2025 m. gruodžio 9 d. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius) atidaryta vieno paveikslo paroda „Vaidilutė“. Sausio 29 d. 17 val. numatyta ekskursija su kolekcininkais ir parodos kuratorėmis.
Parodoje pristatomas Vincento Slendzinskio, vieno ryškiausių XIX a. antrosios pusės Lietuvos dailininkų, kūrinys. 1873 m. nutapyta ir daugiau nei pusantro šimtmečio per privačius rinkinius keliavusi „Vaidilutė“ pirmą kartą iš drobės žvelgia į Lietuvos žiūrovus.
„Nepaprastai džiugu, kad slėpiningasis XIX a. Lietuvos dailės pasaulis mums ir vėl pateikė staigmeną – iki šiol Lietuvoje dar niekada nebuvusį, tačiau savo tematika tokį lietuvišką Vincento Slendzinskio paveikslą. Šio lietuvių dailės istoriją, be abejonės, praturtinančio kūrinio pristatymas visuomenei – sėkmingo muziejaus ir mūsų šalies paveldo puoselėjimui neabejingų privačių kolekcininkų bendradarbiavimo pavyzdys“, – džiaugiasi parodos kuratorės dr. Aistė Bimbirytė, Gabija Kasparavičiutė-Kaminskienė, Joana Vitkutė.
„Šis kūrinys mums itin svarbus, nes yra ilgametės mūsų veiklos – meno vertybių paieškos – rezultatas, liudijantis apie pastangas atrasti ir išsaugoti reikšmingus Lietuvos dailės kūrinius. Tai vieno reikšmingiausių XIX a. Lietuvos dailininkų kūrinys, persmelktas lietuvybės dvasios. Džiaugiuosi, kad jį galime pristatyti Vilniaus paveikslų galerijoje – vietoje, kur gyvena senųjų meistrų dailės paveldas ir kur šis kūrinys natūraliai įsilieja į platesnį kultūrinį dialogą. Geresnės erdvės šiam šedevrui pristatyti negalėjome įsivaizduoti“, – pasakoja kūrinio savininkai Dominykas Šaudys ir Regina Šemiotaitė.
Iš tėvynės ilgesio tremtyje gimęs paslaptingas baltų mitologijos pasaulis
Vincentas Leopoldas Slendzinskis (1838–1909) – senosios Lietuvos dailės mylėtojams puikiai pažįstamas tapytojas, kilęs iš Skrebinų, dabartinio Jonavos rajono. Augęs Vilniuje ir anksti įžengęs į dailės pasaulį, jis greitai išgarsėjo drobėmis, kuriose dera romantizmo jausmingumas ir realistiškas vaizdavimas.
Dailininko gyvenimą stipriai paveikė XIX a. politiniai įvykiai. Už ryšius su 1863–1864 m. sukilimo dalyviais Slendzinskis buvo ištremtas iš tėvynės ir daug metų praleido svetur. XIX a. romantizmo idėjos, aukštinusios tautos šaknis, kultūrą ir praeitį, ypač traukė tremtyje gyvenusį dailininką, todėl jo kūrybinis žvilgsnis krypo į slėpiningą, gimtojo krašto dvasia ir laisve alsuojantį senąjį lietuvių pasaulį.
Slendzinskio „Vaidilutė“ tarsi pasitinka žiūrovą baltų mitologijos erdvėje, kur mergelės sergėjo šventąją ugnį. Dailininkas vaidilutę vaizduoja kaip šviesia tunika apsisiautusią merginą palaidais, pečiais vilnijančiais plaukais. Rankose ji laiko žibančią lempą – tarsi saugomos ugnies simbolį. Prieblandoje spindi baltiškų ornamentų papuošalai, skreite atsiveria žolynų ryšulėlis, o tolumoje, virš jūros ir kalvotos pakrantės, iškyla pilis. Visa scena kuria romantišką, paslapties persmelktą mitinį kraštovaizdį.
Po daugiau nei 150 metų klajonių „Vaidilutė“ pirmą kartą Lietuvoje
1873 m. tiesiai iš dailininko dirbtuvės Dresdene „Vaidilutė“ pateko į įtakingų grafų Kwileckių rankas ir buvo pakabinta jų Grodzeco dvare Lenkijoje – tai iki šiol liudija įrašas kitoje drobės pusėje. Vėlesnė paveikslo istorija primena detektyvą: po Antrojo pasaulinio karo jis atsidūrė pas Grodzeco parapijos kunigą. 8-ojo dešimtmečio pradžioje „Vaidilutės“ globėjas pasikeitė dar kartą – ją įsigijo kunigas Voicekas Kšivanskis (Wojciech Krzywański). Tuo metu dailininko sūnus Liudomiras Slendzinskis (1889–1980) net du kartus bandė nusipirkti šį kūrinį, kurį laikė geriausiu tėvo darbu, tačiau nesėkmingai.
Galiausiai drobė pateko į dabartinių savininkų Dominyko Šaudžio ir Reginos Šemiotaitės rankas. Jie 2025 m. įsigytą paveikslą parvežė į Lietuvą. Čia „Vaidilutė“ buvo nuodugniai ištirta restauravimo technologijų specialisto Rapolo Vedricko, o restauratorių Lino Lukoševičiaus ir Virginijos Murmaitės dirbtuvėse drobė ir autentiškas rėmas atgavo pirminį spindesį.
Pasak Lukoševičiaus, „restauravimo proceso pagrindą sudarė lako sluoksnių ploninimas. Paveikslas buvo labai pageltęs – per tą geltonumą daug ko nesimatė: nei aiškesnių debesų, nei pakrantės, nei kalnų. Po ploninimo išryškėjo horizontas, kalnai, o netikėtai išryškėjusi pilis nebuvo matoma net fizikinių tyrimų metu.“
Sausio 29 d. 17 val. numatyta ekskursija
Daugiau nei pusantro šimtmečio iš rankų į rankas keliavęs, tačiau savo šviesą ir neoromantizmo bei lietuvybės dvasią išsaugojęs kūrinys pagaliau pristatomas Lietuvos žiūrovams. Ši vieno paveikslo paroda tampa ir simboline įžanga į 2026 m. LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje atversimą Vincento Slendzinskio kūrybos ir gyvenimo retrospektyvą.
Vieno paveikslo parodą lydi šviečiamoji programa. Gruodžio 12 d. vyko užsiėmimas „Kalėdinės žvakės gaminimo dirbtuvės“. Sausio 14 d. – vieša diskusija „Tiltas tarp epochų: ką šiandien renkasi meno kolekcininkai?“, kurioje dalyvavo paveikslo „Vaidilutė“ savininkas Dominykas Šaudys, kolekcininkas, ARS VIA aukciono vadovas Algirdas Petraitis, dailės kritikė ir meno rinkos ekspertė Karolina Tomkevičiūtė. Diskusiją moderavo dr. Aistė Bimbirytė.
Parengta pagal LNDM Vilniaus paveikslų galerijos pranešimą
