Balandžio 18 d. Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvių kalbos institutas pranešė, kad mirė garsus lietuvių kalbininkas, baltistas, daugelio mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų ir straipsnių autorius, habilituotas daktaras, profesorius Algirdas Sabaliauskas.
A. Sabaliauskas gimė Marijampolėje. Čia 1948 m. baigė Rygiškių Jono gimnaziją. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. Paskutiniais studijų universitete metais (1953) pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute (LKLI), su kuriuo vėliau susiejo visą savo gyvenimą. Institute baigė aspirantūra (dabar – doktarantūra), parašė ir apgynė kandidato, vėliau ir daktaro (dabar habil. dr.) disertacijas.Dirbo Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje – nuėjo kelią nuo jaunesniojo mokslinio bendradarbio iki vyriausiojo mokslo darbuotojo; 1997–2000 m. buvo atkurto Lietuvių kalbos instituto direktorius.
A. Sabaliauskas daug nuveikė tirdamas lietuvių kalbos žodžių istoriją. Šia tema paskelbė nemaža straipsnių ir didesnių studijų. Jo daktaro disertacijos tema – Baltų kalbų žemės ūkio augalų pavadinimų kilmė (1958), o habilitacinio darbo tema – Baltų kalbų leksikos tyrinėjimai (1975). Paskelbė tris dideles šios srities studijas: Lietuvių kalbos leksikos raida, Baltų kalbų naminių gyvulių pavadinimai ir Iš baltų kalbų gyvulininkystės terminologijos istorijos. 1990 m. išleido apibendrinamąjį veikalą Lietuvių kalbos leksika. Domėjosi baltų kalbų skoliniais ir baltizmais kitose kalbose ir juos tyrė.
Kita A. Sabaliausko darbo sritis buvo lietuvių kalbos ir apskritai baltų kalbų tyrimo istorija. Šia tema jis paskelbė daugybę straipsnių ir viską apibendrino trijų tomų veikale Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija (t. 1-3 , 1979, 1982, 2012). Tai išsamiausia, geriausia lietuvių ir apskritai baltų kalbotyros istorija. Už ją autoriui buvo paskirta valstybinė premija.
A. Sabaliauskas parašė mokslinius veikalus Baltų kalbų tyrinėjimai (1986), Rytų slavų kalbininkai lituanistikos baruose (1990, su Jonu Palioniu), Lietuvių kalbos leksika (1990).
A. Sabaliauskas buvo žymiausias lituanistikos populiarintojas. Jo plunksnai priklauso tokios garsios populiarios knygos: Žodžiai keliauja (1962, 2 1993), Žodžiai pasakoja (1965), Žodžiai atgyja (1967, 2 1980, 3 2000, angliškas vertimas 1973; japonų kalbininkas Ikuo Murata atskirus šios knygelės skyrius išvertė į japonų kalbą!), Šimtas kalbos mįslių (1970, 2 2001). Kaip tyrinėta lietuvių kalba (1984), Mes baltai (1986; anglų kalba „We, the Balts“, Vilnius, 1993 švedų kalba „Wi som ar balter“, Vilnius, 2005, italų kalba „Noi Balti“, Vilnius, Livorno 2007), Iš kur jie? (1994) ir kt. Jis daug rašė apie lietuvių kalbos tyrėjus, tyrimo įstaigas, organizacijas, lituanistikai ir baltistikai svarbius leidinius, renginius, ypač enciklopediniuose leidiniuose (vien Lietuvių kalbos enciklopedijoje (1999) jų yra net 563!).
Nuo pat mokslo žurnalo Baltistica įsteigimo (1965) A. Sabaliauskas buvo jo redakcinės kolegijos narys. Vienas iš Jono Kruopo Rinktinių raštų, knygos Vladimiras Toporovas ir Lietuva sudarytojų. Buvo įvairių filologinių, bibliografinių leidinių redakcinių kolegijų, visokių tarybų, komitetų, komisijų narys. Įsitraukė į baltistų konferencijų organizavimą. Apie 30 metų dirbo Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) lituanistų valstybinės egzaminų komisijos pirmininku. Skaitė paskaitas būsimiesiems lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams, taip pat ir plačiajai visuomenei.
A. Sabaliauskas buvo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Latvijos mokslų akademijos užsienio narys. 1984 m. Akademikas įvertintas valstybine Lietuvos mokslo premija, 1997 ir 2002 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiais.
Atsisveikinimas su Velioniu Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22, 1 salė) balandžio 20 d., trečiadienį, nuo 15 val. ir balandžio 21 d., ketvirtadienį, iki 13 val. Laidotuvės Karveliškių kapinėse.
