Z. Vaišvila. Ką reiškia britų NE Europos Sąjungai?

72% Jungtinės Karalystės piliečių dalyvavo ketvirtame šios šalies istorijoje referendume ir dauguma jų pasakė NE Europos Sąjungai. Kodėl?

Vakarų ir Lietuvos „elito“ nusišnekėjimas šiuo klausimu parodė, kokia jiems skausminga ši demokratijos pamoka. Tačiau melo kojos trumpos – jei vykstant Škotijos referendumui dėl galimo Jungtinės Karalystės sugriovimo buvo kaltinama Rusija, tai dabar Rusija kaltinama „dėl įtakos JK piliečiams“, o Škotija raginama pagąsdinti JK galimu atsiskyrimu. Tad apsispręskite, demagogai, ką Vladimiras Putinas remia – JK ar Škotiją? Tik prieš atsakydami, gerai pagalvokite, nes Rusijos ir JK santykiai toli gražu nėra draugiški. Vieni kitų diplomatus šios šalys nuolat varo lauk iš savų šalių.

Todėl meluoti reikia nors šiek tiek profesionaliau. Jei norite ką nors Europos Sąjungoje kaltinti dėl bendrininkavimo su Rusija, tai pradėkite nuo Vokietijos. Ne tik dėl Šiaurės srauto-2, bet ir dėl 2015 m. vokiečių įmonių 1,78 mlrd. EUR, 2016 m. pirmojo ketvirčio 1,1 mljd. EUR tiesioginių investicijų Rusijoje. Taip apeinamos sankcijos, o mes, turtingoji Lietuva, keikiame Rusiją ir perkame iš jos strateginio partnerio Vokietijos 88 „Box-erius“ už dvigubą šiuolaikinio tanko kainą. Norite suprasti logiką? Nebalsuokite Seimo rinkimuose už „elitą“ aptarnaujančius klapčiukus ir sužinosite atsakymus į rūpimus klausimus.

JK parlamento Bendruomenių rūmai, interneto svetainėje paskelbę „akciją“ britams balsuoti dar kartą, turėtų būti nedelsiant paleisti – kiek kartų reikės to paties referendumo!? Kuris gi referendumas tuo pačiu klausimu bus tikras – pirmas, antras, trečias ar penkioliktas?

„Elitas“, pasikabinęs ant krūtinės lenteles „demokratija“ ir „europinės vertybės“, nebenori žinoti pamatinių sąvokų. Sudarykite „Europinių vertybių“, o ne spekuliuokite tuo abstrakčiai. Demokratija – tai liaudies, ne „elito“ valdymas. Noras atsisakyti referendumų, forsuotai kuriant vieningą valstybę Europos Sąjungą, nėra naujiena. Nepavykus prastumti vieningos ES valstybės Konstituciją, „elitas“ nusprendė apeiti nacionalinėse konstitucijose įtvirtintą suvereno teisių gynimą referendumu – 2007 m. gruodžio 17 d. buvo pasirašyta Lisabonos sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, kuria Sutartis dėl Europos Sąjungos pakeista taip, kad ES tapo vieningu juridiniu asmeniu. Nuo tada ES valstybių narių vadovai pasirašo tokias sutartis, o šalių parlamentai, neklausdami savo tautų nuomonės, jas ratifikuoja ir jų pagrindu priima „konstitucinius“ įstatymus. Taip ir Lietuvos Seime prieš kiekvieną tokį veiksmą vyksta teisininkų neviešinama diskusija – ar šį kartą Lietuvos Respublikos Konstituciją pažeisime daug ar nelabai? Gal šį kartą užsimerkime ir manykime, kad nelabai daug pažeidėme. Ir taip dar kartą, dar kartą, dar kartą… Už šiuos kartus mūsų „elitui“ ES „elitas“ ir moka taip vadinama ES parama. Tik iš kur atsiranda šie ES paramos fondai? Tai – ne tik mūsų mokami narių mokesčiai. Didžiąją dalį sudaro importo mokesčiai, kurie nebepatenka į mūsų biudžetą. Ir dar cukraus akcizas, ir mokestis už Jungtinės Karalystės narystę ES…

Negana to, negrįžtamai ES šalys savo suvereno teises perdavinėja viršvalstybinėms institucijoms, visų pirma Europos Centriniam Bankui, Europos Stabilumo fondui. Jau baigiama centralizuoti biudžetų priėmimo procedūra, bankų ir finansų sistema, kuriama bendra europrokuratūra, pasienio apsauga, sistema dėl organizuoto ir privalomo neteisėtų imigrantų perkėlimo šalims. Lisabonos sutartimi numatyta ir bendra kariuomenė, vadovaujama Gynybos agentūros, bendra ES pilietybė, prie kurios pratina ne tik identiški pasai, bet ir ES teisės aktai.

