Lietuva turės sumokėti 12 tūkstančių eurų kompensaciją stribui Vytautui Vasiliauskui, pokaryje žudžiusiam Lietuvos partizanus. Tai – kompensacija už pasikėsinimą tokį „nusipelniusį“ žmogų nubausti (jis, beje, nė nebuvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme), nes juk okupantams pasipriešinusių Lietuvos partizanų žudymas nėra genocidas, o ir tie partizanai Lietuvos liaudies neatstovavo… Taip nusprendė Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre.
Netikėtumas? Sveiki atvykę į realų pasaulį, gerbiami lietuviai!
Stebėdamas desperatiškus komentarus socialiniuose tinkluose, bandančius kaltę už šį akibrokštą suversti Lietuvos teisininkams, kurie, tiesa, ir patys kartais iškrečia akibrokštų, bet šiuo atveju yra visiškai niekuo dėti, vis mąstau – negi tai dar nėra tas kognityvinis disonansas, kuris priverstų atsibusti ir pamatyti Europą tokią, kokia ji yra, o ne kokią mes norime ir esame įpratę matyti?
Sakote, tik komunistinio raugo Lietuvos teisininkai gali tokius sprendimus priiminėti? Atsipeikėkit! Lietuvoje net užkietėjęs nomenklatūrinis ekskomunistas, laiku prisitaikęs prie naujų sąlygų, tikėjimo komunizmo idėjomis turi mažiau, nei kai kurie Vakarų Europoje krikdemais ar, juo labiau, liberalais besivadinantys veikėjai, kurie, kokios politinės srovės vardu dabar besivadintų, jaunystėje nešiojo marškinėlius su Čegevaros portretu, o jų vaikai gal ir dabar tebenešioja… Kaip kad toks dar neseniai „konservatyviąją-krikdemiškąją“ Europą Europos komisijos pirmininko poste atstovavęs buvęs maoistas Žozė Manuelis Barozas…
Vieno iš „Europos tėvų“ vardu pavadintas Europos parlamento pastatas Briuselyje – Altiero Spinelli. Pastatui vardą davusio asmens biografija spalvinga. Tai – Italijos komunistas, laikui bėgant kiek nutolęs nuo savosios partijos, bet vėl prie jos sugrįždavęs ir būtent per jos sąrašą patekęs į Europos parlamentą. O jau ten užsiėmęs vieningos federacinės Europos valstybės vizijos kūrimu. Tai – Europos federalizmo tėvas, Europos valstybių suliejimo į vieną valstybę ideologas. Būtent už tai šis atviras komunistas taip įvertintas ir pagerbtas.
Europą dabar valdo „1969-ųjų revoliucijos“ karta – visokie peraugę komunistuojantys studenčiokai ir kiti „gėlių vaikai“. Būtent todėl jiems tokios svarbios „gėjų teisių“, „mažumų teisių“, „gyvūnų teisių“, „seksualinio švietimo“, narkotikų legalizavimo ir kitos minėtosios revoliucijos temos. Šią revoliuciją mes prasnaudėme už geležinės uždangos, jos nepastebėjome… O be reikalo – po jos Europa vis labiau grimzdo į leftistinį marazmą, kuriame glūdi ir dabar.
Europos Sąjunga – jau nebe ta pati Europa, kurią palikome 1940-aisiais. Tai – tokia modifikuota Sovietų Sąjunga su kapitalistine ekonomika ir leftistine ideologija „su žmogišku veidu“. Kaip tik toks darinys, į kokį Sovietų Sąjungą nesėkmingai bandė transformuoti Michailas Gorbačiovas Perestroikos metais. M. Gorbačiovo nesėkmę lėmė tai, kad, atleidus griežtos cenzūros varžtus, jam nepavyko įtikinti komunizmą savo kailiu patyrusių žmonių, kad gali būti kažkoks „komunizmas su žmogišku veidu“. O Vakarų leftistai tuo jau iš anksto buvo įtikėję. Jiems netikėtumas buvo tik mylimo Gorbio nesėkmė.
Būtent iš tokios terpės išaugo ir tie Strasbūro teisėjai, kurie tiesiog negalėjo pakęsti, kad jaunystėje už šviesius komunizmo idealus kovojęs vargšas Lietuvos stribukas būtų dabar persekiojamas. „Še, 12 tūkstančių eurų, senučiuk, – ar ne per mažai, gal dar galime kuo padėti? Žinote, mums čia, kapitalistinėje Europoje, Stalinas ir Leninas irgi anuomet buvo šviesuliai…“
Na, ne tai, kad taip jau seniai ir negrįžtamais laikais tai buvo… Jeigu lankysitės Paryžiuje, pavažiuokite metro iki Stalingrado stotelės… Briuselyje galite pasivaikščioti Stalingrado aveniu… Kolčesteryje (Didžioji Britanija) yra ne šiaip Stalino Keliu pavadinta gatvė, kaip koks tolimos praeities nesusipratimas. Ne, šio pavadinimo klausimas buvo iškeltas 2009-aisiais, ir vietos gyventojai demokratiškai nusprendė, kad toks pavadinimas turi likti! Tai ne vienintelė tokia gatvė Vakarų Europoje – yra tokia ir Prancūzijoje, ir Stalingrado aveniu Briuselyje… Tokia ta šiuolaikinė Europa… Bet tai Stalinas – jo įamžinimas kuklesnis. Juk net Sovietų Sąjungoje dar Chruščiovas tokius pavadinimus ištrynė… Leninas – kitas dalykas. Vien Prancūzijoje yra bent 47 gatvės ir aikštės, pavadintos Lenino vardu, Italijoje – dar 33…
Romantizuotas Europos mitas, kurį susikūrėme apie 1990-uosius, vaduodamiesi iš sovietinio lagerio, braška, byra, trūkinėja per visus galus, bet nepasiduoda. Europa buvo ir daugelio lietuvių galvose lieka šviesi alternatyva Sovietijai, Rytams, Blogio imperijai, todėl visais atžvilgiais yra jos priešingybė. Tai – Civilizacijos, Teisingumo, Kultūros ir visapusiško Gėrio erdvė, mūsų Mokytoja ir Vedlė į šviesesnį rytojų, o kas tuo abejoja tegali būti prakeiktas Kremliaus agentas!
Šita pažiūra tebėra gyva, nepaisant dažnėjančių kognityvinių disonansų, su kuriais tenka susidurti tikintiems Europos mitu. Nedaug ką keičia ir tai, kad kai kurie žmonės pastebi mito neatitikimą realybei ir pamažu traukiasi ir tikinčiųjų bendruomenės, kurioje taip gera, patogu ir aišku gyventi…
Pirmasis susvyravo įsitikinimas, kad šiuolaikinė Europa – tai krikščioniška bendruomenė. Turbūt dar prisimenate populiarų palyginimą, aktualizuojantį senąją Lietuvos istoriją: savo katalikišku krikštu ir karūnacija Mindaugas įstojo į „to meto Europos sąjungą“… Mitas laikėsi ilgai, patvariai ir nesu įsitikinęs, kad ir dabar nėra juo tikinčių, nors jis jau taip nebeakcentuojamas.
