Vykdoma inteligentijos viešo laiško informacinė blokada (video)

Lietuvos žurnalistų sąjungos interneto svetainė paskelbė profesoriaus Vytauto Radžvilo ir politologo Vytauto Sinicos laiškus su pamąstymais apie didžiųjų šalies žiniasklaidos priemonių informacinę blokadą, kurios jos ėmėsi prieš inteligentijos išreikštą poziciją valstybinės kalbos klausimu. Daugiau nei 150 žinomų Lietuvos žmonių šią savaitę pasirašė ir paskelbė viešą laišką, kuriame reiškiama parama piliečių iniciatyvai „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“.

Kviečiame susipažinti su šiais laiškais, o tie kas neskaitė – ir su inteligentijos viešu laišku Lietuvos piliečiams.

„Sveiki,

Persiunčiu tik ką gautą V. Sinicos laišką. Inteligentijos kreipimasis į visuomenę atvirai blokuojamas vadinamojoje ,,didžiojoje” žiniasklaidoje. Tiesą sakant, kad ir kaip paradoksaliai tai skamba, tai gera žinia. Juk  inteligentijos laišką ,,laisvoji” žiniasklaida blokuoja ne todėl, kad jis nereikšmingas. Priešingai, tai aiškus požymis, kad sumanymas pavyko: pirmą kartą nuo Sąjūdžio laikų šviesuomenei pavyko susitelkti ir svariai pasisakyti itin svarbiu valstybės gyvenimo klausimu.

Blokuoti laišką su tokio svorio parašais – tai jau pavojingas ir desperatiškas išsigandusios ir nematančios kitos išeities antitautinės ir antivalstybinės eurokratinės nomenklatūrinės valdžios žingsnis. Matyt, pajuto potencialią grėsmę, arba, kaip taikliai ir vaizdžiai pasakyta, iš tiesų pabūgo Sąjūdžio šešėlio – o gal ims ir prisikels?

Šiaip ar taip, įspūdingas pasirašiusiųjų sąrašas suteikia valdžiai ir ją aptarnaujančiai antilietuviškai žiniasklaidai pagrindo būgštauti, kad Lietuvoje vis dar egzistuoja ir yra įžvelgiamas branduolys žmonių, kuris neleis netrukdomai įgyvendinti M. Suslovo plano. Juk net komunistai ramino, kad Tauta turės išnykti, bet tai įvyks pamažu ir negreitai.

Viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurios radosi Sąjūdis, buvo aiškus suvokimas, kad Sovietų Sąjungoje tikslingai ir kryptingai vykdytos internacionalinės ,,tautų draugystės“ politikos pagrindinis tikslas buvo, planingai ir masiškai perkėlinėjant  imperijos gyventojus iš vienų respublikų į kitas, pasiekti, kad jose nuo amžių gyvenusios tautos taptų mažumomis savo pačių žemėje ir galiausiai asimiliuotųsi pavirsdamos beveidžių „tarybinių žmonių“ mase. Būtent ši masė buvo pagrindiniai Lietuvos nepriklausomybės priešai ir pasirodė visu gražumu antivalstybiniuose jedinstveninkų mitinguose lemiamu ir sunkiausiu kovos už Nepriklausomybę tarpsniu.

Deja, ES vykdoma panaši tautų ir nacionalinių valstybių griovimo politika. Todėl šiandieniniai „europietiški“ Suslovo plano tęsėjai ir vykdytojai net nebemato reikalo slėpti, kad jie pasiruošę užtvindyti Lietuvą pabėgėliais ir ištirpdyti lietuvius jų masėje akimirksniu – kai tik pareikalaus tautas sumaišyti ir sulieti siekiantys, kaip ir kažkada tai mėginę padaryti mums įsakinėję Kremliaus bonzos, Briuselio šeimininkai.

