Šiame „Aktualiame interviu“ politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas kalbasi su Nepriklausomybės akto signataru, advokatu Česlavu Okinčicu neseniai savo 60 metų sukakties proga lenkų ir lietuvių kalbomis išleidusiu autobiografinę knygą „Vilniaus autoritetas. Pasakojimas apie laisvą Lietuvą“.
Šiame interviu aptariamos jos pasirodymo aplinkybės, bet politikas pasisako ir apie visą pasaulį sukrėtusius teroro išpuolius Paryžiuje, taip pat aptaria istorinius lenkų ir lietuvių santykius, artėjančių šv. Kalėdų proga linki Lietuvai ramybės ir klestėjimo.
Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – svetainėje www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose.
“Č.Okinčicas: šiandien lietuvių ir lenkų santykių negrįskime tarpukario istorija”
Taip, ko gero ponas Okincicas labai gerai supranta ka sako…. UZMIRSKIME ISTORIJA, kad liktume aklais, o pats Okincicas sakydamas taip, puikiai zino ka reikia uzmirsti, vadinasi supranta kas ir kodel yra kaltas.
Taigi uzmirskime ir prisiminkima….. visi 6 lenkai Lietuvos Auksciausioje taryboje- Atkuriamajame Seime SUSILAIKE del Lietuvos NEPRIKAUSOMYBES, kas vienareiksmiskai reiskia… PRIES Lietuvos nepriklausomybe! Ar ir sitai reiketu uzmirsti? Kraujuje tai iauge, tai pamirsti tarpukario istorija NEGALIMA, nes ji tesiasi ir dabar, lietuviskos etnines zemes okupuotos, aneksuotos jau daugiau nei 90 metu….. Punskas, Seinai, Baltstoge, Vygriai ir t.t. O tu dalyku lenkai kazkaip nepamirsta…. laiko ir laiko okupuotas ir aneksuotas teritorijas ir pavardes sulenkino. Tai ka cia ponas Okincicas sako….? Teskia i veida lenkiskaja propaganda. Labai aiskiai Oskaras Milasius savo knygeleje “Trecdalis atskilusio menulio virs Lietuvos” yra pasakes….. Jei Lietuva nori islikti kaip VALSTYBE, tai pirmiausia ka reikia daryti, tai NESUSIDETI SU LENKAIS! O ka cia Okincicas siulo? Susideti? Vadinasi lenkams yra svarbi Lietuva tai prasme, kad turi tiksla ja uzgrobti ir sunaikinti. Reikia nepamirsti ir pono Okincico asaru lenku parlemente ir manau, kad jo asaros buvo nuosirdzios. Tai buvo tokie laikai.
Galima butu pridurti, kad tik ka isrinktas lenku prezidentas Duda jau kalba, kad reikia atgaivinti SVERTUS itakoti Lietuvos politika, apie tai parase Aldonas Pupkis savo straipsnelyje apie lietuviu kalba. Taigi akvaizdus siekis valdyti Lietuva lenkiskai.
Ponas Okinčicas kalba Lietuvai – kad užmirštų istorija. Bet ponas Okinčicas, regis, dar nepamiršo lenkų kalbos, tad tegul tą patį pabando pasakyti Lenkijai.
Ir dar. Ponas Okinčicas sako, kad lenkų mažumą nervuojančius klausimus reikia spręsti ne dėl to, kad to, esą, reikia Lenkijai, o tik dėl to, kad tai sudaro diskonfortą patiems Lietuvos lenkams… Bet po to ponas Okinčicas priduria, kad visa tai turime daryti, kad pagerintumėme santykius su… Lenkija…
Gal lenkai irgi dar nepamiršo patarlės apie maišą ir ylą, pane Okinczic?
Aš tai taip pasakysiu: Lietuvoje nėra ir niekada nebuvo jokių kitų tautų, išskyrus lietuvius, nes čia niekada nebuvo jokių kitų tautų žemių.
Todėl nėra čia jokių lenkų.
Ir kalbos turi būti baigtos.
Kam vis rūpi kelti audras, tie yra Lietuvos priešai.
Seimo ir Vyriausybės pilkasis kardinolas, Lenkijos interesų Lietuvoje lobistas.
