagogų, mokančių žmogiškai bendrauti su vaiku ir bent kiek atstoti bendravimo šeimoje stygių.  Šiuo metu Lietuvos edukologijos universitete J. Ritčik tęsia anglų filologijos magistrantūros studijas.

Pirmiausia žmogus

Julija teigia, jog norint pasiekti sėkmę švietimo procese, mokytojas pirmiausia turi būti žmogus, su kuriuo galima bendrauti, tartis, keisti mokymo turinį ir procesą. Mokytojo vaidmuo turėtų būti nurodantis kryptį, tuo pat metu neprimetantis savo nuomonės ir neužspaudžiantis į kampą. Mokiniuose svarbu matyti ne statistinius vienetus, o žmones, palaikyti su jais santykius ir suprasti, kas vyksta. Julija sako, jog visais laikais labiausiai įsimenami tie mokytojai, kurie moka bendrauti neformaliai. „Mokytojas yra kartu su mokiniais, o ne virš jų. Pirmiausia jis yra žmogus, o tik vėliau – dalyko žinovas, atsakingas už pažymius“. Geras dalyko žinojimas nėra vienintelis kriterijus, nes mokytojo darbas – tai ne tik savo srities išmanymas, bet ir gebėjimas sudominti, sukurti sąlygas, kad mokiniai įsisavintų žinias.

Mokiniai irgi pamoko

Pedagogo darbas susijęs su bendravimu, auditorijos valdymu, gebėjimu organizuoti mokymo(si) procesą. Iš mokinių LEU studentė ir mokytoja Julija daug ko pasimoko ir pati. „Dabartiniai mokiniai atviresni ir laisvesni nei mes buvome“, – sako J. Ritčik. Vienas pagrindinių mokyklos (Šiuolaikinės mokyklos centras), kurioje šiuo metu dirba LEU magistrantė, tikslas yra kurti kokybišką bendruomenę ir santykius joje. „Kad mokykla nebūtų hierarchinė organizacija, kurioje mokytojai aukščiau už mokinius, o direktorius virš mokytojų“, – pasakojo pedagogė. Pasak Julijos, dažnai mokiniai tam tikrose sferose žino daugiau už ją pačią. „Aš visai nesidomiu politika, giliais socialiniais procesais. Neretai mokiniai pateikia man įvairių minčių, verčiančių susimąstyti ir pasidomėti“, – sako mokytoja. „Mūsų karta buvo labai suvaržyta. Iš dabartinės kartos mokausi nebijoti bandyti kažką naujo“.

Be reikalo nuvertinamas

Pašnekovės nuomone, šiandien nepelnytai yra nuvertinamas ir, kaip ji sako, į kampą įspraustas pedagogas. „Atrodo, kad yra nemažai tėvų, nukentėjusių nuo mokytojų, kai patys buvo mokiniai, ir tuometinės sistemos nuostatos –mokytojas visada teisus, nesvarbu, ką mano tėvai ar mokinys“, – sako pedagogė, kuriai atrodo, jog šiuo metu veikia švytuoklės principas ir tėvai nori atkeršyti mokytojams. „Dabar imamasi kitų kraštutinumų – dažnai mokytojas yra kaltas dėl visų vaiko nesėkmių“.  Julijos nuomone, šiuo metu tėvai turi keistą ir nerealų lūkestį, kad be mokinio pastangų žinios turi atsirasti jo galvoje.  „Viskas pasiekiama ne vien tik mokytojo, bet ir paties mokinio darbu“, – sako pedagogė, tikinanti, jog mokytojas nėra žmogus, galintis tiesiog sudėti žinias į vaiko galvą. Julijos nuomone, pirmiausia mokytojas turi būti toks, kurio vaikai nebijotų, su kuriuo norėtų bendrauti.

Apsisprendimui reikia laiko

Julija pasakoja, jog dažnai ji ir mokiniams, ir jų tėveliams sako: „Pagalvokite, kam studijuoti sritį, kurioje niekada nedirbsite, kaip aš“. J. Ritčik mano, kad gal geriau ir prarasti metus ar kitus, tačiau išbandyti save ir apsispręsti, kuo nori užsiimti, nes mokykla dar neduoda to tikro supratimo, kur geriausia save realizuoti. Mokyklose dar trūksta profesinio orientavimo, kad jaunas žmogus galėtų pajusti įvairių darbų subtilumus.

J. Ritčik būti mokytoja nesvajojo ir mokykloje dirbti pradėjo visiškai atsitiktinai. Pirmosios jos studijos buvo susijusios su programavimu. Tačiau ši sritis jai visiškai nepatiko. Tuo metu labai trūko anglų kalbos mokytojų. Ir ji, puikiai mokėjusi anglų kalbą, buvo pakviesta dirbti į mokyklą. Tačiau, ketinusi padirbėti vos kelerius metus, suprato, jog šis darbas jai patinka. Tuomet pradėjo studijuoti anglų filologiją Lietuvos edukologijos universitete. J. Ritčik nuomone, formalių specialistų Lietuvoje yra perteklius. Pati pagal savo pirmąją specialybę niekada nedirbusi, ji sako, kad jaunimui, sulaukusiam vos 18 metų, sunku pasirinkti studijas, ypač, jeigu  mokykloje visi dalykai sekėsi gerai. Julija mano, jog jaunam žmogui apsispręsti, ką iš tiesų jis nori veikti gyvenime, reikia laiko. Mokykla, jos nuomone, yra perkrauta disciplinų, turinio, kurio didžiosios dalies žmogui neprireiks. Todėl reikia laiko atsirinkti, galbūt metus savanoriauti ar pakeliauti, pagyventi savarankišką gyvenimą. „Pertrauka po mokyklos – neapsakomai gera gyvenimiška patirtis. Jei žmogus 20-ies ją gauna, tai daug kas lengviau gyvenime sekasi“, – teigia Julija.