Todėl einamasis uždavinys aiškus ir konkretus – reikia žūtbūt, kaip ir 1988 m. birželį, patiems pramuštidelfių ir lietryčių vykdomą informacinę blokadą ir skleidžiamą melą, kurie rodo, kad šios tariamai „nepriklausomos“ ir „objektyvios“ žiniasklaidos priemonės iš tiesų yra tik komunistinių „Tiesos“ ir „Komjaunimo“ tiesos dvasinės ir idėjinės įpėdinės, tęsiančios šykščiausias cenzūruojamos ir parsidavėliškos sovietinės antilietuviškos žurnalistikos tradicijas.

Po šito įžūlaus akibrokšto dėl tautos ir valstybės ateities nerimaujančiai patriotiškai šalies šviesuomenei klausimas, kuo demokratiškos Lietuvos žiniasklaidos būklė ir cenzūros mastai skiriasi nuo padėties autoritarinėje Rusijoje, yra tik retorinis. Sąjūdžio priešaušriu panašią bokadą įveikėme šviesdami ir perrašinėdami Sąjūdžio žinias – menkutį laikraštuką.

Dabar turime kompiuterius. Taigi nėra ko gaišti – visi imkimės darbo. Žinia apie paramos laišką turi pasiekti visą Lietuvą. Tada jie mūsų nepajėgė sustabdyti. Nesustabdys ir dabar – jei tik nesutriksime ir nepasimesime, turėsime drąsos, ryžto ir atkakliai dirbsime. Šitaip sutelktai ir aiškiai inteligentijos ištartas žodis įkvepia pagrėįstą viltį, kad dar vienas Tautos pabudimas yra gyvybiškai būtinas ir neišvengiamas, o kada jis pakils kaip galina banga yra tik mūsų pačių sąmoningų pastangų ir laiko klausimas. Taigi prie darbo, seserys ir broliai, kaip pasakytų mūsų literatūros klasikas…

Vytautas Radžvilas.“

Vytauto Sinicos laiškas:

„Labas rytas,

Siunčiu jums prie šio laiško prisegtą daugiau nei 150 žinomų Lietuvos žmonių viešą laišką, kurį tendencingai ignoravo beveik visa internetinė Lietuvos žiniasklaida. Minėtu viešu laišku išreikšta parama vykstančiai talkai už Lietuvos valstybinę kalbą ir įstatymo projektui, kuriuo siūloma dokumentų įrašus pagrindiniame puslapyje leisti tik valstybine kalba, o kitomis kalbomis – papildomų įrašų puslapyje.

Nėra abejonės, jog tokio masto inteligentijos parama kuriuo valstybės viešojoj gyvenimo klausimu yra beprecedentis įvykis pastarojo dešimtmečio Lietuvos gyvenime, ir nuoširdžiai laikyti šią žinią neverta publikavimo būtų mažų mažiausiai neįtikinama ir neprofesionalu.

Tai verčia įtarti, kad nors viešame laiške iškeltas kalbos apsaugos klausimas yra visai ne kontraversiškas, pats viešas laiškas su tokia galybe parašų politkorektišką ir nuolatos prieš Lietuvos piliečių nuostatas ir valstybės interesus nukreiptą informaciją transliuojančią žiniasklaidą suneramino, jog galbūt atgimė Lietuvą pardavinėjančią neokomunistinę nomenklatūrą gąsdinanti Sąjūdžio šmėkla.

Šis veiksmas savo mastu ir reikšme toli pranoksta įprastines parašų rinkimo konkrečiais klausimais akcijas. Vieningas ir konceptualus šalies tautiškai ir valstybiškai mąstančios šviesuomenės pasisakymas fundamentaliu Lietuvos valstybingumo klausimu galėtų ženkliai pakeisti moralinį ir psichologinį klimatą, o iš dalies ir politinę situaciją.

