Šiandien Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai – 90

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo metus skaičiuoja nuo 1921 m., kai Lietuvos Vyriausybės nutarimą apie Centrinės meteorologijos stoties ir antraeilių meteorologijos stočių steigimą 1921 m. rugsėjo 30 d. pasirašė tuometinis Ministras Pirmininkas daktaras Kazys Grinius ir Švietimo ministras Kazimieras Bizauskas. Tuo nutarimu laikinojoje sostinėje Kaune buvo įkurta Centrinė meteorologijos stotis – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pirmtakė. Lietuvos hidrometeorologai tikrai gali pasigirti ilga ir turtinga stebėjimų ir prognozavimo istorija: Martyno Počobuto vadovaujamo Vilniaus universiteto observatorijoje jau 1770 m. pradėta reguliariai matuoti oro temperatūrą, šiek tiek vėliau – kritulius. Hidrologinių stebėjimų Nemune ties Smalininkais duomenų seka galime didžiuotis Europoje – jie nuo 1811 m. Net ir didieji karai nenutraukdavo meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų. Tai lėmė darbuotojų sąmoningumas, tęstinumo vertės suvokimas. Jau 1926 m. sausio 2 d. pradedamas leisti kasdieninis Lietuvos meteorologinis biuletenis su pirmuoju sinoptiniu žemėlapiu ir orų prognoze (pirmieji sistemingi meteorologiniai stebėjimai pasaulyje pradėti 1721 m. Didžiojoje Britanijoje, o pirmoji pasaulyje nacionalinė meteorologijos tarnyba įkurta 1854 m. Jungtinėje Karalystėje, pirmoji orų prognozė sudaryta ir išspausdinta laikraštyje The Times 1860 m.) Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba mini ne tik savo veiklos devyniasdešimtmetį. Šie metai tai pat yra ir dvidešimtieji Lietuvos Respublikos narystės Pasaulio meteorologijos organizacijoje metai. Todėl rugsėjo 29 d. į konferenciją METEOROLOGIJA IR HIDROLOGIJA JUMS (žr. konferencijos programą ), skirtą Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos 90-čiui, atvyko ir būrys garbių užsienio svečių – pasaulio ir Europos regiono hidrometeorologų bendruomenės atstovų.

Pradėjusi nuo meteorologijos ir hidrologijos, šiandien Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba atsigręžia į savo ištakas, tiktai turi modernesnį stebėjimų tinklą, naudojasi pažangiausia technologija, prognozių modeliais, atkūrė agrometeorologinius stebėjimus, vysto biometeorologinių prognozių sritį. Orų prognozės 1950 m. buvo sudaromos tik 24 ir 36 valandoms. Šiandien tokiu pat tikslumu jau sudaromos 7 parų prognozės. Dabar iš 100 orų prognozių 1-ai parai nepasitvirtina 3–5 prognozės. Tai nebūtų įmanoma be šiuolaikinių technologijų ir Pasaulio meteorologijos organizacijos tarptautinio koordinavimo vykdant stebėjimus, tyrimus, analizę, modeliavimą.