S0725600-K100 — Vyksta istorinis žygis žemaitukų žirgais apie Lietuvą | EKGT nuotr.

Rugsėjo 4 d. prasidėjęs istorinis žygis žemaitukų žirgais apie Lietuvą – „Žemė-žmogus-žirgas“ įsibėgėjo.

Žygyje dalyvauja 8 raiteliai ir 2 važnyčiotojai su dviejų žirgų traukiama karieta, iš viso – 12 žirgų ir viena lietuvių skalikė. Šeši vyrai ir keturios merginos ketina apjoti Lietuvą nuo Šventosios pagal Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos sieną bei Kaliningrado sritį ir įveikus 1700 km per 37 dienas vėl sugrįžti į Šventąją.

Jau savaitė prieš žygio pradžią ir Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) spaudos konferencijoje rugsėjo 2 d. buvo įvardinta, kad žygis prasidės iš Šventosios pajūrio apie vidurdienį rugsėjo 4 d. EKGT tą pačią rugsėjo 4 d. 10 val. su Šventosios biblioteka, šventojiškiais, Palangos folkloro ansamblio „Meguva“ vadove Zita Baniulaityte, Žemaitijos etninės kultūros globos regiononės tarybos pirmininke doc. Rūta Vildžiūniene prieš palydint raitelius pristatė „Terra publikum“ leidyklos išleistą knygą „Lietuvos etnografiniai regionai“.

Šiame renginyje dalyvavo Šventosios senbuvis, istorikas Mikelis Balčius. EKGT pirmininkas Virginijus Jocys pristatydamas šią knygą priminė etnografinių regionų savitumų sudedamasias dalis, pristatė žemaitukų žirgų žygį apie Lietuvą. Priminė, kad EKGT prie šio žygio prisidededa skleisdama žinias ir su vietiniais etninės kultūros puoselėtojais rengdama žygio dalyvių sustojimų vietose kultūrinius renginius. Gražiai į diskusiją įsijungė šventojiškiai, pabrėždami, kad prie istorinės Žemaitijos seniūnijos žemėlapio reiktu priedo – buvusių kuršių genties kontūrų. Šventosios atstovui Mikeliui Balčiui pirmam buvo suteikta garbė pasirašyti „Palinkėjimų Lietuvai knygoje“.

Žygeiviai žygį pradėjo nuo „Žemaičių alkos“ – 1988 m. ant dirbtinai supilto žvyro kalnelio įrengto kalendorinių skulptūrų rato. Palydėtuvėse susirinko puse Šventosios mokyklos pradinių klasių mokinių ir mokytojų, vietinių šventojiškių, poilsiautojų ir iš toliau atvykusių gerbėjų. Atvyko ir Šilalės r. meras Jonas Gudauskas su duonos kepalu, nes žygyje dalyvavo ir trys raiteliai šilališkiai.

Palydėtuvių dalyviai buvo trumpai supažindinti su žygio skirto Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-čio ir Etnografinių regionų metams esme. Ant aukštesnės kopos moksleiviai, mokytojai ir svečiai laikė EKGT atvežtas visų penkių regionų, valstybinę ir istorinę Lietuvos vėliavas. EKGT specialistai Sigita Dacienė, Bronius Kviklis su žygio antspaudais žymėjo žygio atvirlaiškius (dail. Kęstutis K. Šiaulytis) ir dalijo jauniesims šventojiškiams, kitiems renginio dalyviams gražiai dainavusiems ir grojusiems vakarų Žemaitijos, kuršiško pakraščio dainas ir melodijas.

Apie 15 val. netoli Žemaičių alkos pasirodė kelių automobilių su žirgais, raiteliais ir karietaite gurguolė. Pagrindinių ir regioninių televizijų operatoriai su žurnalistais puolė kalbinti užtrukusius žygeivius. Žygio vadovas Vaidotas Digaitis trumpai drūtai tarė: „Mums kaip studentams pritrūko vienos nakties“. Po to nupasakojus žygio tikslą, raiteliai parodė, kaip balnojami žirgai, papasakojo apie savo ryžtą įveikti 1 700 km. nuotolį.