Kad su šiuo mitu kažkas ne taip, galima buvo įtarti jau tuomet, kai vien už krikščioniškų pažiūrų deklaravimą Europos komisaru nebuvo paskirtas italų politikas Rokas Butiljonė (tai buvo dar 2004-aisiais – vėliau tokių išsišokėlių net nebandyta siūlyti), kai atsisakyta Europos Konstitucijos preambulėje net paminėti krikščioniškas Europos šaknis – ir tai buvo principo reikalas. Ką jau kalbėti apie tokias “smulkmenas”, kaip gausūs gėjų paradai – ne šiaip toleruojami, o privalomi visoms šalims ir finansuojami europinių fondų, nurodymas nukabinti kryžius Italijos mokyklose, ar kol kas pavieniai atsisakymai puošti kalėdines eglutes, kad neva nebūtų įžeisti musulmonų religiniai jausmai…
Visi tie „atsitiktinumai“, „perlenkimai“ ir „pavienės negerovės“, žinoma, ilgai buvo ignoruojami lietuviško Europos mito puoselėtojų, tačiau ilgainiui visgi stiprėjo įsitikinimas, kad apie „krikščioniškų vertybių vienijamą Europą“ gal visgi geriau patylėti… Na, tiesiog patylėti… Galų gale, juk nedidelis nuostolis – gyvename sekuliarioje visuomenėje, o tikėjimas – kiekvieno asmeninis reikalas, už kurį dar nepersekioja. Na, nebent į eurokomisarus nepriima, bet eiliniam žmogui tai bet kuriuo atveju negresia…
Antras mito komponentas – kad suvienytoji Europa bus „tautų Europa“, kuri nesistengs paneigti atskirų tautų tautiškumo ir valstybių narių nepriklausomybės. Mat gi Europa stipri dėl savo įvairovės… Taip taip, „įvairovė“ tikrai svarbi, bet tik kalbant apie musulmonų, negrų ir azijiečių imigraciją, apie kurią neigiamai atsiliepti – „rasizmas“, o ne apie tradicinių Europos tautų rėmimą. Na, o „tautų Europa“, pasirodo, turi net šalininkų – tiesa, ne pačios įtakingiausios Europos parlamento frakcijos pavidalu. Valdo, žinoma, ne jie…
Na, o dėl žodžio „nepriklausomybė“ yra netgi nedidelė teisinė „problemėlė“, nes tuo žodžiu Lietuva apibūdinta pirmajame Lietuvos Konstitucijos straipsnyje, kuris gali būti pakeistas tik referendumu ir tik tada, kai už pakeitimą balsuoja 3/4 visų rinkėjų. Kadangi tai, kaip suprantame, neįmanoma, tai Lietuva oficialiai privalės amžinai likti „nepriklausoma“, net jeigu būtų nuspręsta panaikinti Lietuvos vyriausybę ir Seimą, o jų funkcijas perduoti Europos Komisijai ir Parlamentui… Jeigu prireiktų, Konstitucinis Teismas tai kaip nors „pagrįstų“ su savo konstitucinių dvasių pagalba – jis tą moka.
Bet grįžkime prie šiuolaikinės Europos būklės ir jos diagnozės. Nagi, koks būtų raktinis žodis, apibūdinantis jos ideologiją? Esu tikras, kad jį jau girdėjote daug kartų. Tai – tolerancija, lietuviškai – pakantumas. Tokia būsena, kai žmogui labai sunku su kuo nors susitaikyti, bet jis kenčia ir iškenčia. Ir už tai yra pagiriamas – šaunuolis, tolerantiškas! Tolerancijos žmogus!
Oi, atsiprašau, Tolerancijos žmogus – tai jau ne tas, kuris kenčia, o tas, kuris mėgaujasi tuo, dėl ko kiti kenčia, ir už tai aktyviai, net apsiputojęs, kaunasi. Na, ir apskritai, tolerantiškas žmogus tokius dalykus, kurie dar neseniai europiečiui sukeldavo siaubą, privalo ne šiaip pakęsti, o priimti kaip normą, geriausia – su entuziazmu. Žodžiu, gyvename tolerantokratijos sąlygomis. Tolerancija čia – tai pakantumas tam, kam liepta paklusti.
O ką, jūs gal manėte, kad toleruoti reikia viską? O ne! Aš jau nekalbu apie sveiko proto balsą, kuris sako, kad niekas ir niekada (bent kol kas) netoleravo vagių, žmogžudžių, prievartautojų… Jeigu imtų toleruoti – tokia visuomenė žlugtų iškart. Tą net didžiausi tolerantokratai supranta. Dar daugiau, yra tokia sąvoka, kaip „nulinė tolerancija“ (zero tolerance) – pozityvus ir sveikintinas nepakantumas viskam, kas prieštarauja tolerantokratijos ideologijai. Na, visokios homofobijos, nacionalizmai, judėjimai prieš abortus, prieš imigraciją ir panašūs dalykai. Visa tai gali būti pavadinta net (neo)nacizmu, ir tai jau bus svarus argumentas „nulinei tolerancijai“. Todėl, beje, ir reikia palaikyti isterišką įtampą tokiais atvejais, kai kas nors ranką per aukštai kilstelėjo – panašu į nacių pasisveikinimą! Nubausk tokį kuo griežčiau, kad nacio etiketės gniuždančioji ir stigmatizuojanti jėga nesusilpnėtų! Jei pamenate, taip atsitiko vienam lietuviui krepšinio aistruoliui , stebėjusiam 2012 m. olimpines žaidynes Londone, ir rungtynių metu įtartinai kilstelėjusiam ranką… Toks „baisus“ nusikaltimas uždirbo jam 3,3 tūkst. eurų baudą.
Taigi, abstrakti tolerancija neegzistuoja ir net negali egzistuoti. Kalbame apie toleranciją konkrečių reiškinių sąrašui. Tai – homoseksualizmas ir apskritai seksualinė laisvė (įskaitant atitinkamą privalomą “švietimą” mokyklose), imigracija, rasių ir tautų maišymasis ir pan. Bendras visų toleruotinų temų vardiklis – visų tradicinių vertybių ir bendruomenių (tautinių, religinių, šeimos) naikinimas, arba, madingai išsireiškiant, dekonstrukcija. Tolerantokratijos požiūriu neteisingi istorinės atminties epizodai, nacionaliniai didvyriai ir kiti tapatybę formuojantys dalykai turi būti išklibinti ir nušluoti. Programa sena, kaip “Internacionalas”. Prisimenate? “Pasaulį seną išardysim, iš pačių pamatų ir tuo naujai pasaulį atstatysim – kas buvo nieks, tas bus viskuo.” Ardymo procesas jau vyksta visu greičiu.
