Nors ir lietingą gegužės 9-osios dienos pavakarį į Molėtų astronomijos observatoriją rinkosi ištikimiausi dangaus mylėtojai ir astronomijos mokslo gerbėjai.
Kaip ir kasmet, šįmet jau dešimtą kartą, juos subūrė bendras tikslas: pamatyti dangaus šviesulius, išgirsti naujienas, pajausti bendraminčių palaikymą, su kitais pasidalyti savo patirtimi.
Paskaitų ciklą pradėjo rašytojas, M. Romerio universiteto dėstytojas, rašytojas, Dr. Justinas Žilinskas. Jis papasakojo apie NSO ir ateivius fantastinėje lietuvių literatūroje. temą apie NSO toliau plėtojo psichologė-psichoterapeutė Dr. Asta Zbarauskaitė. Apie astronomijos elementus muzikinių grupių kūryboje įdomiai papasakojo, parodė bei įgarsino Andrius Rasimas, Žvėryno gimnazijos 10 klasės moksleivis. Įspūdžius apie aplankytas Europoje observatorijas susirinkusiems pateikė astronomijos mėgėjai Andrius Zigmantas ir Jonas Kaspariūnas. Apie ilgą, vingiuotą, bet įdomų vieno iš pirmųjų lietuviškų palydovų kelią į kosmosą papasakojo Laurynas Mačiulis. Dr. Kastytis Zubovas, Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas užbaigė paskaitų ciklą su visus labai sudominusiu pasakojimu apie tai, kas gyvena mūsų Paukščių Tako galaktikoje.
Mažojoje observatorijos salėje ypač susidomėję klausėsi jaunieji astronomijos mėgėjai – jiems apie mėgėjiškų astronomijos stebėjimų pradmenis papasakojo gerai žinomas astronomas mėgėjas Darius Gasiūnas.
Vidurnaktį iškilmingai pažymėtos 10-osios „Žvaigždėtosios naktys“ – suvalgytas didžiulis šventinis tortas.
Mažai kas tikėjo, kad sutemus bus galima pasižvalgyti po žvaigždėtą dangų, tačiau netikėtai debesų šydas nuslinko ir pasirodė daugybė žvaigždžių, planetų ir pilnėjantis Mėnulis. Visas dangaus grožybes per teleskopus susirinkusiems parodė Vilniaus astronomų mėgėjų klubo „Albireo“ nariai.
httpv://youtu.be/7LXdsdXkfoI
httpv://youtu.be/8AV-GGu-Vm8
httpv://youtu.be/Qt4ArPVTcT0
Žvaigždes mato tie, kurie pakelia akis į dangų
– diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/zvaigzdes-mato-tie-kurie-pakelia-akis-i-dangu-1045528
O ant butelio gražios etiketės?
Fui, kokis cynicus vulgaris. 🙁
Juose buvo toks vaikiškas šampanas, kuriuo prieš 50 m. prekiavo pieno parduotuvės. Buvo gardu ir šnypštė. Kiek pamenu, tai buvo pagardintos išrūgos.
O tamstai odno na ume . 🙂 Vat.
Apie žvaidžutes šiek tiek nusimanau, įskaitant žvaigždutes pas buvusius ir buvusias, nors buvusių – nebūna. Bei kiek jų galėtų turėti žvalūs, tačiau akivaizdžiai silpnapročiai palikuonys bei palikuonės, jei tokie ar tokios yra.
Čia visai kas kita. Čia prasiskverbia žinia apie tai, kad žiniasklaidai suokalbiškai tylint, Molėtai buvo susiprivatizavę žvaigždes, ir žiūrėjo į jas patys sau vieni, savo akimis jų grožį siurbė, kiek tik norėjo. Tad dabar, kai kažkas sužinojo ir paskleidė, jie jau plauna mundurą, atseit, ir save, ir žvaigždes visuomenei atskleidžia… Bet mūsų neapgausi. Mes susigrąžinsime žvaigždes, ir į jas, o ne į internetą naktimis žiūrėsime.
🙂
Kaip motyvuoti skirtingas asmenines savybes turinčius žmones?
– akademija.vz.lt/kaip-motyvuoti-skirtingas-asmenines-savybes-turincius-zmones/
Kaip paskatinti ne į butelių etiketes dairytis , bet į žvaigždes akis kelti?
Kaip senas biurokratas/psichiatras-mėgėjas, pasakysiu tik Jums: kiekvienam reikia vis kitokio čiulpinuko. Tam reikia premijos, tai užtenka tik pagyrimo prie visų, anai reikia medalio, tam iš dešinės užteks lauktuvių – naujo tušinuko iš konferencijos, tam iš kairės – pavaišinti kava, o štai tai – kokios nors patriarchės knygelės su parašu arba sekso per pietų pertrauką. Kitas dalykas, jei jau reikia motyvuoti, tai geriau turėti darbuotoją, kuris dirbs be išorinės motyvacijos. Motyvuoti – pateikti įrodymų, pagrįsti, kad dirbtų, jei kalbame lietuviškai.
Kaip paskatinti žvilgterti į žvaigždes? Vaiką gali paskatinti, suaugusio – ne, nebent tai būtų kaimynė (gretima laiptinė, antras aukštas), su kuria susitinki prie konteinerio šaltą ir giedrą žiemos vidurnaktį.
Pritariu dėl darbuotojų – geriausia, kai jie dirbdami jaučia malonumą dėl to, kaip šauniai jiems sekasi dirbti, kad darbas taip puikiai organizuotas (gal tai net jų pačių nuopelnas), ir tada tikrai niekas jokiais čiulpinukais į klystkelį nepasivedės.