Iš tarptautinės galios centrams ir „pažangos“ madoms nuolaidžiaujančio, taigi kolaboruojančio Lietuvos „elito“ ir režimą aptarnaujančių propagandininkų jis atima galimybę demagogiškai, bet įtikinamai aiškinti visuomenei, kad dviejų „atgyvenų“ – tautinės tapatybės ir valstybinio suvereniteto – išlaikymas yra  saujelės tamsuolių marginalų beviltiškos pastangos sustabdyti „istoriją pažangą“.

Tai ypač akivaizdu dabartinės migrantų krizės akivaizdoje, kai šalyje vis drąsiau aiškinama, kad Lietuva privalo nuolankiai susitaikyti su „objektyviai būtinu“ senstančios lietuvių tautos pakeitimu naujais gyventojais, ką jau anksčiau dėstė sovietinio „Lietuvos be lietuvių“ projekto kūrėjai. Todėl visiškai natūralu, kad reakcija į beprecedentį inteligentijos kreipimąsi yra tokia pati, kaip ir sovietinės žiniasklaidos pirminė reakcija atsiradus Sąjūdžiui – informacinė blokada, kuria buvo siekiama nuslėpti patį šio sambūrio susikūrimo faktą.

Nors jokia prasme nepretenduojame lygiuotis į Sąjūdį, šiandien taip pat bijomasi, kad iš pažiūros kukliai prasidėjusi visuomenės „Talka už valstybinę kalbą“ gali virsti tautinės sąmonės ir valstybinės sąmonės nepraradusios inteligentijos dalies susitelkimu. Todėl tariamai laisvos Lietuvos žiniasklaidos priemonės elgiasi lygiai taip pat, ką darė LKP CK organai „Tiesa“ ar „Komjaunimo tiesa“.

Vyresnieji pamena, jog ši informacinė blokada buvo pralaužta pačios visuomenės pastangomis. Tą patį turėtume padaryti ir šį kartą, informuodami apie masiškai nuo visuomenės nuslėptą šviesuomenės paramą šiai Talkai.

Antivalstybiškai besielgiančios didžiosios žiniasklaidos elgesys savaime provokuoja mūsų visų pareigą apginti piliečių teisę į informaciją ir savarankišką telkimąsi svarbiausiais valstybės gyvenimo klausimais bei neleisti tyčiotis iš šalies inteligentijos, kurios pastangos prabilti visuomenei yra sąmoningai slopinamos.

Vedinas šių paskatų, siunčiu jums šį laišką ir prašau – jeigu pritariate nuostatai, kad inteligentijos kreipimasis į Lietuvos piliečius turėtų būti paviešintas ir išgirstas – persiųsti jį kolegoms, artimiesiems ir visiems, kam laikote esant prasminga jį pamatyti.

Kartu pridedu ir jaunimo sambūrio „Pro Patria“ viešą kvietimą Lietuvos jaunimo organizacijoms palaikyti talką. Drįstu manyti, kad tai neblogas pavyzdys tiesaus ir neišplauto jaunimo kalbėjimo apie Pietryčių Lietuvoje egzistuojančias problemas ir tikrąjį su valstybinės kalbos statusu susijusių politinių klausimų kontekstą.

Pagarbiai

Vytautas Sinica“

Viešas laiškas Lietuvos piliečiams dėl valstybinės kalbos išsaugojimo:

„Ne pirmus metus tenka stebėti nesibaigiančias diskusijas dėl reikalavimo Lietuvos piliečių pasuose jų vardus ir pavardes rašyti ne valstybine lietuvių, o bet kuria kita gyventojo pasirinkta kalba. Seime pateiktas siūlymas asmens dokumentuose įteisinti rašybą visais lotyniško pagrindo rašmenimis vėliau pačių autorių buvo susiaurintas iki „w, q ir x” įtraukimo, nors šių ženklų vis tiek neužtektų pavardžių rašymui kitomis kalbomis.

