Maistui alergiškais žmonėmis nuo šiol rūpinsis ir restoranai

Žmonių gyvenimo ir maitinimosi įpročiai pamažu kinta: padrąsinti žiniasklaidos, sveikos mitybos guru, draugų ir pažįstamų, jie ima sportuoti, vis drąsiau atsisako riebių, nesveikų patiekalų ir greito maisto, rinkdamiesi maisto specialisto sudarytą racioną. Nors tai gali ir atrodyti kaip madų vaikymasis, mitybos specialistai džiaugiasi, kad anksčiau garbinę nesveiką maistą, dabar žmonės pradeda kreipti dėmesį ne tik į jo maistinę vertę, bet ir patiekalo ingredientuose esančias kenksmingas medžiagas. Ką valgyti, kokius ingredientus rinktis, koks maisto paruošimo būdas naudingiausias – šie klausimai tampa vis aktualesni. Ypač, jei tenka valgyti ne namie.

„Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 1 procentas žmonių populiacijos serga celiakija – liga, dėl kurios visiškai netoleruojami kvietiniai, rugių bei miežių produktai, tačiau gerokai didesnė dalis žmonių kenčia dėl ne tokio radikalaus šiuose produktuose esančio gliuteno netoleravimo. Interneto platybėse yra daugybė informacijos apie sveiką mitybą: susikūrusiose bendruomenėse žmonės aptarinėja maisto produktų vertę ir naudingumą, dalijasi receptais, kaip pasigaminti jiems kenksmingų medžiagų neturinčių patiekalų, – sako sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė. – Tačiau šie patarimai aktualūs tik gaminant namuose, nes valgymas restorane ar kavinėje tokiems žmonėms kelia stresą – personalas Lietuvoje vis dar nepakankamai apmokytas suteikti svarbią informaciją apie gliuteną maiste, tad žmonės turi tenkintis paprastais, bet saugiais patiekalais arba gamintis norimą patiekalą namuose. Ši situacija aktuali ir netoleruojantiems laktozės ar alergiškiems tam tikriems maisto produktams.“

Pasak UAB „Amber Food“ rinkodaros vadovės Linos Nikonovaitės, situacija maitinimo rinkoje pasikeitė praėjusių metų pabaigoje priėmus naujus maisto ženklinimo reikalavimus – nuo 2015 metų gruodžio restoranai privalo nurodyti produktų sudėtyje esančius alergizuojančius arba skatinančius netoleravimą ingredientus bei priedus. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos vasarį atliktos apklausos duomenimis, 50 procentų respondentų pageidautų, kad informacija apie minėtas medžiagas būtų nurodyta prie kiekvieno patiekalo – iki šiol tokia informacija buvo pateikiama tik ant parduotuvėse parduodamų maisto prekių pakuočių.

„Įvairių tyrimų duomenimis, mitybos įpročiai net 25–30 proc. turi įtakos sveikatai, tad labai svarbu, kad restoranai ne pataikautų, o ugdytų klientų maitinimosi įpročius, pasiūlydami jiems subalansuotų ir sveikatai naudingų patiekalų, nes noro sveikai maitintis nepakanka – reikia turėti vietą, kur tai galima padaryti. Pastebime, kad klientai tampa vis reiklesni maisto kokybei ir jo sudėčiai – mūsų restoranų lankytojai nuolatos pateikia klausimų apie patiekalų ingredientus ir juose galimai esančius alergenus. Siekdami pateikti visą klientams reikalingą informaciją, apmokome personalą išmanyti patiekalų sudėtį ir žinoti juose esančius galimus alergenus, o naujame „La Crepe“ valgiaraštyje pateiksime specialų patiekalų be rugių ir kviečių bei laktozės ženklinimą, – naujoves pristato L. Nikonovaitė. – Atsižvelgdami į kintančius vartotojų poreikius bei įpročius, nusprendėme pakeisti savo restoranų valgiaraštį, kad jis atitiktų ne tik sveikai besimaitinančių, bet ir ypatingų reikalavimų maistui turinčių žmonių racioną. Bendradarbiaudami su mitybos specialistais, naujame valgiaraštyje įtraukėme sveikai subalansuotų patiekalų pasirinkimų, pavyzdžiui, lietinius iš pilno grūdo speltos miltų su avižų pienu ar stiklinius makaronus su miso padažu. Griausime mitus ir tvirtinsime, kad sveikas maistas yra skanus – sveikuolių patiekalus atranda ir pamėgsta net ir didžiausi gurmanai.“

Kaip teigia mitybos specialistė V. Kurpienė, Vakaruose nuo seno labiau rūpinamasi sveikata ir gera savijauta – tai lėmė, kad šiuose kraštuose daug daugiau kalbama apie ryšį tarp mitybos ir gyvenimo kokybės. Lietuvoje tik dabar pradedama atrasti produktus, kurie nėra tokie populiarūs, tačiau turi daugybę naudingųjų medžiagų. Pavyzdžiui, anksčiau atrodę nepakankamai purūs, tarsi purvini, pilno grūdo miltai ilgainiui tapo nepakeičiami sveikuolių racione ir duonos gaminiuose, teigiama kad juose naudingų medžiagų net iki 70-80 procentų daugiau nei šlifuotuose grūduose, be to, jie mažina cholesterolio lygį, gerina širdies ir kraujotakos darbą bei virškinimo sistemos veiklą. Anot jos, be tradicinių kviečių ir rugių miltų į racioną vertėtų įtraukti gaminius iš pilno grūdo speltos grūdų. Jų miltai turi daugiau skaidulinių medžiagų bei antioksidantų nei įprasti kviečių miltai, o skonis priimtinesnis keičiantiems mitybą žmonėms. Daugumai maistui žmonių pilno grūdo speltos miltų gaminiai yra sveikesnė išeitis mėgautis miltiniais patiekalais, nes juose esantis gliutenas suyra karštyje, o sotumo jausmas išlieka ilgiau nei tokio pat patiekalo iš įprastinių miltų.