Ir štai siurprizas – Europą užgriuvusi „pabėgėlių drama“. Tolerantokratija pasitinka jos propagandos „pabėgėliais“ pavadintus nelegalius imigrantus, plūstančius iš Azijos ir Afrikos, išskėstomis rankomis. „Welcome refugees!“; „Proud to protect refugees“; „Mūsų namai – jūsų namai“. „Vargšai pabėgėliai“, besibraudami į Europą, pažeidžia visus įstatymus ir taisykles, kokias tik įmanoma pažeisti. Šluoja policijos užkardas, braunasi be dokumentų arba su suklastotais pasais, mušasi tarpusavyje, šiukšlina, prievartauja moteris, neužmiršdami garsiai rėkauti ir reikalauti kažkokių neva jiems priklausančių teisių.
Pasirodo, biurokratinėje Europoje, pasiryžusioje reglamentuoti viską iki pat agurko formos, taip galima. „Welcome refugees!“ – sako jiems tolerantokratijos elitas Vokietijoje, Švedijoje, Europos Komisijoje. Priima, aprūpina solidžiomis pašalpomis ir dar visą likusią, dar nepakankamai tolerantišką, Europą prievartauja priimti Briuselio nustatytas įsibrovėlių kvotas.
Suprantama, toks Europos lyderių elgesys tik skatina įsibrovėlių srautų augimą. Vien per Slovėniją braunasi jau po 8000 per dieną (tokiu tempu per metus susidarytų trys milijonai). Švediją, kurioje yra 9,8 mln. gyventojų, pasiekia po 2000 įsibrovėlių per dieną (tokiu tempu susidarytų 0,73 mln. per metus, o musulmonų dauguma turėtų susidaryti per kokius 12 metų)…
Mes esame kažkokio pasibaisėtino ir sveiku protu nesuvokiamo spektaklio liudininkai. Begėdiškai eksploatuojant garsiąją Nuskendusio Berniuko nuotrauką, buvo sukeltas propagandinis klyksmas, kad reikia tuos nelegalius imigrantus dar gražiau ir palankiau priimti, taigi, skatinti kuo daugiau tokių berniukų leistis į tokią pačią pavojingą kelionę guminėmis valtimis per jūrą.
Ne, apie saugesnį atvykimą kalbos nėra – skatinamas būtent toks atvykimo būdas, dėl kurio ir nuskendo tas nelaimingai pagarsėjęs berniukas bei tūkstančiai kitų, ne tokių išgarsintų… Pranešama, kad vien už persikėlimą gumine valtimi iš Turkijos į artimiausią Graikijos salą tokie nelegalūs imigrantai sumoka 1100 eurų… O po to jų dar laukia ilga, sunki, varginanti ir pavojinga kelionė iki Pažadėtosios Žemės – Vokietijos… Visą tą kelią juos lydi filmavimo ir foto kameros, pateikiančios to antplūdžio dalyvius ar tai kaip vargšus „pabėgėlius“, kuriems reikia mūsų pagalbos, ar kaip barbarų minios įsiveržimą. Taip, nepavyksta išvengti ir tokių „politiškai nekorektiškų“ traktuočių, kurios turbūt nenumatytos pagrindiniame scenarijuje…
Scenarijuje!? Nustebsite… Ne, čia ne sąmokslo teorija. Tai – elementarus faktas. Tokios kelionės pradžia, kaip sakiau, kainuoja virš tūkstančio eurų. Tik jos pradžia! O žinote, kiek kainuoja lėktuvo bilietas tiesiai iš Turkijos sostinės Ankaros iki Vokietijos sostinės Berlyno? 300 eurų. Ne, atsiprašau, mažiau, nes 300 eurų – tai už kelionę pirmyn ir atgal… Kodėl gi tie migrantai renkasi tokį sunkų, brangų ir daugybės įstatymų pažeidimų reikalaujantį kelią, užuot tiesiog sėdę į lėktuvą ir po kelių valandų išlipę Berlyne tiesiai ant raudono kilimo, sveikinami džiūgaujančios „Refugees Welcome“ minios? Na, taip yra dėl vienos mažytės smulkmenos… Vokietija „Refugees welcome“ pasako tik tiems, kurie šiaip ar taip atvyksta į Vokietiją… nelegaliai. Tuo tarpu Ankaroje vizų jiems neišduoda… O be vizos į lėktuvą neįsėsi… Argi ne spektaklis? Argi ne krokodilo ašaros šalia Nuskendusio Berniuko nuotraukos?
Koks šio spektaklio tikslas? Pabandykime paspėlioti. Tvarkingai su vizomis lėktuvu atskridę žmonės turbūt nebebus tokie panašūs į vargšus „nuo mirties“ bėgančius pabėgėlius, kaip tie, kurie įveikė visą tą ilgą ir pavojingą sausumos kelią, likimo vėtomi ir mėtomi. Vaizdelis ekranuose bus ne toks paveikus. O vaizdelis svarbus…
Antra, tokios kelionės metu imigrantai išmoksta vieną svarbią pamoką. Jie sužino ir savo kailiu daug kartų patiria, kad Europoje gal ir galioja kokie nors įstatymai, bet – ne jiems. Jiems taikomos visai kitos normos. Jie neprivalo paklusti įstatymams – jie turi tik teises. Įsibrovėlis tokiu būdu gali būti iš prigimties nors ir angelas, geranoriškiausiai nusiteikęs laikytis jam prieglobstį suteiksiančios šalies įstatymų. Bet jeigu jis nėra visiškas kvailys (o jis toks nėra), jis turi suprasti, kad paklusnumas taisyklėms ir įstatymams nėra tai, ko iš jo reikalaujama Europoje.
