Pirmąjį gegužės šeštadienį Lietuvos paštas serijoje „Europa“ išleis du naujus pašto ženklus. Šįkart visų Europos šalių paštų leidžiamoje serijoje puikuosis tradiciniai tautiniai instrumentai. Lietuviškais pašto ženklais bus įamžinti ožragis, skrabalai, birbynė ir kanklės.
Dviejų pašto ženklų seriją sukūrė dailininkė Ieva Turulytė. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas ožragis su skrabalais, kitame – birbynė ir kanklės. Kiekvienas pašto ženklas bus išleistas 80 tūkst. tiražu. Abiejų pašto ženklų nominalai – po 2,45 Lt.
Su šiais pašto ženklais apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Ožragis yra etnografinis lietuvių liaudies muzikos instrumentas iš ožio rago, su skylutėmis ir mediniu pūstuku. Tradicinis ožragis turi 2–6 garso skylutes. Ožragio pūtimas reikalauja daug jėgų, tačiau išgaunamas garsas būna labai stiprus bei toli girdimas. Nuo seno Lietuvoje ožragiu grojo piemenys, medžiotojai, kaimo kapelų muzikantai, o senovės lietuvių kariuomenėje ožragiu buvo duodami signalai mūšio metu. Dabar ožragį galima išgirsti liaudies muzikos ansambliuose, moderniajame džiaze.
Skrabalai yra trapecijos formos mediniai varpeliai, įkabinti į nedidelę trapecijos formos medinę dėžutę. Seniau skrabalai buvo paplitę tarp piemenų – jie skrabalus rišdavo karvėms ant kaklo, kad ganant girdėti, kur šios yra. Skrabalai skleidžia duslų, tačiau labai gerai girdimą garsą. Dabar skrabalais grojama ansamblių orkestruose, jų muzika yra žaisminga, nustelbianti visą orkestrą.
Birbynė – tai pučiamasis lietuvių liaudies muzikos instrumentas, tradiciškai gaminamas iš žąsies plunksnos, šiaudo, medžio žievės, medienos ir gyvulio rago. Birbynėmis pamėgdžiojami garsai, duodami piemenų signalai, grojamos sutartinės, pagal jų melodiją šokama ir dainuojama. Šiuolaikinėmis birbynėmis grojama ansamblių orkestruose, solo pasirodymuose.
Kanklės – tradicinis styginis lietuvių liaudies muzikos instrumentas, kurio korpusas paprastai skobiamas iš lapuočių medienos, o dangtis – iš eglės. Kanklės turi 5–12 stygų. Kanklėmis skambinamos sutartinės, dainos, šokiai. Nuo XX a. pradėti rengti vieši kanklių muzikos koncertai. Dabar kanklių muzika skamba tautinėse dainų šventėse, ansamblių orkestruose. Kanklėmis dažniausiai palaikoma harmonija ir ritmas.
