Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, birželio mėnesį kritulių iškrito nedaug (kritulių buvo 60 % mažiau už normą). Mažiausiai jų iškrito centriniuose rajonuose (68 % mažiau normos), o rytiniuose ir vakariniuose rajonuose kritulių buvo atitinkamai 57 ir 59 % mažiau normos.
Šiuo metu nėra upių nusekusių iki gamtosauginio debito (gamtosauginis debitas – minimalus vandentakio vandens debitas, reikalingas, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos). Nepaisant to, daugelio upių vandens lygis yra žemesnis už vidutinį daugiametį. Smėlinguose ir ežeringuose baseinuose vidutinis birželio mėnesio vandens lygis buvo nuo 3 iki 9 cm, o kituose baseinuose nuo 10 iki 44 cm mažesnis už vidutinį daugiametį (Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu 44 cm, Nemune ties Smalininkais 43 cm, o Ventoje ties Leckava 40 cm). Panaši situacija yra ir Baltarusijos teritorijoje.
Europos vidutinės trukmės prognozių centro duomenimis, liepos mėnesį kritulių bus daug mažiau už normą (ypač pirmoje mėnesio pusėje). Negana to, prognozuojama aukštesnė už normą vidutinė oro temperatūra, todėl turėtų dar padidėti garavimas iš vandens telkinių. Pakilus vandens temperatūrai gausiai suvešės vandens augmenija. Tokia situacija artimiausiomis dienomis lems tolimesnį upių nusekimą.
Trumpalaikis upių nusekimas iki gamtosauginio debito nesukelia neigiamų ekologinių pasėkmių, tačiau turi įtakos rekreacijos ir energetikos sferoms. Lietuvoje išskirta 11 vietų, kuriose upių nuotėkio sumažėjimas iki gamtosauginio debito laikomas stichiniu hidrologiniu reiškiniu. Šiose vietose per artimiausias 2 savaites upių nusekimo iki gamtosauginio debito neprognozuojama.
Susiję straipsniai:
- Lietuvos upės laukia lietaus – nuseko anksčiau, nei įprasta
- Baigia užšalti Lietuvos ežerai ir upės
- Po savaitgalio šaltuko kitą savaitę sulauksime ir lietaus
- Parengtas potvyniams jautrių Lietuvos vietovių žemėlapis
- Šiandien Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai – 90
- Lietuvos gyventojai įspėjami apie sustiprėjusį vėją
- Vasara iš Lietuvos nesitrauks – lepins saulė ir maloni šiluma
- Plikledis neapleidžia Lietuvos
- Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vadovu tapo S. Balys
- Visuomenė kviečiama teikti pastabas sudarant upių baseinų rajonų valdymo planų tvarkaraštį
- Vėluojančio pavasario potvynio pradžia prognozuojama balandžio 14–17 d.
- Dreisenų tyrimai vykdomi Platelių ežere
- Žvejų organizacijos kviečia tvarkyti pakrantes
- Pasaulinės meteorologijos dienos šūkis – „Klimato žinios – būtinybė veikti“
- Šalia Baltarusijos sienos aptikti kokybiško geriamojo vandens klodai
- Šiąnakt buvo šalčiausia šiais metais
- Šiąnakt buvo vėsiausia vasaros naktis, bet šalnų dar nebus
- Išbandymas Kalėdoms – lijundra
- Lietuvoje išlieka didelė tikimybė įsiplieksti škvalui, krušai ir kitiems meteorloginiams reiškiniams
- Per Lietuvą ritasi stiprus lietus su perkūnija
- Šiandien numatoma šįmet karščiausia diena
- Šią savaitę sulauksime šalnų iki 5 laipsnių žemiau nulio
- Kitą savaitę įsivyraus sausi orai, tačiau bobų vasaros dar nesulauksim
- Šią savaitę bus vidutiniškai šilta ir su trumpalaikiais lietumis
- Orų spėjikai. Šventes sutiksime be sniego
- Nidoje šaltis ir drėgmė kuria gamtos skulptūras (nuotraukos)
- Po rekordiškai šiltų Velykų – stiprios šalnos
- Po šilto laikotarpio – išbandymas šalnomis
- Rugpjūčio mėnesio karščio rekordas pagerintas du kartus
- Su Kalėdomis į Lietuvą ateina snieguota žiema
Jau laikas lituanistams, meteorologams, hidrologams, geofizikams, klimatologams, astronomams, etnografams, teologams, matematikams, archeologams ir įvairiausių kitų sričių specialistams jungtis, kad galėtų atsakyti į bent dų klausimus- KAS VYKSTA ŽEMĖJE?! ir KĄ DARYTI?! Nebūdamas nei vienos šių sričių specialistas LIETUVIŲ KALBOS PAGALBA “atrakinau” seniausiųjų kultūrų šaltinius ir juose rastos informacijos deka atradau mokslininkams dar nežinomus Trečiąjį bei Ketvirtąjį Žemės ašies judėjimus, kurie ir paaiškina – Kas Žemėje vyko? Kas vyksta? ir Kas vyks?! Tačiau kur mokslininkai?! Neužtenka konstatuoti tiktai faktus, LAIKAS DARYTI IŠVADAS!!!