O kokia gi viso to prasmė? Įsiklausykime, ką sako tolerantokratai. „Imigrantai („pabėgėliai“) praturtins mūsų kultūrą, paskatins ekonomiką, nudirbs tuos darbus, kurių patys europiečiai dirbti nenori, taip pat jų tarpe yra puikių specialistų ir t.t., ir bla-bla-bla.“
Kultūros praturtinimas. Taip, tai nėra tušti žodžiai. Nuo pat 1969 m. revoliucijos laikų tradicinės europietiškos kultūros griovimas „iki pačių pamatų“ yra svarbi revoliucinės programos dalis. Žinoma, iš pirmo žvilgsnio islamo kultūra nelabai dera su tolerantokratų propaguojamu ideologemų rinkiniu, kurio sudedamosios dalys – feminizmas, homoseksualizmas – neturi vietos islamo kultūroje. Manytina, kad kai kurių leftistų laukia kognityvinis disonansas… Bet jie nepratę per daug mąstyti, todėl didelių prieštaravimų savo vertybėms gal ir nepastebės…
Esmė visgi yra kultūros praturtinimas, o ne tokio islamo, koks jis yra, priėmimas. Nuo pat 1969-ųjų revoliucijos greta homoseksualizmo šmėkščioja tokios vis dar neįteisintos temos, kaip pedofilija ir daugpatystė, kurias norima padaryti toleruotino seksualinės laisvės spektro dalimi. Kad ir kiek kartų visuomenė buvo pratinama prie „diskurso apie pedofiliją“, normaliu reiškiniu ji pripažinta nebuvo. Vakarų visuomenė vis dar atmeta tą temą, ir gana. Reikalas užstrigo, per daug prasižioti ta tema vis dar baugu…
Musulmonai gi vadovaujasi savo pranašo Mahometo gyvenimu, kaip modeliu, kuriuo turi sekti kiekvienas musulmonas. Mahometas ne tik savo pavyzdžiu toleravo daugpatystę, kuri ir islamo šalyse yra norma, bet ir iki pedofilijos lygio nuleido lytinės brandos amžiaus kartelę. Jau įkopęs į šeštą dešimtį, garbusis Alacho pranašas vedė vos 6 metukų sulaukusią žmoną Aišą, su kuria lytinių santykių turėjo, kai jai sukako 9 metai. Štai toks modelis… Labai vertingas modelis, laužantis stereotipus ten, kur Vakarų tolerantokratams jų nepavyko sulaužyti per daugiau kaip 40 intensyvios veiklos metų…
Bet, tiesą sakant, įstatymų nepaisančios, tradicijas griaunančios „įvairovės“ importas yra apskritai naudingas tiems, kurie nori sunaikinti tradicinę visuomenę su jos tapatybe, tradicijomis, moralės normomis ir sulieti ją į multikultūrinę vartotojų masę. Tai, žinoma, yra pavojingas procesas, kuris gali atsigręžti ir prieš jo režisierius, bet pastarieji pasitiki savimi ir yra linkę rizikuoti.
Nepaklusnusis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas perspėjo, kad dėl tokios imigrantų krizės į valdžią gali ateiti radikalai. O varge, radikalai!
O argi dar yra pavojingesnių ir radikalesnių ekstremistų nei tie, kurie šiandien valdo Europą!?
Autorius neteisus: kaip tik prokurorai, nesugebėję tinkamai, suderintai su tarptautine teise, ir teisėjai, nekreipę dėmesio į tai, įtaisė Lietuvai šitą sprendimą.
Pavyzdys kaip reikia dirbti teisėjams:
http://www.cininas.lt/?p=1293
Ne, būtent tu neteisus – mūsų prokurorai ir jų nesąmoningai, o gal ir sąmoningai, padarytos klaidos, yra tik politinė pasekmė, bet ne problemų priežastis.
Normalioje antikomunistinėje Europos Sąjungoje netgi ir diskusijų nebūtų (o ką jau kalbėti apie kokius nors teisminius nagrinėjimus) dėl stribų bei enkavėdistų-emgėbistų-kagėbistų “žmogaus teisių pažeidimo”, remiantis tuo, jog žmones jie žudė vadovaudamiesi Sovietų Sąjungoje galiojusiais įstatymais.
Taip, kaip antinacinėje Europoje niekas net nepriima jokių pareiškimų dėl nacių, šaudžiusių žydus, čigonus ir visus kitus nacistinėje Vokietijoje už įstatymų ribų buvusius asmenis, teisių pažeidimo.
Bei nesvarsto, jog naciai juos šaudė vadovaudamisiesi to meto nacistinės Vokietijos įstatymais.
O štai bolševikinių stribų ir enkavėdistų-emgėbistų-kagėbistų atžvilgiu tokie argumentai mūsų “draugamas” ES yra savaime suprantami, ir yra esminiai priimant teisinius sprendimus.
Ir tai yra akivaizdi politinė pasekmė to fakto, jog Europos Sąjungą ir daugumą ES valstybių valdo “persidažę” komunistai, bolševikai, stalinistai, maoistai ir kiti panašūs politiniai bei seksualiniai iškrypėliai.
Klysti pats: politikuoti teisėje negalima.
to “tikras lietuvis”. Daryk išvadas, Žygeivis, T.Baranauskas ir daug kitų tau nurodė eilę priežasčių, o tu , kaip sugedusi plokštelė, vis kartoji savo. Žvelk plačiau, nes daraisi juokingas, kompromituoji idėją ,o jei nesugebi, tuomet patylėk.
Jie klysta, nes aš – teisininkas, o jie – ne.
Tikras lietuvis yra Lietuvos rusas ir pasivadindamas tikru lietuviu pavirto AFERISTU!- teisininku!
Tačiau, nacionaliste, lietuvos rusas tūkstantį kart geriau, nei lietuvusas-emigrantas.
1. jis Lietuvą pametė likimo valiai, todėl jis – valkata;
2. rusų kaip tokių iš viso nėra:
– rasiejiniai save vadina rusiškais (RUSsKij);
– prie jų įvardžio šaknies pridedam is ir gaunam – RUSKIS.
Valkatos to nežino.
Jį, beje, išmetė iš VDU kaip šunį.
Todėl pabėgo nuo atsakomybės į JAV.
Kas žino, gal žmogus dar ne visai išlietuvėjo, gal sugrįš “prisivalkatavęs” ?
Va, tada mes jam ir priminsim jo skleistus išmįslus: nutempsim į teismą, o tas tegul pakaria.
Sukalbės triskart “Sveika Žemyna, malonės pilnoji….ir pagirta Tavo dukra Milda”, ir teismas pasigailės.
Tokiems gudruoliams lietuviai nuo seno taikė tokį prakalbinimo modelį: sodindavo ant iš apačios malkelėmis pakaitinamų rinkių? 🙂
Kažkaip matos, kad Tu netiki maldomis, kurios apvalo.
Ne VDU mete, tai komunistu partijos sekretorius VDU rektorius Vytautas Kaminskas, ir jo tarnai ta dare, nes virsininkelis paprases NEGAVO is manes kysio, t.y nesutikau su jo pasiulymu padidinti man atlyginima iki pilno etato, o atliginimo padidejima jam grazinti. Tai tas ismetimas tesesi 7 metus, VDU iskeliau 20 civiliniu bylu, 17 is ju atsidure EZTT teisme! Neismete, nes pagal teismo sprendima turejau butu sugrazintas i darba, taciau komunistpalaikai NEPAKLUSO teismo sprendimui!, nes ju tikslas NAIKINTI!
Na o “tikro lietuvio” grasinima “Va, tada mes jam ir priminsim jo skleistus išmįslus: nutempsim į teismą, o tas tegul pakaria.” suprantu, kad jis savo nkvdistiniu, kgbistiniu, stribisku tikslu yra vedinas visuose savo apmastymuose. Beje grasinima supratu, kad zmogus,kuris grasina yra NIEKINGOS isgamiskos sielos. Toks tas tikras lietuvis, Lietuvos rusas, mat stribas teisininku pasivadino!