Jei mažai apie tai Lietuvoje kalbame, tai nereiškia, kad šie procesai nevyksta. ECB, įjungęs euro spaudinimo mašiną, siūlo naiviems europiliečiams iki 20 metų euroobligacijas, padengtas nelikvidžiais aktyvais. Spaudinant niekuo nepadengtų po 80 mlrd. EUR kas mėnesį prognozuoti šių aktyvų nuvertėjimą po 20 metų tikrai nesunku. Reklamuojant tokias „šaunias“ investicijas, ECB jau atvirai giriasi savo viršvalstybiniu statusu. Todėl kolegos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario ir ekonomisto, politologijos dėtytojo A. Medalinsko samprotavimai, kad „Brexito“ proga reikėtų Europos Sąjungai apsispręsti, ar eiti federalizvimo keliu, deja, tėra baimė, visų pirma, pačiam su prisipažinti, kad mus ten jau veda ir tai daro forsuotai. Reikia skaityti ES sutartis, o ne apgaudinėti save iliuzijomis. Vienos valstybės darymas vyksta forsuotai ir atvirai, viešai deklaruojant ES valstybių panaikinimą. Kitaip ir būti negali – vienas juridnis asmuo yra vienas, o ne 28-i.

Todėl Briuselis ne dėl gražių akių akių, o dėl siekio forsuotai įgyvendinti šį vienos vlstybės darymą, ragina Jungtinę Karalystę nedelsti ir pradėti derybas. Kad netrukdytų, nes viena valstybė daroma, visų pirma eurozonos pagrindu, kurioje Jungtinės Karalystės nėra, tačiau trukdyti šiam procesui ji gali. Ji didelė ir įtakinga, trečia didžiausia ES ekonomika.

Angela Merkel taip pat nenori skaityti ES sutarčių – išstojanti šalis gali dėl nieko nesusiderėti per dvejus tam skirtus metus. Tačiau pasibaigus šiems dvejiems metams, ES sutartys automatiškai nustoja galioti valstybei, kuri prieš dvejus metus oficialiai kreipėsi į ES dėl išstojimo. Tačiau JK turi pradėti šį procesą, t.y. įjungti laiko skaitliuką. Deivido Kamerono vilkinimas pradėti šį procesą paraiškos pateikimu yra didelė nepagarba JK piliečiams.

Priminsiu, kad Lietuvos Respublika, 1990 m. kovo 11 d. paskelbusi Nepriklausomybės atkūrimą, išgyveno ne tik be paramos, bet ir ekonominės blokados sąlygomis, TSRS karinių veiksmų salygomis. Ir kodėl gi mes, Vytautai Landsbergi, verkiame, kad Jungtinė Karalystė neišgyvens?

Tačiau kodėl tie britai tokie „neatsakingi“ ir nusprendė elgtis kitaip nei „elitas“?

Minimi pabėgėliai, kuriuos reikia vadinti teisiškai teisingai –organizuotu nelegalų perkėlimu į ES. Minimas ir ES biurokratizavimas, nacionalinių parlamentų ignoravimas.

Tačiau šis klausimų ratas atsirado ne per vieną dieną, ne per vienerius metus. Visų pirma, įvyko neteisėta karinė invazija į Afganistaną, vėliau – į Iraką, Siriją. Dar gi ir į Libiją, Jemeną. Ir visur D. Britanijos „elitas“ pripėdavo drauge su JAV, Prancūzijos, Europos Sąjungos, NATO šalių „elitu“. Tai kam gi ta Jungtinių Tautų Organizcija, jei jos sutikimų tokio masto ir trukmės karinėms operacijoms nebereikia? Prieš tai dar buvo ir Jugoslavijos, t.y. Europos dalies, bombardavimas be JTO pritarimo. Vaidinama demokratija, „pamiršus“ šios sąvokos vertimą iš graikų kalbos. Ir net ginklu eksportuojama ši „demokratija“. O dar ir Ukrainos galvos skausmas prisidėjo!