Tokia nuolaida akivaizdžiai nebūtų teisinga ir naudinga Lietuvai. Dauguma žmonių tai supranta ir jos nepalaiko. Šalininkai ilgokai skelbė, kad paso įrašai nevalstybine kalba yra žmogaus teisė, tačiau ir tai nepasitvirtino – Vakarų šalys pasuose rašo tik valstybine kalba, o Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą patvirtino, kad tarptautinė teisė to nereikalauja, kaip nereikalaujama to daryti ir Lietuvos-Lenkijos 1994 metų sutartyje. Tačiau net ir ignoruojant piliečių valią, Konstituciją bei aptartus argumentus, projektą vis tiek siekiama priimti.

Siekiant politinio sutarimo, santarvės ir tarpusavio pasitikėjimo Seimui buvo pateiktas alternatyvus projektas, leidžiantis įrašus nevalstybine kalba paso papildomų įrašų puslapyje. Toks sprendimas priimtas Latvijoje, tačiau Lietuvoje jo priėmimas yra stabdomas. Kaip žinia, Lenkija priekaištų dėl tautinių bendrijų padėties Latvijoje neturi.

Esame tikri, kad valstybinę kalbą turime branginti ir puoselėti, išsaugodami nesusiaurintą jos viešąjį vartojimą ir išskirtinį statusą tarp kitų šalyje gyvuojančių kalbų. Amžiais slopinta ir niekinta lietuvių kalba paskutinį kartą deramą statusą Lietuvoje iškovojo 1988 metais ir įtvirtino jį 1992 m. Konstitucijoje. Kaip piliečiai ir patriotai, negalime abejingai stebėti, kaip priešiškumas valstybinei kalbai ir bandymai siaurinti jos vartojimą kyla iš naujo.

Tokiomis aplinkybėmis piliečiai priversti pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teise. Todėl „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ siekia paskatinti Seimą Latvijoje pasiteisinusiu keliu išspręsti šiuos nesibaigiančius nesutarimus. Pritariame siūlymui pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje vardus ir pavardes rašyti valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės rašmenimis pagal tarimą, o kitomis piliečių norimomis kalbomis lotyniško pagrindo rašmenimis leisti rašyti paso papildomų įrašų puslapyje ar kitoje tapatybės kortelės pusėje.

Kadangi tam reikia surinkti 50 000 palaikančių parašų, viešai kviečiame šį siūlymą savo parašais paremti visus sąmoningus ir geros valios Lietuvos piliečius. Išsaugoti stabilią iškiliausių šalies kalbininkų didžiuliu darbu ir pasiaukojimu sukurtą lietuvių kalbos abėcėlę, taip pat ir valstybinės kalbos konstitucinį statusą, yra visų mūsų tautinė, pilietinė ir moralinė pareiga. Pasirašydami už Lietuvos valstybinę kalbą pasisakome už mūsų tapatumo ir valstybingumo pamatų išsaugojimą!

Pasirašo:

