Birželio 6 dieną, šeštadienį, apyvartoje pasirodys naujas pašto ženklas, kuris bus skirtas garsaus lietuvių kalbininko Jono Juškos 200-osioms gimimo metinėms.
300 tūkst. tiražu išleidžiamo pašto ženklo nominalas – 0,58 euro. Naująjį pašto ženklą sukūrė Vaclovas Butrimas. Su šiuo pašto ženklu apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Vilkijos pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Kalbininkas J. Juška gimė 1815 metais Dilbėje, Žarėnų valsčiuje. Mokėsi Kražių kolegijoje, Charkovo universitete studijavo klasikinę filologiją (1840–1844). Mokytojavo įvairiuose Rusijos miestuose. Bendravo su J. B. de Kurtenė. Recenzavo Augusto Šleicherio lietuvių kalbos gramatiką (rusų k., 1857). Veikale „Kalbos lietuviško liežuvio ir lietuviškas statrašimas, arba ortograpija“ (1861) pateikė pirmą išsamesnę lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją. Jas skirstė į žemaičių, Mažosios Lietuvos lietuvių, ariogališkių ir rytiečių, aptarė pagrindines ypatybes. Bendrinėje kalboje siūlė vartoti raides š, č arba i, ė vietoje sz, cz, v vietoj w, minkštumą žymėti dešininiu ženklu (’). Parašė lietuvių kalbos gramatiką (rankr. rusų k., 1863), kurioje pirmasis pavartojo terminus skaitvardis, galūnė, skiemuo. Rašė „Lietuvių kalbos šaknų žodyną“, lygino lietuvių, latvių ir prūsų kalbų žodžius, pateikė slavų kalbų atitikmenų. Rašė ir lietuvių-rusų-lenkų kalbų žodyną, bet abu liko nebaigti.
Pirmasis lietuvių kalbininkas, domėjęsis lietuvių kalbos ir sanskrito santykiais, sudarė rankraštinį lietuvių-sanskrito kalbų žodynėlį. Prisidėjo prie brolio Antano Juškos leksikografijos ir tautosakos veikalų rengimo, redagavo jo lietuvių-lenkų žodyną, galutinai suredagavo 10 lankų, išvertė iki L raidės į rusų kalbą, patikslino vertimą į lenkų kalbą.
Sulaukęs 70-ies metų 1886 05 11 Kazanėje (Rusija). 1990 metais palaikai perlaidoti Veliuonoje (Jurbarko r.).