955 metai! Rytų Europoje, nuo Uralo kalnų iki Vyslos upės ir nuo jūros iki jūros, klęstėjo Gardarikijos federacija. Anot Klaudijaus Ptolemėjaus (100-178 m.) 1-jame tūkstantmetyje šioje federacijoje gyveno 61 gentis, Tarpgentinė kalba buvo lietuvių. Joje buvo dvi sostinės- šiaurinė- Gardinas ir pietinė- Kaunogardas-Kijevas. Pagrindinė susisiekimo magistralė – Dniepras- Vyslos intakas Bugas,- Vysla- Nemunas. Tai buvo istorinis GINTARO KELIAS! Nuo “Kryžiaus karo” paskebimo 334 metais praėjo daugiau nei 700 metų. Visą šį laiką Gardarikė buvo Bizantijos ir Romos kariaunų puolama kiek iš rytų, tiek ir iš vakarų. Lemtingaisiais 955 metais Valnduolijos (Vyslos žemupyje) rikiu (dabar vadinamas kunigaikščiu) buvo Daugonis. Jo žmona apdovanota įvairiausiais skudurais bei blizgučiais neatlaikė Romos vyskupų kerų ir priėmusi Romos krikštą tapo katalike. Tą patį ji privertė padaryti ir Daugonį. Pasikrikštydamas Daugonis kartu su Romos karūna gavo Čekijos karalystę (būvusią Vanduolijos rikiją) ir karaliaus Mieško vardą. Tai buvo “Gintaro Kelio” ir “Grdarikijos” federacijos subirėjimo pradžia ir jos katastrofa!!! Mūsų laikais arijų- baltų išdavikas rikis Daugonis puikuojasi ant 10 lenkiškų zlotų banknoto ir ilsisi Poznanės katedroje!?
Kas dėl Lenkijos! Paimkite į rankas po Liublino unijos (1569 m.) sudarytą Merkatoriaus žemėlapį LITHVANIA (Česlovas Gedgaudas “Mūsų praeities beieškant” psl. 120) ir raskite jame per visą žemėlapį pažymėtas LITHVANIĄ ir kairiajame kraštelyje – mažytę POLONiĄ. Ar nėra tikslinga nuo pat “Lietuvos krikšto” iki Liublino Unijos, peržvelgti Lenkijos vaidmenį Lietuvos istorijoje?! Ar nėra ji mūsų “istorikais” perdėm sureikšminta?!
Kaip ten sakoma? Kas nežino savo istorijos- tas visada tik vaikas lieka… To šventai ir laikosi Lenkija, Rusija beigi Vokietija
Deja, Lenkijoje pilna žmonių, kurie to nenori.
. Taigi, iš lenkų valdžios reakcijos nesimato, kad ji labai rūpintųsi gerais santykiais…
Kalbu ne tik apie tuos, kas per rinkimus žadėjo Vilnių atsiimti. Ir be jų yra. Tuo ir mokykla pasirūpina. Pasidomėjau karingus komentarus rašančiais, iš kur jie. Labai gražu buvo tarp jų ir mokytojų aptikti… Ir pasakojimų Lenkijoje parūpinama apie tai, kaip čia kankinami lenkai (kankinio pavyzdžiu galėtų būti pats šv. Valdemaras?), kaip draudžiama lenkiškai kalbėti ir t. t.
Kažkaip neteko skaityti Lenkijos spaudoje apie tai, kad lenkų saugumas papurtė neapykantą lietuviams kurstančius komentatorius ar šmeižikiškų straipsnių autorius
Lenkija seniai yra sukūrusi strategiją kaip pasitraukus Rusijai (SSSR) iš Lietuvos užimti jos įtakos erdvė šioje šalyje. Tie patys planai yra sukonstruoti Ukrainai ir Gudijai. Tiktai Gudijoje trukdo Lukašenkos geležinė ranka. Ta strategija vadinasi Kresų repolonizacija. Ar ne pane Okinczycz?
Deja tik taip tegalime ziureti. Tarpukario Lenkijos veiksmai tik parode Lenkijos poziuri i Lietuva, o siandienos veikejai net nesiruosia prisipazinti ar atgailauti (net ir veidmainiskai). Tai tik patvirtina sena tiesa: Lenkija visada Lietuvos atzvilgiu buvo nusiteikusi priesiskai. Kada tik galejo, tada ir pardave, isdave ir t.t.
Tik toks tegali buti lietuvio poziuris i Lenkija, t.y. kaip i visiskai SAVANAUDISKA ir visiskai NEGERANORISKA kaimyna
Taigi perkrikštas Akinčius (akis yra lietuviškas žodis išlikęs ir pas slavus, kaip ir daug kitų žodžių) reiškiasi kaip Lietuvos išdavikas ir Lenkijos politikos diegėjas mažytėje Lietuvoje. Šis lenkomanas, manytina, gauna honorarus ir mulkina mūsų tautą. Ar nebūtų geriau nors senatvėje grįžti prie savo šaknų ir nurodinėk Lenkijai ką ji turi daryti Lietuvos atžvilgiu, kad išsaugoti Lietuvą ir grąžinti okupuotas ir aneksuotas1920m. etnines lietuvių žemes bei atsiprašyti Lietuvos už sostinės Vilniaus okupaciją ir Lenkijos kaltės, kad netekome Gardino ir Lydos sričių. Štai autoriaus kelias, norint sulaukti atleidimo nors senatvėje..