rezistentai Petras Plumpa, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis, Antanas Terleckas, Nijolė Sadūnaitė, kun. Robertas Grigas, Algirdas Endriukaitis, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Vytautas Bubnys, prof. Bronislovas Genzelis, Romas Gudaitis, dr. Arvydas Juozaitis, prof. Bronislovas Kuzmickas, Bronius Leonavičius, Alvydas Medalinskas, Romas Pakalnis, prof. Vytautas Radžvilas, Gintaras Songaila, Nepriklausomybės Akto signatarai Irena Andrukaitienė, Vidmantė Jasukaitytė, Leonas Milčius, Birutė Valionytė, Konstitucijos bendraautorius Liudvikas Narcizas Rasimas, Kazys Saja, Vladas Terleckas, Kazimieras Uoka, Pirmosios Vyriausybės nariai dr. Vaidotas Antanaitis, dr. Leonas Vaidotas Ašmantas, prof. Algimantas Nasvytis, Albertas Sinevičius, generolai buvęs Lietuvos kariuomenės vyriausiasis vadas Jonas Kronkaitis ir vienas pirmųjų atkurtos Lietuvos kariuomenės organizatorių Česlovas Jezerskas, pulk. Romas Kilikauskas, akademikai Antanas Andrijauskas, Grasilda Blažienė, Viktorija Daujotytė, Lietuvos edukologijos universiteto rektorius akad. Algirdas Gaižutis, Arvydas Janulaitis, Eugenijus Jovaiša, Vytautas Martinkus, Bonifacas Stundžia, Antanas Tyla, Zigmas Zinkevičius, profesoriai Ona Aleknavičienė, Steponas Ašmontas, Rita Bieliauskienė, Alvydas Butkus, Adomas Butrimas, Vytautas Daujotis, Vitas Labutis, Elvyra Martišauskienė, Gediminas Merkys, Danguolė Mikulėnienė, Gediminas Navaitis, Aldona Paulauskienė, Alvydas Pauliukevičius, Vilija Salienė, Marijonas Sinica, rašytojai Vydas Astas, Liudvikas Jakimavičius, Vanda Juknaitė, Elena Kurklietytė, Birutė Luškevičienė, Linas V. Medelis, dr. Vytautas Rubavičius, Kristina Mažeikaitė Sajienė, Edita Milaševičiūtė, literatas Algimantas Bučys, poetai Ramutė Skučaitė, Rimvydas Stankevičius, tapytojai prof. Giedrius Kazimierėnas, Vladas Kančiauskas, doc. Irma Leščinskaitė, Gitenis Umbrasas, aktoriaiRolandas Kazlas, Giedrius Arbačiauskas, Redita Dominaitytė, Nerijus Gadliauskas, Aleksas Kazanavičius, Dalia Michelevičiūtė, Vidas Petkevičius, Ainis Storpirštis, Gediminas Storpirštis, Elvyra Žebertavičiūtė, režisieriai Algirdas Latėnas, Gytis Lukšas, Miglė Remeikaitė, Jonas Vaitkus, kompozitorė dr. Audronė Žigaitytė Nekrošienė, teisininkai prof. Saulius Arlauskas, Vytautas Budnikas, prof. Alfonsas Vaišvila, Povilas Žumbakis,ekonomistai Gitanas Nausėda ir dr. Aušra Maldeikienė, filosofai doc. Kęstutis Dubnikas, Marius Markuckas, prof. Krescencijus Stoškus, dr. Laisvūnas Šopauskas, istorikai prof. Rasa Čepaitienė, prof. Benediktas Šetkus, prof. Arūnas Gumuliauskas, Saulius Jurkevičius, Eugenijus Manelis, Mindaugas Nefas, Algis Sindaravičius, Gintautas Terleckas, politologaidr. Algimantas Jankauskas, dr. Andrius Švarplys, Simona Merkinaitė, Paulius Stonis, ISM Politologijos fakulteto dekanas dr. Vincentas Vobolevičius, buvęs „Lietuvos žinių” portalo redaktorius Audrius Makauskas, diplomatas Alfonsas Augulis, alpinistas Vladas Vitkauskas, keliautojas Algimantas Jucevičius, Vilniaus m. tarybos nariai Gediminas Rudžionis, Liutauras Stoškus, prieškario vilniečiai Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierė Birutė Fedaravičienė, rašytoja Birutė Mackonytė, branduolio fizikos pradininkas Lietuvoje, buvęs Lietuvos mokslų tarybos pirmininkas Kęstutis Makariūnas, teatrologė Gražina Mareckaitė, paveldosaugininkės dr. Gražina Drėmaitė ir Birutė Biekšienė, Punsko vikaras Marius Talutis, UNESCO generalinės direktorės patarėjas Henrikas Juškevičius, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas, Fondo „Algojimas” vadovė Aušra Stančikienė, Sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis, LEU Lituanistikos fakulteto dekanė dr. Žydronė Kolevinskienė, agronomai Ramūnas Karbauskis ir dr. Viktoras Pranckietis, verslininkas dr. Audrius Astrauskas, Saulius Meilutis, TV laidų vedėjos Asta Stašaitytė-Masalskienė ir Rūta Mikelkevičiūtė, architektas prof. Algis Vyšniūnas, Albina Saladūnaitė, archeologas dr. Valdemaras Šimėnas, muzikologas dr. Jonas Vilimas, kalbininkė prof. Jūratė Laučiūtė, prof. Jolanta Zabarskaitė, kultūrologė dr. Daiva Tamošaitytė, Gytis Vaitkūnas, etnologai Nijolė Balčiūnienė, dr. Dainius Razauskas, Inija Trinkūnienė, publicistai dr. Edvardas Čiuldė, Živilė Makauskienė, Irena Vasinauskaitė, vertėjai Vilija Gerulaitienė, Elena Juškevičienė ir Leonas Merkevičius.“

