Sausio 7 d. į Vilniuje į Lietuvos mokslų akademijos (LMA) salę susirinkęs gausus mokslininkų, dvasininkų, politikų ir visuomenininkų būrys sveikini savo savo 90 mečio sukaktuves švenčiantį įžymiausią Lietuvos kalbininką, baltistą, istorinės kalbotyros specialistą, akademiką, profesorių Zigmą Zinkevičių.
Įžymiausiam ir darbščiausiam Lietuvos Respublikos kalbininkui
Akademikas prof. Z. Zinkevičius yra parašęs apie 100 knygų, 1000 mokslo ir populiarių straipsnių skirtų svarbiausiems lituanistikos, baltistikos, kultūros klausimams – lietuvių kalbos istorijai, vardynui, tarmėms, rytų Lietuvos kultūrai. Tačiau Z. Zinkevičius darbai neišsitenka vien mokslo bare. Jam nuolat rūpėjo ir dabar teberūpi ne tik teorinės lietuvių kalbos gelmės, tačiau ir jos gyvybingumas nūdienoje ir jos likimas ateityje. Akademikas ne tik nekartą perspėjo Lietuvos valdžią apie iki šiol tebesitęsiantį istorinio lietuvių kalbos arealo siaurėjimą dėl slavėjimo, jis pats atsitraukęs nuo savo mėgiamų mokslinių tyrimų konkrečiais veiksmais bandė stabdyti šį vyksmą būdamas Lietuvos švietimo ir mokslo ministru 1996 – 1998 metais.
Šventinio vakaro pradžioje akademikas Z.Zinkevičius į Didžiojoje Mokslų akademijos salėje susirinkusius sveikintojus kreipėsi trumpa prakalba:
„Gerbiamosios ir gerbiamieji. Per ilgą savo gyvenimą esu daug ko matęs. Patyriau visko. Šilto ir šalto. Pergyvenau daug valdžių. Nė vienai nepataikavau. Buvau tiesus. Niekuomet nekeičiu savo pažiūrų. Dėl to buvau nemėgstamas tų kurie savo pažiūras kaitaliojo. Toks jau esu toks ir mirsiu. Linkiu visiems čia susirinkusiems visokeriopos sėkmės. Ačių, kad išklausėte“.
Renginio vedėja, LMA tikroji narė prof. Grasilda Blažienė perskaitė Lietuvos Respublikos prezidentės sveikinimą. D. Grybauskaitė profesoriaus knygas ir mokslinius straipsnius pavadino neįkainojamu mūsų kultūros lobiu, už kurį jam dėkinga yra visa Lietuva.
LMA prezidentas, profesorius Valdemaras Razumas susirinkusiesiems priminė, kad Z. Zinkevičius 1987 m. buvo išrinktas LMA nariu korespondentu, o 1990 m. tapo tikruoju LMA nariu akademiku. V. Razumas pabrėžė, kad Z. Zinkevičius yra pasaulinio masto mokslininkas ir stebėjosi, kad būdamas 90-ties metų akademikas dirba net po 10–12 valandų per dieną.
Z. Zinkevičių sveikinęs jo bičiulis ir klasės draugas chemikas profesorius Romualdas Baltrušis džiaugėsi, kad anų laikų sovietinė ideologija neprasiskverbė į mokslininko darbus: „Gerai, kad ta ideologija neprasiskverbė į tavo darbus. Dvasios jėga išlaikei rimtį, ramybę ir nepalikai be dėmesio Lietuvai pavojingų įvykių, gindamas ją nuo bandančių pažeisti kalbą ir tautiškumą“, – sakė prof. R. Baltrušis.
Švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis džiaugėsi sukaktuvininko moksline ir akademine veikla, išgarsinusia Lietuvą pasaulyje, ir dėkojo jam už švietimo puoselėjimą Pietryčių Lietuvoje einant švietimo ir mokslo ministro pareigas: „
1996 – 1998 metai, kai Jūs vadovavote Švietimo ir mokslo ministerijai, išsiskyrė lietuviškų Rytų Lietuvos mokyklų stiprinimu ir puoselėjimu. Jus net ir vadino Pietryčių Lietuvos švietimo ministru,”- sakė D. Pavalkis. – Jūs tvirtai pasisakėte už tautinės mokyklos idėjas, patriotinį auklėjimą, skatinote tautiškų mokinių organizacijų, tokių kaip maironiečiai, kudirkaičiai kūrimąsi, vertybinį ugdymą mokykloje. Linkiu geros sveikatos, blaivaus proto ir sulaukti 100 metų“, – sakė ministras.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis sveikindamas akademiką sakė: „Jūsų vardas ir Lietuvos vardas yra susijungę. Lietuvos sertifikatas yra lietuvių tauta, o lietuvių tautos sertifikatas yra – lietuvių kalba. Šioje srityje atlikote nepalyginamus ir neišmatuojamus darbus pasaulio išminčiai“.
Pof. Vytautas Kardelis sveikindamas akademiką Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto darbuotojų vardu pavadino Z. Zinkevičių „dviejų tūkstantmečių kalbininku“ „Jo darbų aktualumas neprapuls ir trečiajame tūkstantmetyje“, – sakė V. Kardelis.
Sveikinimus garbingų sukaktuvių proga Z. Zinkevičiuis atsiuntė ne tik prezidentė D. Gryvbauskaitė tačiau ir kiti valdžios atstovai: Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės pavaduotoja, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Etnomuzikologai Gaila ir Arvydas Kirdos pritariant visiems šventės dalyviams akademiką garbingų sutiktuvių proga pasveikino lietuviška muzika ir skambia kalėdine giesme: „Oi Kalėdos!“
Paskui visi šventinio vakaro dalyviai atsistoję garbiam akademikui užtraukė „Ilgiausių metų“.
Po sveikinimų akademikas Z. Zinkevičius dėkojo visiems atėjusiems jo sveikinti ir geru žodžiu minėjo nuolat jį palaikančius ir kūrybinei veiklai įkvepiančius šeimos narius bei artimiausius: žmoną Reginą, – kuri dėl ligos į šį vakarą negalėjo atvykti, – savo vaikus ir vaikaičius, anūkus ir provaikaičius „kurie praskaidrina kasdienybę ir duoda impulsą naujiems darbams“.
Vakaro pabaigoje buvo rodomas režisieriaus Algirdo Tarvydo dokumentinis filmas „Zigmas Zinkevičius. Pamilęs lietuvių kalbą“ peržiūra.
Nuo sausio 7 d. iki 16 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia Z. Zinkevičiaus 90-mečiui skirta paroda „Lietuvišką žodį iškėlęs“.
Mano nuomonė tokia . Zigmas Zinkevičius – Didis Lietuvis.
Ar ne per skambiai rašoma apie ‘kalbininką’, kuris gadino lietuvių kalbą svetimžodžiais? Jo kartos ‘kalbininkai’ praganė iš lietuvių kalbos dviskaitą. Rusų kalboje dviskaitos nebuvo……..
Gal trumpai paasikintumete kas tai yra ‘dviskaita’?
Aciu
Kalboje dar liko žodžiai: mudu, abudu. Ant tarpukario dviejų litų buvo užrašyta ‘du litu’.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Dviskaita
Labai dekui. Gerokai aiskiau. I tarpukarinio lito uzrasa teko atkreipti demesi. Pasirodo cia stai koks reikalas, dviskaita
Daug kas labai didžiuojasi lietuvių kalba, jos senoviškumu. Manau, Lietuvos kalbininkai, atsisakydami dviskaitos, padarė labai didelę žalą lietuvių kalbai, tarybiniais laikais. Bandžiau užkabinti Alvydą Butkų, bet jo kartos ‘kalbininkai’ turbūt neprakalbinami – bijo atsakomybės. Iškalbinga tyla.
Sarmata man. Užmiršau. Taigi ,kad mano sodiečiai šitep šneka. Jiems kalbininkai nereikalingi. Gaila – nedaug jų liko.
Būtų gerai sugrąžinti dviskaitą. Bet ką gali padaryti kažkoks ‘kemblys’, jei apkiautę kalbininkai nieko nedaro, tartum taip reikia? Vyresnės kartos ‘kalbininkai’ puikiai suvokia ką padarė, tad norės tyliai pasitraukti. Nežinau kiek šimtmečių protėviai saugojo kalbą, o dabar reikia saugoti kalbą nuo kalbininkų………..