Šviežios uogos – puikus vitaminų (A, E, B grupės, PP, C), mineralinių medžiagų (natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, jodo) šaltinis, jose daug žmogaus organizmui reikalingų skaidulinių medžiagų, celiuliozės ir pektino. Tačiau, pasak specialistų, jos gali kaupti ir sunkiuosius metalus, būti užterštos pesticidais, kenkėjais. Taigi, uogų vertė ir sauga priklauso nuo to, kur ir kokiomis sąlygomis jos augo, kaip buvo renkamos, pakuojamos, laikomos, transportuojamos.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) nuolat tiria braškes, spanguoles, bruknes, mėlynes, žemuoges, serbentus, gervuoges, šaltalankių bei kitas uogas dėl pesticidų, sunkiųjų metalų likučių, vabzdžių kenkėjų, mikrobiologinės taršos. Importuojamose uogose taip pat tiriamas radioaktyvumo lygis.
NMVRVI 2014 m. ir per pirmąjį 2015 m. pusmetį ištyrė 189 uogų mėginius. Iš jų 4 neatitiko teisės aktų reikalavimų – 3 mėlynių mėginiuose nustatyti ekologiškuose produktuose neleistini pesticidų likučiai, o 1 mėlynių mėginyje švino kiekis viršijo didžiausią leistiną normą. Visos šios uogos užaugintos ne Lietuvoje.
Nesaugios gali būti ir pačių surinktos uogos
Netinkamos vartoti gali būti ne tik pirktos, bet ir pačių surinktos ar net užaugintos uogos. Todėl specialistai įspėja nerinkti uogų pakelėse, šalia pramoninių objektų, nesodinti uogienojų šalia tvartų, lauko tualetų. Ligų sukėlėjai su nuotekomis gali patekti į dirvą ir taip užteršti maisto produktus patogeninėmis bakterijomis, virusais, parazitais. Taip pat tręšti galima tik tam skirtomis priemonėmis ir tiksliai nurodytais kiekiais, naudoti pesticidus (įskaitant herbicidus) tik griežtai nustatytais kiekiais bei pagal instrukcijas.
Sukelia net ligų protrūkius
Užterštos uogos, kaip ir kiti maisto produktai, gali tapti per maistą plintančių infekcijų priežastimi. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenimis, per metus Europos Sąjungos šalyse užregistruojama daugiau nei 5 tūkst. per maistą bei vandenį plintančių ligų protrūkių. Daugiausiai jų sukelia Salmonella bakterijos, virusai, bakterijų toksinai. Net trečdalio visų protrūkių sukėlėjas taip ir nenustatomas.
Dažniausiai per maistą plintančiomis infekcijomis užsikrečiama netinkamai tvarkant maistą namuose. Todėl labai svarbu uogas laikyti švariuose induose, atskirai nuo termiškai neapdorotų maisto produktų, vengti kryžminės taršos, prieš vartojant kruopščiai nuplauti tekančiu geriamuoju vandeniu.
Uogas plaukite net tada, jei jos atrodo švarios. Žmogui susirgti pakanka 400─500 bakterijų, o kai kuriais atvejais vos 15–20.
Norint, kad uogos kuo ilgiau išliktų šviežios, jas reikėtų laikyti vėsioje vietoje. Optimali uogų laikymo temperatūra turi būti nuo -1 iki +1 °C, spanguolių – nuo +2 iki +5 °C, santykinė drėgmė – 90–95 procentai.
Mikroorganizmams daugintis palankiausia +37 °C temperatūra, tačiau jie gali daugintis ir 5–60 °C temperatūroje – taigi ir kambario temperatūroje. Mikroorganizmų dauginimasis sulėtėja arba sustoja maisto produktus laikant šaldytuve, tačiau per maistą plintantys virusai yra atsparūs aplinkos veiksniams (šalčiui, išdžiūvimui, aukštai temperatūrai) bei kai kuriems biocidams. Užkrėstuose maisto produktuose virusas gali išlikti gyvybingas keliolika dienų ir ilgiau.
Pasaulyje per maistą plintančių virusų protrūkiai dažnai siejami su šaldytomis uogomis. Ant šviežių uogų patekę virusai išlieka gyvybingi visą jų šaldymo laikotarpį. Valgant atitirpintas nepakaitintas uogas, virusai patenka į žmogaus organizmą ir sukelia hepatito A infekciją. NMVRVI specialistai ragina vartotojus ir viešojo maitinimo darbuotojus šaldytas uogas vartoti tik pakaitinus bent 2 minutes 90 °C temperatūroje.