***

Alkas.lt:

Alkas.lt skaitytojų prašymu skelbia šiuo metu parašų rinkimo lapus gavusių pilietinės talkos visuomeninių koordinatorių duomenis, kad kiekvienas norintis galėtų pasirašyti arba įsitraukti į parašų rinkimą kuo arčiau savo gyvenamosios vietos.

Gauti iniciatyvos „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ parašų rinkimo lapus bei pasirašyti galite čia (sąrašas bus nuolat pildomas kai tik lapai pasieks rajonus):

Centrinis parašų rinkimo štabas – Gedimino pr. 28/2 – 506 kab., Vilnius – EP nario B.Ropės biuras, Kristina Kirslienė tel. 8-606 85573, el.p. info@lvzs.lt. Čia galite prisijungti prie parašų rinkimo, gauti parašų rinkimo lapus, sužinoti kur ir kada galima pasiimti lapus kitose savivaldybėse ir kt.

Kas  norėtų  prisijungti ir padėti. Prašome skambinti  Kristinai Kirslienei.  

VILNIUS 

Kristina  Kirslienė  tel. 8606 85573,  el.p. info@lvzs.lt  
Artūras Vileita tel. 8618 62139,  el.p. artvileita@gmail.com
Julius Panka tel. 8-686 27791, el.p. punksas@gmail.com;
Nijolė Balčiūnienė tel. 8-614 99829
Arūnas Eigirdas tel. 8-686 18693

KAUNAS

Mieste: Kazimieras Garšva tel. 8616 17096, el.p. kgarsva@takas.lt
Audronė Veilentienė tel. 8657 79439
Kristina Juozapavičiūtė tel. 8620 71800 el.p. k.juozapaviciute@gmail.com
Rajone: Rita Liutkienė tel. 8683 39946, el.p. liutrita@gmail.com

KLAIPĖDA

Marius Šileika 8647 03547, el.p. klaipedostautininkai@gmail.com
Akvilė Matulytė tel. 8624 15950, el.p. matulyte.akvile@gmail.com

PANEVĖŽYS

Mieste: Greta Kildišienė tel. 8620 90994, el.p. tetagreta1@gmail.com
Alfonsas Lupeikis tel. 8614 50568, el.p. alfonsas.lupeikis@gmail.com
Kęstutis  864144471
Apolonija 861201021
Rajone : Algimantas Birbilas tel. 8616 19416, el.p. birbilas@gmail.com

ŠIAULIAI

Judita Šakočiuvienė tel. 8616 19491, el.p. juditasak@gmail.com

ALYTYS

Petras Valiūnas tel. 8685 84060,  el.p. petras.valiunas@gmail.com

BIRŽAI

Nijolė Šatienė tel. 8698 76028
Viktoras Rinkevičius tel. 8698 16000  el.p. uab.litas1@gmail.com

