Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba parengė potvynių rizikos valdymo plano projektą, kuriame aiškiai įvardijamos didžiausios gyventojams kylančios grėsmės.
Plano rengėjai konstatuoja, kad net trys ketvirtadaliai Lietuvoje kylančių didelių potvynių susidaro dėl sniego tirpsmo ir ledo sangrūdų. Potvynių keliama grėsmė įvardyta išanalizavus Lietuvos upių hidrometereologinius stebėjimus. Prieita išvados, kad ekstremalūs potvyniai būdingiausi Nemuno žemupio ir deltos regionams.
Visuomenė kviečiama pastabas ir pasiūlymus teikti iki 2015 m. sausio 30 d. Aplinkos apsaugos agentūrai arba Aplinkos ministerijai.
Tolesniuose potvynių rizikos valdymo plano rengimo etapuose bus ieškoma būdų, kaip sumažinti ar panaikinti grėsmes teritorijose, kur potvyniai kelia didžiausią pavojų. Tam bus analizuojamas Lietuvoje ir kitose šalyse plačiai taikomų ekonomiškai efektyviausių priemonių (susisiekimo infrastruktūros modernizavimas, apsaugos nuo potvynių priemonių remontas, rekonstrukcija ar statyba, teisinio reguliavimo tobulinimas, gelbėjimo ir perspėjimo sistemų stiprinimas bei vystymas ir t.t.) diegimo tikslingumas ir būtinybė.
Galutinį potvynių rizikos valdymo planą planuojama parengti 2015 m.
Potvynių rizikos valdymo plano projektas
Žemėlapis, kuriame pažymėtos rizikingos vietovės
Susiję straipsniai:
- Visuomenė kviečiama teikti pastabas sudarant upių baseinų rajonų valdymo planų tvarkaraštį
- Žvejams jau pavojinga lipti ant Kuršmarių ledo
- Vėluojančio pavasario potvynio pradžia prognozuojama balandžio 14–17 d.
- Žemėlapiuose atsispindi potvynių grėsmės ir rizikos
- Pasaulyje 2011 m. pateko į šilčiausių metų vienuoliktuką
- Lietuvoje vėl siaučia pūga
- V.Mazuronis: „Stintų užteks visiems“
- Klimato kaita: kokias grėsmes kelia ir kaip su jomis kovojama