Mažiau formalaus santykio

„Man asmeninis kontaktas su mokiniais labai svarbus“, – sako Julija.  „Baigęs pedagoginį universitetą žmogus nebūtinai tampa geru mokytoju, ir net ne visi, turintys pedagogo diplomą, sugeba dirbti mokykloje. Kita vertus, mokytoju gali tapti tas, kuris atsitiktinai išbandė profesiją ir ji jam tiko, o jis tiko profesijai. Kaip ir mano atveju. Tuomet  žmogui tikrai naudinga gauti profesinį išsilavinimą, nes jis jau iš patirties žino, ko iš to išsilavinimo tikėtis. Žinoma, būna atvejų, kai žmonės svajoja tapti mokytojais, gauna atitinkamą išsilavinimą ir puikiai dirba, nes svajodami neapsiriko“. Julija sako, jog norėtų, kad  mokytojo ir mokinių santykiai būtų mažiau formalūs. Jau senokai į Lietuvą atvyksta dėstytojai iš įvairių užsienio šalių, bet lietuviams vis dar kiek neįprasta, kad pas profesorių galima ateiti į svečius, nors užsienyje tai įprasta praktika.

Sveikatos ugdymas – šeimoje

Šiuos metus Seimas paskelbė vaikų sveikatos metais. LEU magistrantė sako, jog norint sustiprinti vaikų sveikatą pirmiausia reikėtų pradėti nuo savęs. „Beprasmiška aiškinti vaikams, kokia yra svarbi sveikata, jei pats į savąją spjauni“, – sako trijų vaikų mama. Jos nuomone, mes mokomės iš aplinkos, pirmiausia iš tėvų, todėl šeima ir namai turėtų būti ta vieta, kur vaikas gautų tinkamą pavyzdį. „Jei užsiauginęs pilvą tėtis vakare gerdamas alų bara sūnų ir verčia sportuoti, nemanau, kad tai sąžininga“, – sako J. Ritčik. Ji mano, kad tėvai turi patys natūraliai įtraukti vaiką į sveikos gyvensenos procesą. Pedagogė sako, jog lengvai atpažįstanti vaikus, kuriems namuose trūksta bendravimo, to pavyzdžio, iš kurio vaikas gali semtis sveikos gyvensenos kultūros. Mokykla gali tik prisidėti, bet pirmiausia vaikai ateina iš šeimos. „Kai tėvai pradeda bėgioti, vaikai patys užsimano tą patį daryti“, – iš savo patirties kalba J. Ritčik.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Porutis: Jei būtų duota antra galimybė, tikrai vėl rinkčiausi tik LEU Istorijos fakultetą.
  2. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  3. Kaip informacinės technologijos gali patobulinti lietuvių kalbos pamokas?
  4. V. Juozapaitis. Bernardo Brazdžionio žodžiai vis dar opūs
  5. Tradicinio mokymo griovėjas: šalis svarbi ne tuo, kokią dešrą valgė
  6. Etninės kultūros vaikai mokysis nuo darželio iki baigiamųjų klasių
  7. Nuo kelerių metų privaloma lankyti pirmąją klasę?
  8. Švietimo ir mokslo ministerija įvardina savo vedamos politikos pasekmes
  9. Elektroninį dienyną naudoja jau beveik 80 proc. mokyklų
  10. Gabūs vaikai kviečiami į Nacionalinę moksleivių akademiją
  11. Pirmą kartą Lietuvoje pradedama kūrybiško mokymosi programa „Pokyčių mokyklos“
  12. Naujoji karta verčia keisti požiūrį į ugdymą
  13. Įteikti pirmieji Lietuvoje elektroniniai mokinio pažymėjimai
  14. Patvirtinta 2014 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka
  15. V.Stundys: Egzamino palengvinimas tampa A.Butkevičiaus ir D.Pavalkio atsakomybės klausimu
  16. Kaune vyks švietimo reformos pradininkės M.Lukšienės gimimo metinėms skirta konferencija
  17. Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla Navinykuose ar Navinykų „Žiburys“ – Seinų filialas
  18. Bus išsaugomos ir nedidelės mokyklos
  19. A.Landsbergienė: Aš noriu, kad augtų kitokia karta, noriu, kad mokiniai pranoktų mokytojus
  20. Ateityje lankymasis muziejuje pamokos metu turėtų būti nemokamas
  21. Kaip padėti išsirinkti sporto būrelį savo vaikui?
  22. Įspėjimas mokykloms: vien tik žiniomis sotus nebūsi
  23. Nauja programa „Obuolio draugai“ bandys įveikti pradinukų patyčias
  24. Geriausi moksleivių pilietiškumo projektai tampa nacionalinėmis pilietinėmis iniciatyvomis, pakeisiančiomis Lietuvą
  25. Pristatoma R. Danisevičiaus fotografijų paroda „Mokykla su Meile“, skirta habil. dr. Meilės Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms
  26. Trečdalis mokinių pripažįsta – mokyklose neskatinama kūrybiškai mąstyti
  27. Paroda „Mokykla 2013“ kviečia susipažinti su naujausiomis švietimo idėjomis ir technologijomis
  28. Po ketverių metų pertraukos didėja švietimo finansavimas, sudaromos geresnės sąlygos kaimo mokykloms
  29. Didėja mokinio krepšelis ir švietimo finansavimas
  30. VU parodoje „Studijos 2014“: nuo studijų iki 3D spausdintuvo ir išmaniojo namo