ELEKTRĖNAI

Vytautas Vėželis tel. 8682 34613, el.p. elekavy@gmail.com

IGNALINA

Ona Zaleckienė tel. 8615 35063, el.p. onazalecke@gmail.com

JONAVA

Bronislovas Liutkus tel. 8687 57704, el.p. bronislovas60@gmail.com

KAIŠIADORYS

Linas Lazauskas tel. 8686 08517, el.p. linas.lazauskas@kaisiadorys.lt

KALVARIJA

Algirdas Bansevičius tel. 8698 88496, el.p. a.bansevicius@kalvarija.lt

KĖDAINIAI

Adelė Štelmokienė tel. 8610 63917, el.p. ada.stelmokiene@agrokoncernas.lt

KRETINGA

Marius Šileika 8647 03547, el.p. klaipedostautininkai@gmail.com
Akvilė Matulytė tel. 8624 15950, el.p. matulyte.akvile@gmail.com

KUPIŠKIS

Eglė Blaževičienė tel. 8696 95808, el.p. egle.vyciene@gmail.com

LAZDIJAI

Petras Valiūnas tel. 8685 84060,  el.p. petras.valiunas@gmail.com

MAŽEIKIAI

Arvydas Kostkevičius tel. 8695 06331, el.p. a.saulegriza@gmail.com
Rimas Gramas tel. 8614 28732

MARIJAMPOLĖ

Audrius Stankevičius tel. tel. 8610 33112, el.p. audriusbfg@gmail.com

MOLĖTAI

Jonas Vaiškūnas tel. 8682 14559, el. p. jonas.vaiskunas@gmail.com

PALANGA

Marius Šileika 8647 03547, el.p. klaipedostautininkai@gmail.com
Akvilė Matulytė tel. 8624 15950, el.p. matulyte.akvile@gmail.com

PASVALYS

Vladas Linkevičius tel. 8687 48226
Gintaras Šležas 8-610 62557, el. p.  gintaras.slezas@gmail.com

PLUNGĖ

Mantas Česnauskas tel. 8699 19125, el.p. mantas.cesnauskas@plunge.lt

PRIENAI

Laima Jančiukienė tel. 8612 70828, el.p. laijma@gmail.com

RADVILIŠKIS

Aurimas Gaidžiūnas tel. 8685 27800
Vytautas Burbulis tel. 8652 14581, el.p. vytautas291@gmail.com

RASEINIAI

Artūras Rauličkis tel. 8699 49311

ROKIŠKIS

Rimantas Čeponis tel. 8698 29310
Haroldas Saniukas tel. 8682 47857, el.p. lvzs.rokiskis@zebra.lt

ŠAKIAI

Rimas Valiukas tel. 8611 35843, el.p. sakiai@zur.lt

ŠILUTĖ

Marius Šileika 8647 03547, el.p. klaipedostautininkai@gmail.com
Akvilė Matulytė tel. 8624 15950, el.p. matulyte.akvile@gmail.com

ŠIRVINTOS

Elena Davidavičienė tel. 8610 22550, el.p. edprojektai@gmail.com

ŠVENČIONYS

Vida Rastenienė tel.8-687 10595

TAURAGĖ

Jolanta Vaitiekienė tel. 8601 23038, el.p. vaitjol@gmail.com

TELŠIAI

Algirdas Tarvainis  tel. 8698 30845, el.p. algirdas.tarvainis@gmail.com

TRAKAI

Mintautas Daulenskis tel.  8687 26060,  el.p. mintautas.daulenskis@gmail.com
Vladyslav Krančun tel. 8699 95947,   el.p. ukininkas@mail.ru

UKMERGĖ

Elena Mirinavičienė tel. 8615 96486,  el.p. mi.elena.m@gmail.com
Juozas Varžgalys tel. 8686 85478

UTENA

Valė Markūnienė tel. 8614 72464 el.p. v.markune@gmail.com
Vytautas Kaziela tel. 8699 83088 el.p. kaziela.vytautas@gmail.com

VARĖNA

Antanas Bučinskas tel. 8686 16329
Žydrūnas Marcinkevičius tel. 8630 03020

Pagrindinis iniciatyvinės grupės koordinatorius, politologas Vytautas Sinica apie iniciatyvą „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“: