ŠMM ministrė: Patriotiškumui ugdyti reikalingos bendros ir sutelktos visų pastangos

„Patriotiškumo pamatai kuriami šeimoje. Visgi mokyklai, kurioje bręsta asmenybė,  tenka didžiulis vaidmuo formuojantis ryšiui su Lietuva. Tam, kad patriotinis ugdymas taptų mokyklos kultūros šerdimi, reikalingos bendros ir sutelktos visų pastangos“, – pažymi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, trečiadienį dalyvavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje. Vienas iš posėdžio klausimų buvo skirtas patriotiniam ugdymui Lietuvos mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Pasak ministrės, patriotinis ugdymas susijęs su visų valstybės institucijų veikla, todėl būtina užtikrinti veiksmingą tarpinstitucinį pilietinio ir tautinio ugdymo veiksmų koordinavimą. Bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis, akademinės bendruomenės, visuomeninių organizacijų nariais per metus parengtas ir šių metų kovą patvirtintas  pilietinio ir tautinio ugdymo 2016-2020 m. tarpinstitucinis veiksmų planas, kurį įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija kartu su  Krašto apsaugos, Kultūros, Užsienio reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis, Tautinių mažumų departamentu, nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo bendruomene.

„Patriotinis ugdymas tampa kryptingas, jungia formalųjį ir neformalųjį švietimą, – sako švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė. – Šis veiksmų planas parengtas ir įgyvendinamas, atsižvelgiant į skirtingų valstybės institucijų, nevyriausybinių ir kitų organizacijų jau vykdomas sėkmingas priemones, kurių tęstinumą ir stiprinimą svarbu išlaikyti, žvelgiant į tolesnę perspektyvą.“

Tarpinstituciniame plane brėžiamos kryptys atnaujinti ir tobulinti pilietinį ir tautinį ugdymą, apimant formaliojo ugdymo turinį – bendrąsias programas, mokymo priemones, mokytojų kvalifikaciją, taip pat – sukurti pilietinio ir tautinio ugdymo veiklų valdymo ir stebėsenos sistemą, stiprinti pilietinį ir politinį aktyvumą ir bendruomeniškumą, skatinant vaikus ir jaunimą dalyvauti mokyklos, bendruomenės, valstybės gyvenime.

Patriotinis ugdymas yra integruotas į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo turinį. Pradedamos atnaujinti istorijos bei pilietiškumo pagrindų pagrindinio ugdymo programos, jau atnaujintos lietuvių kalbos pradinio ir lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programos, pagal kurias mokiniai pradės mokytis nuo šių metų rugsėjo 1 d. „Patriotiškumo ugdymas tiesiogiai susijęs su lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, pilietiškumo pagrindų mokomaisiais dalykais. Naujose programose, be raštingumo ir skaitymo gebėjimų stiprinimo, programine literatūra sudaromos sąlygos formuotis tautinei tapatybei, savigarbai, moralinėms vertybėms“, – teigia ministrė.

Pasirašius trišalę Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjungos bendradarbiavimo sutartį numatytos priemonės Lietuvos šaulių sąjungos veiklos plėtrai mokyklose (šiuo metu vienija daugiau nei 3500 jaunuolių). Parengtas Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos pasirenkamojo dalyko programos projektas, kurį galės rinktis 9–12 klasių mokiniai, taip pat – nauja Nacionalinio saugumo ir kvalifikacijos tobulinimo programa mokytojams.

Kartu su  Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje įgyvendinamas projektas „Medijų ir informacinio raštingumo (MIR) ugdymas“, rengiama metodinė priemonė, skirta 9–12 klasėms, surengtos konferencijos mokytojams, bibliotekininkams, mokyklų administracijų atstovams, kaip atpažinti medijose skleidžiamą klaidinančią informaciją ar atskirų grupių interesus.

Pilietinės galios indekso duomenys rodo, kad nors nuo 2007 m. pilietinis aktyvumas paaugo (pilietinio aktyvumo indeksas pakilo nuo 27,4 2007 m. iki 38,6 2013 m.), tačiau ilgainiui šis augimas lėtėja ir net stoja, visuomenė vis dar išlieka pasyvi – gyventojai labiau linkę tik aukoti, dalyvauti aplinkos tvarkymo veiklose ar vietos bendruomenės veikloje, o į kitas veiklas įsitraukia dar rečiau.