Išlydintieji glostė žirgus žemaitukus, fotografavosi. Susidėlioję pakinktus ir reikiamus žygio daiktus, bei nusipaveikslavę su „Palinkėjimų Lietuvai knygomis“, su visų etnografinių regionų, istorine ir valstybine Lietuvos bei Žemaitukų arklių augintojų asociacijos vėliavomis raiteliai su palydinčiais artimaisiais ir svečiais prie Alkos aukuro palinkėjo vieni kitiems ištvermės ir darnos garbingai įvykdyti savo pažadą, apjoti žemaitukais Lietuvą per penkias savaites. O po to nusileidę nuo kalvos baigė balnoti žirgus ir pajudėjo iš Šventosios link Latvijos pakraščio. Pirmos dienos kelionės atkarpa buvo simbolinė, tik apie dešimt kilometrų. Buvo rasta patogi nakvynės vieta, nes prieš tai bemiegė naktis vertė patausoti savo jėgas.

Rugsėjo 5-osios dienos kelias driekėsi palei Lietuvos ir Latvijos sieną. Sutikti gyventojai mojuodavo, labindavosi ir klausdavo kur link joja raiteliai. Keliautojai maloniai buvo pasitikti Lenkimų miestelio gyventojų: vienas vaišino sūriu, kitas parūpino bulvių, dar kiti patarė, kur rengtis nakvynės stovyklavietę – žirgams ir raiteliams. Jau pritemus žygeivius aplankė Skuodo laikraščio redaktorė Dalia Zabitienė, prigrasino, kad rytoj neprajotu per Skuodą nepranešę. Užėjus smarkiai liūčiai, apie vidurdienį raiteliai trumpam stabtelėjo Skuode. Pabendravę, pasipustę padus toliau nukauškėjo kaimo keliukais. Kitai nakvynei vieta rasta Viršilų kaime, Aleksandrijos seniūnijoje.

Naujos dienos rytas atrodė daug žadantis, nuotaika pakili. Apie 14 val. gurguolė pasiekė Židikus. Keliautojai spėjo žvilgtelėti į Šatrijos Raganos memorialinį muziejų. Buvo malonu pasidairyti po eksponatus ir širdžiai miela pasikalbėti su muziejaus darbuotoja, tik laikas nenumaldomai tirpo…

Vakare nakvynė Griežės kaime ir galvosukis kaip persikelti per Ventą su žirgais ir karietaite? Vietinis gyventojas pasisiūlė parodyti vietą. Kitą dieną laukė išbandymas. Upė buvo įveikta, bet priekyje stūkso status kalnas, kuriam įveikti prireikė ir raitelių pagalbos stumiant.

Tos dienos vakare pasiekta Laižuva. Netoli miestelio įsirengta nakvynės vieta. Įveikta dar viena atkarpa. 10-tos dienos maršrutas prasidėjęs Laižuvoje ties Kivyliais peršoko pas brolius latvius ir trumpesniu keliu jau iš kitos sienos pusės vedė link Žagarės. Ta atkarpa buvo įveikta greičiau, gal todėl, kad žygeivių bičiulis Marius Čekavičius taip pat skuodė link raitelių su lauknešėlias nuo Juratės Dygaitienės ir kitų geradarių.

Čia kelios žygeivių kelionės įspūdžių nuotrupos. Gal žygeiviai pajutę kelionės ritmą perduos ir patikslins daugiau prajotų vietovių, pasidalins įspūdžiais iš susitikimų su vietiniais gyventojais:

Keliautojai kiek ilgėliau žada sustoti Aukštaitijoje, Biržų r. Nemunėlio Radviliško miestelyje – rugsėjo 13 d.