Na, koks čia grasinimas – tai yra normali procedūra riktinti kaltiesiems – koks ir esi.
Zemiau is komentaru matau, kad AFERISTAI oi kaip nemegsta tiesos! Ir tai yra tiesa! Ne be reikalo Lietuvos valdzia nemegsta teisingumo, nes reiktu cypese sedeti, o ne valdzioje! Ne be reikalo Europos komunistai nemegsta valstybiu, nes pries tokias visa savo esme kovoja… jie megsta tik DIKTATURA, proletariato diktatura, kuriais jie save ivardina milijardus zarstydami…. gi sunkus darbas!
Pametei Lietuvą likimo valiai ir todėl esi kaltas: ne kitus kaltink, o pats muškis į krūtinę. 🙂
tai skaitau komentarus, bet čia neaptarinėjamas Baranausko straipsnis, o aiškinamasi, kuris didesnis niekšas- joramit, tikras lietuvis ar pakirkšnutė. Tikri ir netikri lietuviai, pasistenkit kalbėti ne nusikaltėlių žargonu, o protingai diskutuoti tema, kurią iškelia autorius
Tokie tikri “lietuviai” santazuodami patvirtina, kad jie yra nepakaltinam ir toliau tesia lietuviu tautos naikinima. Na, o kas sedi europos teisme nuo Lietuvos ?
Pirma pasimokyk lietuvių kalbos, o tada galėsi tęsti maskolinių užsakovų darbus. 🙂
Tik nemanyk, kad tavęs kas gailėsis!
Komplimentai autoriui.
“Mes esame kažkokio pasibaisėtino ir sveiku protu nesuvokiamo spektaklio liudininkai.”
Faktiškai dar baisiau- ne liudininkai esam, o dalyviai. Neprieštaraujantys toms nesąmonėms. Vieni iš bailumo, kiti iš tingumo.
Spektaklis čia toks: kažkas Lietuvoje kaip reikiant neapgalvojo, bet įteigė prokurorams su teisėjais ir štai pasekmė: apsijuokėm per visą pilvą.
Pirma reikia įrodyti, kad tie, kuriuos anas riktijo, buvo partizanai (apie tikruosius partizanus derėjo smulkiai viską išdėstyti, ginant Lietuvos poziciją Strasbūre), o ne banditai.
Paskui reikėjo įrodyti, kad partizanai buvo lietuvių tautos (kurią buvo siekiama išnaikinti išvežant iš Lietuvos, pvz., išnaikinant jos gynėjus), siekusios išlikti (o tai įmanoma tik Lietuvoje) gynybiniai būriai.
Visa tai nebuvo įrodyta.
Niekas ir neprašė įrodinėti. Net nesigilino, nors faktinė istorinė medžiaga jiems buvo pateikta
Komplimentų komplimentai.
IP 78.58.141.8?
Tai” Perkūno paukštis” ar “pakirkšnutė”.Reiktų apsispręsti?:).
Nesuderinami kraštutinumai?????
Čia jis taip pėdas mėto – įsivaizduoja, kad mes jo fintų neperprasim. 🙂
“Perkūno Paukštis”, brangioji, tai mano sugyventinis.
Jus, pagoniukus, pamaloninsiu savo pirmojo pasimatymo su juo įdomia detale: jojo pirmas klausimas buvo, ar aš tikrai Pagonė, ar tikrai ne kokia krikščionė ? Žinoma, – pajuokaudama atsakiau, – kad islamistė!
Tai jei pačiam tai tinka, tai ko kitiems neturėtų tikti.Kiekvienas turi savo pasirinkimą:)
Stiprus straipsnis.Zaviuosi autorium
Labai ačiū straipsnio autoriui, šiandien tai vienas stipriausių Lietuvos istorikų .
Bet reikia pridurti , kad ir mūsų namuose vyksta tie patys procesai . Normalioje šalyje tokie teisėjai kaip Cinikas negautų ir durininko( durinio) darbo, matyt, kažkam viršūnėse taip reikia. Prezidentūra ir tie, kas teisėjus skiria bei parenka neša visą atsakomybę už jų darbelius.O kvapas ten tikrai prastas
O šventas kvailume: ne pirmą kartą gi, saviškiai padarė kapeikų saviškiams – iš stribų aukų kišenės 🙂
O šventas naivume – liberastinės teisės esmė – išdalinti kaip galima daugiau neuždirbtų pinigų, nes tai vienintelis būdas išlaikyti jos klientų skaičių!
Matomai , kad kitaip nebebus . Komentuok nekomentaves Juokas pro ašaras . Tik gerai būtų , kad pinigus mokėtu ES visiems sovietiniams banditams . O jau tada mes su tikru lietuviu jous aplankytume . Pas mane rankose būtų tarka ir druskos , o pas tikrą lietuvį zuperinis maišas pinigams . Tikiu , kad daug dorų komentatorių prisidėtu prie mūsų .
Neplėšikauju. 🙂
Užtat ir neturi .
Ko? 🙂
Klausimas turėtų dabar būt tik vienas visiems normaliems lietuviams. TAI KĄ DAROM ?
Karoli, aš irgi daugybę kartų keliu klausimą , ką darom. Bet, lygindamas “normalių lietuvių” (tikrų lietuvių) skaičių ir kitoje pusėje esančių runkelių, baudžiauninkų , tai mūsų, galvojančių, mąstančių, sergančių už Lietuvos Tautą yra aiškiai per mažai. Tautininkai su Panka , mano nuomone, turi mintį, svajonę , bet jų patekimas į Seimą labai miglotas. Aš vienas, balsuodamas savo kaime , esu -O-. Šiuo metu runkelyno dievas yra Butkevičius.
Labai tiksliai atspindėta tikrovė…
Išvada: tautininkai privalo keistis.
Pirmiausia turi pakeisti pavadinimą į Visuomenės daugumos partiją.
Po to reikia pakeisti programą, kur ypač dera gerai sustyguoti ekonominę jos dalį.
Va, tada turbūt, kai kas, ir už juos pabalsuos jau vien iš smalsumo, o kur dar prijaučiantys, kur įtikintieji, kad kaip tik jie atstovaus visuomenės daugumą, ko nėra iki šiol buvę ir t.t, ir pan.
Jei nesikeis jie, tai ir rinkėjai jų atžvilgiu – taip pat.
Niekas nenori duoti. O ypač dauguma – nori tik GAUTI, ir kuo daugiau, kuo daugiau. Tarpusavio santykiuose ta taip vadinama dauguma irgi taip elgiasi.
Paprašyk bet kurio daugumiečio, kad parodytų rankas. Pamatysi, dažniausiai parodys delnais į viršų. O tai reiškia, kad PIRŠTAI LINKSTA Į SAVE ! Greičiausiai ir visa pasaulėžiūra į save.
Nevesk iš kelio dėl takelio.
Aišku, kad tautininkų ekonominės programos neskaitė,
Ne skaityme ar neskaityme esmė: reikia geriausios iš visų partijų, kad tai pamatytų ir įsitikintų rinkėjai.
Kol kas rinkėjams ji netiko – jie už partiją nebalsavo.
Vadinasi, tai nėra geriausia programa.
Manau, kad rinkimų programas skaito kokie 2 proc. rinkėjų. Tie, kuriems privaloma – analitikai, komentatoriai ir pan.
Ne skaityme ar neskaityme, Grasilda, esmė: jei turėsi tikrai geriausią programą, tai užteks pasakyti, kad ekonomiką pakelsim taip ir taip, ir visiems bus aišku kas turi geriausią programą.
Pvz., praeituose rinkimuose Uspaskis metė keletą kozerių – 1509 lt minimalų užmokestį, pinigų generavimą valstybei (dabar nebeatmenu ir iš kur, ir kaip 🙂 ) ir tuoj atsirado marios balsuotojų už jų partiją, nors visiems seniai aišku kas jis per fruktas.
Programa yra labai svarbu.
Matysit, ateinantiems rinkimams jie vėl ką nors panašaus sugalvos ir vėl bus seime.
Bet kas iš to, agurkai juk visvien brangsta.
Kuo trumpesni, tuo brangesni.
Pats užsiaugink (netingėk) ir nebus jokių brangimų. 🙂
Garsilda teisi. Kaimo babulytės klausiu , po susitikimo su norinčio kurti Lietuvos ateitį. Ką tas kalbėjo , apie ką . Atsako; nieko nesupratau, bet anas labai gražiai, ramiai kalba , šypsosi, gražiai apsirengęs. Tai už jį balsuosi? Taip. Kokia programa.
Tau dar derėjo tos bobulytės paklausti ar ji susigaudo balsavimo blankuose.
Garantuotai ne – pažįstu tokių: balsuoja, bet neturi žalio supratimo apie tai ką ir kaip reikia braukti, jei nori pabalsuoti už tą ar tą.
Brauko beleką – “balsuoja”, vadinasi. 🙂
Oi, ne visada beleką brauko, patikėk. Mano Mamai , devintą dešimtį baigia , atnešė gatavą lapą su pažymėta Bradausko pavarde. Nešasi tą pavyzdį ir braukia , kaip parodyta. Galima tik spėlioti, kiek bobulyčių nežino už ką balsuoti.
Čia taryt kaip savęs tarsi kvailokai besikankinant klaustumėt: ar teisingai padariau, kad užaugau?
Kad tautininkai patektų seiman jie tikrai turi keistis, bent pakeist savo taktiką.
Vien polonofobija toli šiame amžiuje nenuvažiuosi. Mirtinos akistatos su euroislamizacija metu, turi kovon ne tik kviesti, bet ir vadovauti jai tą patį Tomaševskį, rusus, net – Paleckiuką…. Deja.
O tai kažin kodėl Tautininkai veja Šustauską, atėjusį į jų mitingą jų palaikyti ?
Durną ir bažnyčioj muša….
O božnycose protinguoliams ką daro ?
Ale, įdomu; kas ten buvo iš tikrųjų?
Tautininkai – vienam vežime su “wannabe lugandonščikais” ir padleckininkais? Įvertinau humorą. 😀
Tai – joks humoras. Ir net ne jumoras. 🙂 Visai rimtai – tautininkų vadų vietoje būdamas – organizuočiau eitynes sostinėje ir kviesčiau į jas ne tik visokius ten tomaševskius/padleckius, bet ir …gėjus.
Taip ne tik Tautai, bet ir visam plebsui ant Lietuvos daeitų klausimo žūtbūtinė svarba ir jie balsuotų už TS.
Taip, nes Tautininkai jau primena šwiont’uosius, su savo pigiais triukais – mitinguose besitrainiojančius aplink božnycas (atseit, suprask, “šventoves”).
Gerbiamoji, reikalas toks žūtbūtinai svarbus, kad prieš eurokalifatus reikia vienytis net tik krikščioniškuoju pagrindu – pvz. su Putleriu, bet net ir su Jumis = pagonimis.
Dėkui už ” šwiont’uosius ” , tikrai GERAS!, beveik, kaip , pardon – “cielkas” 🙂 Persiprašau, norėjau pasakyti – šventesnius už patį Rymo popiežių
Kalbi kaip mano vyras.
Straipnis yra labai prasmingas. Taciau noreciau pareiksti nuomone apie EZTT “Taip nusprendė Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre…”
Tai pagal mano patyrima 17-koje atveju, EZTT yra piktybine, samoninga izuliai agresyvi TEISINGUMO NAIKINIMO istaiga Europoje, kuriai toki uzdavyni vykdyti labai padeda Lietuvos prezidentu pasiusti atstovai-teisejai.
Tai suprasti galima nesunkiai…. TEISINGUMAS Europai NEREIKALINGAS, nes jam esant valdziai tektu sedeti cypese, panasiai kaip ir Lietuvoje. Teismai tarnauja nusikalteliams, ne be reikalo kai kada ir tenai laimima! Taigi ir straipsnyje paminetame atvejyje byla Strasburo teisme buvo laimeta, o laimetojas yra NUSIKALTELIS!
Pritariu Jonui. Teisingumas Europai nereikalingas.
Citata: “Lietuva turės sumokėti 12 tūkstančių eurų kompensaciją stribui Vytautui Vasiliauskui, pokaryje žudžiusiam Lietuvos partizanus.”
Matau, cia NKVDisto dukters pergale pries Lietuva, taip tvarkesi su byla, tokie pasiusti teisejai, kad nusikalteliui Lietuva, o ne nkvdisto dukte tures sumoketi “kompensacija” uz ta varga, kad Lietuvos gynejus zude! Idomu kas cia tokie tie asmenys, net zinomi, kas cia tokios per partijos, kad vis dar gina ir remia NKVDidto dukteri uz nusikaltimus pries Lietuva?
Labai daug prirašyta ir nesinori skaityti.Visą šitą reikėjo dviem ar trim
žodžiais apibūdinti
Tačiau pripažink, autorius gražus. Panašus į Klaidą iš filmo “Boni ir Klaidas”.
Kas kam galvoj… 🙂 Jei rimčiau, tai ne vien žmogaus išvaizda yra svarbi, taip pat svarbu yra, pavyzdžiui, vidinė kultūra.
Manau, kad i autoriaus aprasyta Europos komunistini elita gerai isipaiso ir raudonskure burkokevicine komunistine partskola, Lietuvos priese… ne be reikalo tenai ji labai gerai pritiko ir tikisi dar geresniu pareigu, taigi Lietuvai sunkus laikai atejo – koloborantai valdzioje.
Pritariu. Polikarpovna su patriarchu tikrus lietuvius iškastravo, vienas iš jų čia reiškiasi, bet neiškastruotų lietuvių dar liko mažų mažiausia 15 procentų. Sėkmės Tomui ir jiems.
Kiek pokariu lietuvių valstiečių nugubijai? 🙂
Va cia ir pasireiske visa “tikro lietuvio” stribiska mastysena… Okupanto nemato, tik partizanus kaltinti ir temoka… tai cia jurgelio, valatkos-valkatos ir visu kgbistu nuosekli abecele. Tai gal cia is kokio nors donskio ismoko skleisti kgbistine-fasistine propaganda?
O, va čia ir susimovei, vanage iš anapus;
ne visi, kurie buvo miške, buvo partizanai.
Užtat ‘stribai’ (rus. istrebitel’ – naikintojas) visi, kaip vienas, atsisakė marksizmo-leninizmo prieš 25 metus. Vardan ko tada liejo brolių kraują 1945-55 metais ir vėliau gadino žmonėms gyvenimą?
Betgi neatsisakei – tarnauji maskoliams.
Šitas žmogus bando į vienus vartus žaisti. Rašo apie islamo briedus, bet net neužsimena apie krikščioniško dievuliuko darbelius. Rašo apie pabėgėlių kaulinimus, bet neprisimena, kad ir lietuviukiai, pvz., kuo puikiausiai išdurinėja europietiškas soc paramos struktūras. Rašo apie pabėgėlius prievartautojus ir smurtautojus, bet nepamini Lietuvos kriminalinų suvestinių personažų ir tų tradicnio auklėjimo besilaikančių tėvų, už menkiausius prasižengimus pliekiančių savo vaikus. Islamiška daugpatystė nei kiek ne baisesnė už europietišką serijinę daugpatystę.
Tai koks šio straipsnio tikslas? Aš jums pasakysiu. Baimės ir neapyklantos kurstymas.
Dar pridėk mintį, kad neapykanta – tai sąlyga agresijai. Tai ir sakau, Klaidas filme “Boni ir Klaidas” irgi buvo šiek tiek agresyvus.
Ar tu gyvenai su kaimynu muslimu? Aišku ne.
Aš gyvenau su ne vienu tokiu kaimynu ir ne vienerius metus. Pasisekė,užsidirbau už ką parbėgti į Lietuvą.
Aš netikintis į jokius dievus,bet muslimai (99 proc.) gudriai baisus žmonės ir mums naiviems nesitiki kad taip būna kol nepatiri ant savo galvos.gerai kad aš patyriau ne savo šalyje ir turėjau kur sugryžti.
Jūs negalit jų ginti kol nepatyrėt,nes nežinot ką kalbate.
Manau Lietuvai tai negresia nes čia jiems per šalta, permažai pašalpų jiems daugintis, ir kol jų nedaug jie bus ramūs.
Pritariu. Juk jų tikėjimas skatina kitatikiams kiek įmanoma kenkti. Ypač, kai paskelbiamas tas kasdienis “džichadas”: juo smarkiau kitatikiui įsūdysi, juo daugiau nuodėmių bus atleista, labiau patiksi Alachui. Dėl to musulmonai ir persipyksta su visais kitatikiai kaimynais, nes tų nuodėmių visiems pasitaiko ir atleidimo reikia visiems …
Rimtas straipsnis.Gilios minties ir tautinio skausmo junginys.Tą skausmą jaučiam ,turbūt,visi, neabejingi.
Pastebėk, baltrankiai lietuviai jau nebenori dirbti “juodų” darbų (pasižiūrėk, Darbo Biržoje- kiekviename rajone tūkstančiai pasiūlymų), ir tuos darbus nudirbs “juodnugariai” imigrantai. Nereikės baltrankiams skausmingai kankintis.
Tik pakirkšnutei gali taip atrodyti,kuri mėgsta knistis plaukuotose vietose ir mąstymas jai-nesuvokiama būsena.Žmogus gimė mąstyti ir skleisti gėrį,jam kito vergystė neturėtų tikti.
Aš gimiau pagimdyti darbščių pagonių Lietuvai.
Nebent surogatinės tau kažką gimdytų.Bet tai blem..ėjų tema.
Šią uždarom,
neįdomu.
Dabar pats svarbiausias darbas Lietuvai, tai gimdyti, o ne smagintis.
Dar nekenktų kažką aplaužyti tiems, deja, lietuvaičiams, kurie suniokojo miškus. Mišką, kuris tik prieš šešis šimtus metų buvo šventas
Juozai, tai kad krikščioniams jevras šventesnis. Lai jiems birkos nudžiūsta, o amžinybėje – košmarai nesibaigia.
Nebus amžinybės: “iš dulkės į dulkę” …
Iš padulkės (gatvės kalba kalbant).
Besmegenis rusofobas Baranauskas susirūpino Lietuvos “ėjimo į Europą” prasmingumu.
ES ir NATO yra vienos organizacijos dvi pusės: ekonominė ir karinė.
Abi mums gyvybiškai reikalingos nežiūrint jokių fobijų, o tik nors minimaliai mąstant.
Kaip tik rusofilai ir jiems artimi mus bando išmušti iš kelio dėl takelio: be ES ir NATO būtume lengvas grobis rytų ordoms.
Tose dviejose organizacijose tenka būti, nes nėra kito pasirinkimo, komunistinei ideologijai infekavus visą Europą. Tačiau reik neprarasti sveiko proto ir gintis nuo ES nesąmonių tam, kad išsaugotume sveiką protą.
Pritariu, Grasilda, – savo interesus būtina atstovėti visur kur: ir gyvenamojo namo gyventojų susirinkime, ir ES, kas yra lygiai panašus susirinkimas, nes susirinkusiųjų interesas yra vienas – kuo daugiau gauti ir kuo mažiau duoti. Jokios lygybės ten nėra ir interesų suderinamumo taip pat.
Beje, manau, kad dabartinė valdžia, išdalijusi gyventojams butus, tik atvėrė Pandoros skrynią ir tą gyvatyną nežinia kas gali sutvarkyti.
Nebent atominė bomba? 🙂
Skaičiau psichologijos žurnale:
Visi be išimties daugiabutininkai būna pikti ir suirzę. Nes jie nieko savo asmeninio neturi, išskyrus škorlie ir kite dakta.
🙂 🙂 🙂
Šaunuolis, Tomai, matai kiek stribų ir jų palikuonių sujudinai. Jūsų straipsnis jiems rakštis akyje. Pataikei tiksliai – visokius “tikrus lietuvius”, Pakiršnutes, ir panašius išsiutinai iki adekvatumo praradimo. Pažiūrėsim, ką šitie niekšai man pensininkui prikišinės.
Pensininkams priekaištas vienas – jų noras išmelžti Valstybę (kad padidintų pensijas).
Žinoma, padaugėjus imigrantų skaičiui, pensijos nekils, o leisis.
Pakirkšnutę, anksčiau, kai buvau jaunas, putę vadindavo. Valdžia liepos mėnesį mano pensiją 5 aurais padidino. Sakė nuo Naujųjų dar tiek pridės.
Na gerai, prieš kelis nedidelius dešimtmečius kūrėt socialistinį lagerį – su baisia architektūra, nekokybiška produkcija… O dabar už tai trokštate pasiskraidant poilsio tropikuose su restoranais, mergomis ir limuzinais.
Beje, Lietuvos pensininkais vyrai turėtų tapti maždaug nuo 80 metų, o ligi tol – vyrai yra puikiai darbingi (nereikia gudriai apsimetinėti).
Matai, jis dabar, piauniai, gauna pensiją už banditavimą pokario laike,o jei dar kokį valstietį nububijo, tai ir priedus. 🙂
“Šaunuolis, Tomai, matai kiek stribų ir jų palikuonių sujudinai”.
Ale, kaip tiksliai save apibūdinai. 🙂
Pakirkšnutė, tai rusiškai – 3,14zda, o tikras lietuvis – patriarcho iškastruotas lietuvis? Gal klystu? Pasiaiškinkite. Iki 100 dar kelių minčių trūksta.
Kartais įdomiau darosi skaityti ne patį straipsnį, o kai kurių komentatorių pastebėjimus ir net lyrinius nukrypimus nuo temos… 🙂
klysti pensininke- vadina mandavoške
Gal nors dalį viso šito parašyto, perkelti tik į Lietuvą ? Tik čia valymui darbo per akis.
Rinkimai artėja,o kalbėjimosi,sutarimo,vienijimosi nematyt.Visi išsidraikę,išsimėtę,kaip po didžiulės audros-uragano.
Tai kad Lietuvoje – kapitalizmas su visais kapitalistiniais dėsniais, nepastebėjai ?
O kapitalistinėje santvarkoje vienijasi tik gaujos (ir partijos), kurių galutinis tikslas – klestėjimas (tiksliau, pinigai ir turtas).
Gamtoje nėra nei kapitalizmo nei socializmo.Gamtoje darna.Tai noris ir žmonių dėmesį atkreipti į tai,kaip sektina pavyzdį.:)
Gal Tu grįžk į paukštišką būseną,ji tau geriau derėjo ir komentarai buvo įdomesni.Bet bėda,kad į Perkūno paukštį neišdegs,Perkūną jau užrūastinai ir jei kada stipriai vožtels,nenustebk,vertas.Gal į kokį povą persikūnyk na gražus,blizgus-šiuolaikiškas,pasipūtęs tikras kapitalistas-modernaus laikmečio atstovas su visom modernizmo apraiškom:).Gal tktų:).
Kalbi iš Paukščio skrydžio. Tačiau, jei nesi pasikėlusi, nusileisk pabraidyti po kryžiavotai kapitalistinę Lietuvą – pamatysi, kiek joje keiksmažodžių, nes ji prakeikta.
Atsižvelgdamas į Mėnulio pilnatį ir protingų atsiliepimų skaičių po šiuo straipsniu, sumąsčiau verslo PARENGTINĮ SUMANYMĄ. Galima būtų neblogai uždirbti lažinantis iš ‘atsiliepimų’ rašinėjimo skaičiaus (aišku neapsieitume be sukčiavimo…).
‘paukštelis’ įžaidėjas, o ‘tikras lituvis’ būtų kairysis puolėjas dėl savo ūgio. Abu valdo rusišką žodį, galėtų atstovauti kur nors Nepriklausomų valstybių sandraugoje (NVS; rus. Содружество Независимых Государств, СНГ). ‘žygeivis’ pats pasisiūlytų juos išmankštinti, manau.
Pirma tave išmankštinsim, maskolberni.
Visiškai sutinku su autoriumi.
Su daugeliu autoriaus pastebejimu galima sutikti. Daug kas taikliai ir teisingai isryskinta. Taciau su vienu autoriaus nusistatymu negaliu sutikti. Tai yra paminklai ir istoriniu ivykiu ir asmenybiu vardu pavadinti objektai. Pagal autoriu iseitu, kad Briuselyje turi buti Volgogrado aveniu, nes norima pamineti Stalingrado musi. Bet buvo Stalingrado musis! Noras viskas nugriauti ir pervadinti yra didziausias totalitarizmo zenklas ir toks pat bjaurus dalykas kaip pedofilija ar homoseksualizmas. Versti paminklus ir pervadinti gatves buvo megstamas prancuzu revolicionieriu ir Rusijos bolseviku uzsiemimas. Todel autorius tampa dalinai panasus i juos. Teko buti Portugalijoje. Ten niekas negriove paminklu, todel dabar jie turi ka parodyti ir didziuotis savo istorija, bei neslepti jos tamsiuju pusiu. Buvo trumpas laikotarpis po 1974 m. roziu revoliucijos, kai jie verte paminklus ir keite pavadinimus, bet greitai susigriebe ir nustojo tai daryti.
Matyt Tamsta nematėte ( tikriausiai ir negalėjote matyti, nes – spėju – dar nebuvote gimęs), kiek Lietuvoje buvo pristatyta Stalino paminklų ir prikabinėta portretų !? Tikrai, kad būtume “turtingi”, jei to žavaus “turto” nebūtų buvę atsikratyta…
Ir dar Kastantui: Portugalijoje paminklai yra ne okupantams, ir Briuselis nebuvo okupuotas Rusijos, todėl jiems TSRS ir Rusija buvo tik toli esantys sąjungininkai. Bet vyresni lietuviai dar prisimena Stalino paminklą ne tik Vilniuje prieš geležinkelio stotį, bet ir kiekviename didesniame mieste, prisimena miestus, pervadintus kolaborantų Sniečkaus ir Kapsuko vardais. Tai, kad 1899-1918 Mažeikiai vadinti Muravjovu, o Zarasai 1836-1918 – Novoaleksandrosku, tai ar ir tuos pavadinimus reikėjo palikti, pažymint Rusijos imperijos pretenzijas. Ir ar palikti pastatytus paminklus 1893 Muravjovui- korikui, ir 1904 Jekaterinai II (žinomo skulptoriaus Marko Antokolskio) su žodžiais, pateisinančiais Rusijos pretenzijas į Lietuvą: „ОТТОРЖЕНАЯ ВОЗВРАТИХЪ“ „Kas atplėšta- grąžinta”, kaip ir raudonarmiečius ant Žaliojo tilto. Carus ir jų generolus gal ne visi prisimena, jei mokykloje mokytojas buvo “tikras tarybinis pilietis”, o apie raudonarmiečius dar šiandien papasakos Puvočių, Klepočių, Lizdų ir kitų kaimų senbuviai, buvę tremtiniai ir Gulago kaliniai. Todėl prisiminti tai reikia, bet ne priešų pagerbimo paminklais ar gatvių vardais