Prieš porą metų virė didelės politinės aistros dėl pluoštinių kanapių auginimo įteisinimo. Šiandien sandėliuose voliojasi tonos šios žaliavos ir niekas valstybėje negali rišliai pakomentuoti situacijos.

Kaip pranešta prieš maždaug savaitę, Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai sustabdė 11 410 kg kanapių realizaciją. Tai padaryta tiriant skundą dėl neženklintos žaliavos ir produkcijos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filiale Sodininkystės ir daržininkystės institute, Babtuose (Kauno r.). Kanapių žaliava, pasak į incidento epicentrą patekusių verslininkų, skirta maisto papildams ir kosmetikai gaminti.

Svarbiausia – skundikas?

Taigi, viskas prasidėjo nuo skundo, kurio šaltinio niekas neišduoda. Kas paskundė, neaišku. Tiesiog paaiškėjo, kad nei žaliava, nei produkcija neženklinami, žurnalai nepildomi, nors pagal galiojančius teisės aktus tai privalu daryti. Žiniasklaidai pradėjus domėtis, minėtas institutas, kaip tvirtinama, greitai pašalino trūkumus ir inspektoriai apribojimus mikliai atšaukė. Visi incidento dalyviai teigė, kad nenutiko nieko ypatingo, ir informacija dalijasi labai nenoriai.

Kaip pavyko išsiaiškinti, 11 410 kg kanapių biomasės priklauso bendrovei „SatiMed“, kuri veiklą pradėjo prieš kiek daugiau nei metus. Įmonės direktorius Rimantas Tuskevičius sakė nenorįs viešai spėti, kas yra skundo autorius, o apie patirtus nuostolius dėl verslo stabdymo kalbėjo irgi nenoriai. „Apskųsti buvome ne mes, o mūsų partneriai (t. y. institutas – aut. past. ). Mes paliekame tai skundikų sąžinei. Tiesiog apgailestaujame, kad etika yra tokia, kokia yra. Nemalonu pradėti verslą nuo tokių situacijų. O nuostolius… skaičiuojame, skaičiuojame. Svarbiausia – laikas“, – sakė jis.

Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius Audrius Sasnauskas teigė įtariąs, kad tai galėjo būti kurio nors iš „SatiMed“ konkurentų darbas. „Mes tiksliai nežinome. Tik žinome, kad čia sukeltas didelis šurmulys, o realiai viskas jau išspręsta, ir siuntą, kuri, beje, buvo vienintelė, realizuoti leista. Vargu ar tai – kas nors iš mūsų darbuotojų. Mes manome, kad tai gali būti verslininkų, su kuriais dirbame, konkurentų darbas“, – svarstė jis.

Nežino kanapių vertės

Įdomu tai, kad nei R.Tuskevičius, nei Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius A.Sasnauskas negalėjo atsakyti į, regis, paprastą klausimą, kokia 11 410 kg kanapių biomasės vertė. To negalėjo pasakyti ir Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis specialistas, maisto produktų inspektorius Modestas Žalnieraitis, kurį tarnyba įvardijo kaip atsakingą už šį tyrimą asmenį. „Na, jie neturėjo, kur džiovinti, todėl viena įmonė („SatiMed“ – aut. past. ) pasirinko Babtus. Leidimą veiklai jie turi. Tik jie nesusitvarkė dokumentų, nes nėra visiško atsekamumo. Ir mes dėl to nevisiško atsekamumo šitą partiją laikinai sustabdėme, kol bus užtikrintas visiškas atsekamumas. <…> Turi būti paženklinta ir žaliava, ir produkcija, o iš tikrųjų niekas nebuvo paženklinta. Pirmiausia turi būti paženklinta, kokia tai žaliava… kad tai – kanapės. Paskui reikia pasirašyti, kad jos džiovinamos, kokioje temperatūroje, kiek laiko. Paskui sudžiovinus, susmulkinus (būtent susmulkintos kanapės yra pagrindinė žaliava) turi būti parašyta, kiek tos žaliavos yra. Juk nedžiovintos žaliavos yra vienoks kiekis, sudžiovintos – kitoks. Todėl laikinai šią partiją ir sustabdėme, kol bus aprašytas procesas“, – aiškino M.Žalnieraitis.

Procesą, reikia manyti, vis dėlto kažkaip aprašė. Kiek kebliau su pačiu daiktu. Lieka neaišku, kaip verslo partneriai negali net apytikriai įvardyti konkretaus daikto, iš kurio daro biznį , vertės. „Žinokite, net nežinau. Mes tų finansų net nežiūrime, tik žiūrime, kad būtų kilmės atsekamumas. Kiek kainuoja, kokie ekonominiai dalykai, Instituto jau turėtumėte klausti. <…> Mokesčių inspekcija labiau turėtų žiūrėti“, – sakė M.Žalnieraitis.

Pasak M.Žalnieraičio, visas procesas prižiūrimas pagal 2004 m. ES reglamentą dėl maisto produktų higienos, pagal kurį turi būti užtikrinamas produkto kilmės atsekamumas nuo lauko iki stalo. „Tiek žaliavos, tiek pagrindinio produkto atsekamumas visuose etapuose turi būti užtikrinamas“, – sakė jis. Taigi, įmonė, kuri superka kanapes, turėtų sudaryti sąlygas stebėti sėją, kūlimą, džiovinimą ir sandėliavimą.

Galbūt 11,5 tonos konkrečios žaliavos vis dėlto turi kokią nors vertę, kuri privalėtų „proceso aprašymo“ metu atsispindėti kokiose nors sąskaitose faktūrose ar važtaraščiuose, bet nei valdžios atstovai, nei verslininkai, nei mokslininkai niekaip to neišduoda.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (VMI) komunikacijos vadovas Darius Buta teigė negalįs komentuoti situacijos, kol nėra žinių iš Kauno padalinio, kuris galbūt jau atlieka tyrimą. O kol verslininkai laukia tikėtinos mokesčių inspektorių pagalbos savo turto apskaitai, įdomu prisiminti šio verslo reglamentavimo istoriją.

Nėra tvarkos

Smagu tai, kad ilgus metus laužytos ietys dėl faktiškai seniai augintų kanapių legalizavimo. Daugeliui žmonių žodis „kanapė“ asocijuojasi su narkotikais ir mafija, tad politinė šio produkto įteisinimo istorija gana įdomi.

Dar 2013 m. gegužės 23 d. Seimas, devynerius metus diskutavęs, priėmė Pluoštinių kanapių įstatymą, reglamentavo jų auginimą, priežiūrą ir veiklą, susijusią su pluoštinių kanapių produktų įvežimu iš trečiųjų šalių. Parlamentas vėliau nustatė dar ir licencijavimo tvarką, numatė prievolę deklaruoti pluoštinių kanapių pasėlių plotus.

Po aršių vienas kito kaltinimų, kad tarnauja tarptautinei narkotikų mafijai ir kitoms tamsos jėgoms, už atitinkamą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo ir priedo atitinkamą pakeitimą bei papildymą tada balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 13, susilaikė 26. Atskirą Pluoštinių kanapių įstatymą po aršių diskusijų palaimino 66 Seimo nariai, prieš buvo 16, o susilaikė 22 tautos išrinktieji.

Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Larisa Dmitrijeva tada reikalavo grąžinti įstatymo projektus tobulinti, nes, pasak jos, juose neliko Vyriausybės kontrolės aspekto. „Mes du kartus kreipėmės į specialiąsias tarnybas. Kreipėmės į Valstybės saugumo departamentą. Juokingai atrodome prieš tautą, kai išleidžiame įstatymą, o paskui šimtą kartų jį taisome“, – tada piktinosi L.Dmitrijeva.
Jai oponavęs parlamentaras Andrius Mazuronis, kuris tada priklausė partijai „Tvarka ir teisingumas“, o šiandien yra Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, tada pagrįstai pasišaipė iš fobijų. „Lietuva yra vienintelė ES valstybė, kurioje dar neleidžiama auginti ir importuoti pluoštinių kanapių“, – žiniasklaidai tada aiškino jis.