Negi manote, kad D. Britanijos pilietis, kaip ir Lietuvos pilietis 2012 m. spalio 14 d. referendume, nenorėjo pasakyti savo šalies „elitui“ – NE? Juk supranta ir britai, kad jų „elitas“ Sirijon drauge su JAV, Prancūzija ir Ko (beje, Lietuva taip pat šioje šlovingoje kampanijoje jau svarsto Seime kariuomenės siuntimą į Iraką) be JTO sankcijos ir Sirijos valdžios sutikimo (jai prieštaraujant) ne tik pasiuntė lėktuvus, bet jau ir įkurdino spec. pajėgas. Negi manote, kad britai nesupranta, kad ir imigrantų klausimas yra ir jų šalies „elito“ dėka liejamas sirų kraujas, ir kad karinės kampanijos kainuoja, ir kad atsakyti už šiuos visus karus teks ne tik morališkai, bet ir teisiškai, finansiškai?

Kokio velnio 2011 metais lįsta į Siriją, kodėl pradėtas šis karas? Nekartosiu savo ankstesnių paaiškinimų, kad Sirijos nelaimės prasidėjo dėl to, kad 2011 m. Sirija sutartį dėl dujotiekio į Europą per Turkiją tiesimo pasirašė su Iranu ir Iraku, bet ne su Kuveitu ir Saudo Arabija.

Todėl ir prireikė pakeisti nedemokratišką Prezidento B. al-Asado režimą!

Palyginkime „demokratiškųjų“ JAV ir Europos Sąjungos supratimą ir Sirijos supratimą apie referendumus. Demokratiška JK, tikiuosi, nesielgs kaip savo laiku ES, vertusi balsuoti dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo airius tiek kartų, kiek reikės, kad ES „elitui“ reikiamas rezultatas būtų pasiektas! Ar atsimename dar tai, kad nedemokratiškoje Sirijoje 2012 m. įvyko referendumas, kurio metu buvo patvirtinta nauja Sirijos Konstitucija, kurioje buvo nustatyta, kad Prezidentas negali būti renkamas daugiau kaip dviem kadencijoms, ir panaikintas Konstitucijos straipsnis dėl vadovaujančio vienos partijos vaidmens valstybėje ir visuomenėje panikinimo. Ir vistiek „demokratiškiems“ Vakarams tai netiko. Reikėjo bet kokia kaina nuversti Prezidentą B. al-Asadą, pasirašiusį netinkamą sutrtį dėl dujų tiekimo. Beje, 2014 m. B. al-Asadas dar kartą išrinktas Sirijos Prezidentu.

Vakar Turkija atsiprašė Rusijos dėl numušto lėktuvo ir pavadino Rusiją Turkijos draugu. Panašu, kad tam tarpininkavo Izraelis, puoselėjantis per Siriją ir Turkiją tiekti savo Viduržemio jūroje išgaunamas 2009 m. atrastas gamtines dujas. Pažiūrėsime.

Tačiau jau senai laikas keisti Lietuvos užsienio politiką. Centijos valdovė buvo solidesnė – iki lojančio šunyčio vaidmens savo valdomos šalies nenuleido. Atrodė, kad mūsų užsienio reiklaų ministras L. Linkevičius susiprato, paskelbęs, kad reikia gerbti britų pasirinkimą. Kada Lietuvos valdžia gerbs mūsų tautos pasirinkimą? Po „Brexit“ išskrido L. Linkevičius į JAV. Nemanau, kad dėl dalyvavimo diskusijose apie žurnalistų darbą. Svarbesnis bus V. Nuland perduotų instrukcijų klausimas.

Baigdamas priminsiu prieš penketą metų tuometinio Irano vadovo Didžiojo ajatola S. Ali Hoseini Chamenei (آیت الله سید علی حسینی خامنهای) perspėjimą, kad JAV vadovaujamos koalicijos dėl Sirijos valdžios pakeitimo kampanija sukels pražūtingas pasekmes ne tik Vidurio Rytams, bet ir Europos Sąjungai, visiems Vakarams. Tačiau Vakarų neoliberališkas „elitas“ į tai nekreipė jokio dėmesio.

Tačiau britų piliečiai į tai dėmesį atkreipė.

Tad, mieli Lietuvos piliečiai, šių metų spalyje visi kaip niekad aktyviai dalyvaukime Lietuvos Seimo rinkimuose ir nė vienas nebalsuokime už mus valdžiusį ir nuvaldžiusį „elitą“.