Išnagrinėjusi ginčą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, jog nesant galimybės po reorganizavimo įsteigtai politinei partijai perimti reorganizuotos politinės partijos teisę į valstybės biudžeto asignavimus, būtų neproporcingai ribojama asociacijos laisvė.
Nagrinėtoje byloje pareiškėjas Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dalį, kuria buvo apskaičiuota Darbo partijai skirtina valstybės biudžeto asignavimų dalis ir nuspręsta ją išmokėti Darbo partijai (leiboristams), naujai įsteigtai po Darbo partijos bei Leiboristų partijos susijungimo.
LVAT konstatavo, jog politinė partija, rinkimuose gavusi pakankamą rinkėjų pasitikėjimą (rinkėjų balsų skaičių), šio pasitikėjimo pagrindu įgyja iš esmės apibrėžtą reikalavimo teisę į atitinkamą (rinkimuose išreikštą rinkėjų palaikymą visuomenėje atitinkančią) valstybės biudžeto asignavimų dalį. Atsižvelgęs į bylai aktualų teisinį reguliavimą, LVAT pabrėžė, jog iš viešosios teisės kylančių teisių ir pareigų perėjimas po reorganizavimo veiklą tęsiančiam ar naujai sukurtam subjektui yra galimas. Kitoks teisinio reguliavimo dėl valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo politinėms partijoms aiškinimas iš esmės neproporcingai ribotų asociacijos laisvę, kadangi teisė reorganizuotis (jungtis su kitomis partijomis ir pan.) yra politinės partijos (asociacijos) teisės laisvai tvarkyti savo vidaus reikalus turinio dalis.
Atsižvelgusi į ankstesnę LVAT praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvos įstatymai, pavyzdžiui, nedraudžia kito juridinio asmens teises ir pareigas perėmusiam ūkio subjektui priskirti ir atsakomybę už to asmens, kurio teises ir pareigas jis perėmė, padarytus konkurencijos teisės pažeidimus. LVAT taip pat pažymėjo, kad galimybė politinei partijai po reorganizacijos perimti teisę į dalinį finansavimą valstybės biudžeto lėšomis nėra svetima ir kitų valstybių teisei. Be to, Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) patvirtintose gairėse ne kartą buvo nurodyta, jog viešą finansavimą turėtų gauti visos partijos, atstovaujamos parlamente. Teismas pažymėjo ir tai, jog ankstesnės analogiškos situacijos buvo sprendžiamos tokiu pačiu būdu, pavyzdžiui, pareiškėjui šioje byloje – Tėvynės sąjungai–Lietuvos krikščionims demokratams, kaip veiklą baigusios Tėvynės sąjungos teisių ir pareigų perėmėjai (pastarajai partijai susijungus su Lietuvos krikščionimis demokratais), 2008 m. taip pat buvo paskirta valstybės biudžeto dotacija.
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