Tada nugalėję įteisinimo šalininkai perspėjo, kad Lietuvoje dar iki legalizavimo jau buvo pasėta 150 ha pluoštinių kanapių, Europos teisė auginti jas leido, o Lietuvos – ne, ir net neleidžia jų auginimo reglamentuoti. Teisė dabar teoriškai leidžia, o praktiškai tvarkos nelabai ir padaugėjo.

Priimant įstatymą, Valstybės saugumo departamentas siūlė tobulinti projektą, nes jame esą nebuvo nustatyti jokie specialūs reikalavimai ūkininkams, siekiantiems užsiimti pluoštinių kanapių auginimu ir / ar jų perdirbimu. Įstatymo projekte, kaip piktinosi saugumiečiai, apsiribota tik įtvirtinimu tam tikrų taisyklių: kaip turi būti auginamos pluoštinės kanapės, deklaruojami pasėlių plotai, sandėliuojama produkcija ir pan. Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat išsakė abejonių dėl nepakankamai detalaus kontrolinių mechanizmų reglamentavimo. Vėliau reglamentuota išsamiau, bet jokie reglamentai nepadeda nustatyti ir aiškiai pasakyti, kiek bent apytikriai kainuoja 11,5 tonos „nevisiškai atsekamos“ prekės.

Nuodugniai patikrino

Dėl „narkotinio“ temos aspekto teiravomės žinomiausio Lietuvoje bet kokių svaigalų priešininko, daktaro Aurelijaus Verygos. Pastarasis nebuvo linkęs sieti šio reikalo su narkotikų verslu, nors „eksperimentų“ galimybės ir neatmetė. Anot jo, tai atspindi bendrą valstybinės apskaitos netvarką. „Manau, kad tai yra vertimasis kažkokia veikla, kuriai reikia leidimo. Jo negavus, vengiama mokesčių ir t. t. Jei tai – tikrai pluoštinės kanapės, net neapsimoka mėginti gaminti iš jų narkotikus. Statyti įrenginius, bandyti išgauti… Paprasčiau jau šiltnamyje prisiauginti tų paprastų kanapių, tiesiog pigiau“, – tikino jis.

Sodininkystės ir daržininkystės instituto vadovas A.Sasnauskas irgi tikino, kad baimės dėl nepelnytai demonizuoto pluoštinių kanapių verslo yra nepagrįstos. „Reikia dešimties minučių žaliavai iš vienos patalpos į kitą nuvežti, kad ji būtų išdžiovinta. Bet ir tas dešimt minučių reikia sugaišti. Buvo nepaženklintos dėžės, dar kažkas… Na, buvo skundas, patikrino visos institucijos, kurios tik gali, ir incidentas baigėsi. Tiesiog žmonėms labai jau reikšmingai skamba pats žodis „kanapė“, – sakė jis.

„SatiMed“ vadovo R.Tuskevičiaus nuomone, kad panašūs incidentai nepasikartotų, reikėtų šį verslą liberalizuoti. „Mes turime dirbti pagal tokius įstatymus, kokie yra, tačiau per asocijuotas mūsų verslo struktūras sieksime pakeisti teisės aktus, nes kai kurie reguliavimai yra „pertekliniai“, – aiškino verslininkas.

Tikėtina, kad taip tik tuščiai kaitinamos aistros, tačiau žmonėms kyla visokių minčių, pavyzdžiui, kokiais būdais ir mastais šalyje vyksta produkto, kurio kaina niekam nežinoma, realizavimas ir kiek valstybei sumokama mokesčių?

*****

Pluoštinės kanapės – kanapinių (Cannabaceae ) šeimos sėjamųjų kanapių (Cannabis sativa L. ) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 proc.

„SatiMed“ yra pradedančioji įmonė fitobiotechnologijų srityje. Pagrindinė verslo sritis – pluoštinių kanapių kultivavimas bei šios žaliavos panaudojimas kuriant pažangius produktus: maisto papildus, kosmetikos gaminius, funkcinį maistą.

Sutartį su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institutu Babtuose įmonė sudarė rugsėjį.

Spausdinti 🖨