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?

Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?

2021 03 09
Kiek kainuoja maisto gaminiai prekybos tinklų parduotuvėse?

Seimo Ateities komitete pristatytas Lietuvos struktūrinių pertvarkų finansavimo modelis

2021 03 07
Kelias Vilnius - Utena | madeinvilnius.lt nuotr.

Ministrė su savivaldybėmis aptarė pasiruošimą karantino atlaisvinimui

2021 03 04
Pirmą kartą Lietuvoje vyks Nacionalinis ekonomikos egzaminas

Pagalbai abiturientams ruošiantis egzaminams – 390 tūkst. eurų

2021 03 03
Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.

Vyriausybė skelbia programos nuostatų įgyvendinimo planą

2021 03 03
Matematikos egzaminas – mokslui ar gyvenimui?

Brandos egzaminai prasidės anksčiau

2021 02 25
Vyriausybė | lrv.lt nuotr.

Vyriausybei siūloma susitelkti į mokyklų, naujovių ir viešojo valdymo pertvarką

2021 02 23
Vilnius pirmasis šalyje mokiniams atveria mokyklos duris

Vilnius pirmasis šalyje mokiniams atveria mokyklos duris

2021 02 20
Ribojimai kultūros ir meno lauke bus panaikinami tolygiai

Ribojimai kultūros ir meno lauke bus panaikinami tolygiai

2021 02 12
Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

K. Stoškus. Skaitome Vyriausybės programą: retorinė patetika kultūros politikoje

2021 02 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių
Istorija

Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių

2021 03 09
Čiurlionio namai kviečia į 6 mėnesių trukmės kelionę po Čiurlionio muzikos pasaulį
Kultūra

Čiurlionio namai kviečia į 6 mėnesių trukmės kelionę po Čiurlionio muzikos pasaulį

2021 03 09
Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko
Lietuvoje

Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko

2021 03 09
Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina
Gamta ir žmogus

Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina

2021 03 08
Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų
Lietuvoje

Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų

2021 03 08
Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
Lietuvoje

Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas

2021 03 08
Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19
Lietuvoje

Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19

2021 03 08
Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.
Lietuvoje

Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.

2021 03 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas Vaiškūnas apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • mociute apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Rimgaudas apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Žemyna apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Jėgas padedantis atgauti poilsis. Ką rinktis?
  • Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių
  • Apie Adolfa Ramanauską-Vanagą iš kitos pusės: mėgo dainas ir daug sportavo (video)
  • Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1259; komentarų: 17
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 650; komentarų: 12
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 570; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos) peržiūrėta: 520; komentarų: 20

Artimiausi renginiai

  1. Virtualus pasidainavimų vakaras „Išdainuokime save“

    2021-03-09 18:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?

by Kristina Aleknaitė
2021 03 09
0
Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?

Šeima, kariuomenė, valstybė, organizacija – jas sieja ne tik tam tikros bendruomenės sukūrimas, bet ir kiek neįprastai skambanti kolektyvinio intelekto...

Skaityti toliau

Seimo Ateities komitete pristatytas Lietuvos struktūrinių pertvarkų finansavimo modelis

by Kristina Aleknaitė
2021 03 07
0
Kiek kainuoja maisto gaminiai prekybos tinklų parduotuvėse?

Kovo 5 d. Seimo Ateities komiteto nuotoliniame posėdyje Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Paulius Lukauskas pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo...

Skaityti toliau

Ministrė su savivaldybėmis aptarė pasiruošimą karantino atlaisvinimui

by Ditė Česėkaitė
2021 03 04
0
Kelias Vilnius - Utena | madeinvilnius.lt nuotr.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, susitikusi su savivaldybių atstovais, aptarė pandemijos valdymo priemones. „Šiuo metu matome, kad yra susidarę savotiški...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Jonas Vaiškūnas apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • mociute apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Rimgaudas apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Žemyna apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Astra Zenekaitė apie Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
Kitas straipsnis
Ledinė vėtrungė | A.Juškevičiaus nuotr.

Klaipėdos ledinė vėtrungė sieks rekordo (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai