Mokslininkams apibendrinus šių metų meldinių nendrinukių gausos tyrimų duomenis paaiškėjo, kad jų šiemet padaugėjo. Gamtininkai suskaičiavo 240 giedančių meldinių nendrinukių patinų.
Praėjusiais metais jų buvo 220. Nepaisant to, gamtininkai įsitikinę – siekiant išsaugoti rūšį nuo išlikimo, reikia dar įdėti nemažai pastangų.
„Natūraliai gamtoje yra įprasta, kad paukščių ar bet kokių gyvūnų populiacijos šiek tiek svyruoja kasmet. Tai pamažėja, tai padaugėja. Todėl norint įvertinti tikrą padėtį, reikia žiūrėti ilgalaikę tendenciją.
Tai Lietuvoje ji tikrai džiuginanti. Jei prisiminsime, kad 2014 m. Lietuvoje buvo vos 50 giedančių patinų, o pastaraisiais metais populiacija stabiliai svyruoja apie 200, akivaizdu, kad gamtininkai ir ūkininkai kartu pasiekė puikių rezultatų.
Vis tik, padėtis kitose šalyse nėra tokia džiuginanti, todėl privalome tęsti darbus saugant šią rūšį,“ – sako vienas iš meldinių nendrinukių apskaitas vykdžiusių mokslininkų, Tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos grupės narys dr. Žydrūnas Preikša.
Saugant meldinę nendrinukę saugoma daug kitų rūšių
Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad meldinė nendrinukė yra laikoma skėtine rūšimi. Tai reiškia, kad jei pelkėje gyvena šis paukštis – pavyko sukurti puikius namus ir daugeliui kitų rūšių.
Gamtininkai vertina, kad tokiu būdu apsaugoma bent 16 kitų Europos mastu saugotinų gamtos vertybių pvz., paukščiai – didysis erelis rėksnys, stulgys, griciukas, švygžda, griežlė, balinė pelėda. O ką jau kalbėti apie kitas, dažnesnes rūšis, kurioms šlapios atviros vietos taip pat reikalingos.
Meldinės nendrinukės dar gausiau apgyvendino naujai atkurtas pelkes
Ž. Preikša džiaugiasi, kad dar daugiau meldinių nendrinukių rinkosi naujai gamtininkų atkurtus šlapynių plotus Kliošių kraštovaizdžio draustinyje, Klaipėdos raj..
„Praktiškai jau po pirmų metų šienaujant naujas teritorijas šalia Dituvos sodų esančiose pelkėse, jose įsikūrė vienas–du patinai. Šiemet dviejų apskaitų metu čia giedojo net 4–6 patinai.
Gera matyti, kai paukščiai taip greitai apgyvendina naujas vietas. Tai reiškia, kad gamtininkai tikrai žino, kaip sukurti puikias sąlygas šiems paukščiams ir tai daro labai sėkmingai.
Naujos buveinės reiškia daugiau stabilumo. Esant blogoms sąlygoms vienose teritorijose, paukščiai gali perskristi ir rinktis iš didesnio kiekio alternatyvių vietų.“ – aiškina mokslininkas.
Pakeistos ūkininkavimo taisyklės dar labiau gerins padėtį
Meldinės nendrinukės apsauga jau daugiau nei dešimtmetį besirūpinančio „Baltijos aplinkos forumo“ direktorius Žymantas Morkvėnas sako, kad praėjusiais metais atnaujintos taisyklės, kaip ūkininkauti meldines nendrinukes globojantiems ūkininkams, turėtų dar labiau pagerinti retųjų paukščių padėtį.
„Gamtos dėsnius sunku įsprausti į biudžetines taisykles, todėl reikia nuolat stebėti, kaip numatyti reikalavimai ūkininkavimui veikia gamtą. Sunkumas tame, kad meldinės nendrinukės buveinės tarpusavyje skiriasi ir ūkininkauti jose reikia skirtingai.
Tokius niuansus mes stebime, o paskui teikiame pasiūlymus, kaip reikėtų gerinti taisykles.“ – pasakoja Ž. Morkvėnas.
Pasak gamtininko, buvo pastebėta, kad anksčiau numatytas vėlyvas šienavimas neigiamai veikia tam tikras teritorijas Žuvinto biosferos rezervate – ilgainiui jos apželia nendrėmis, nes jos nepakankamai sualinamos.
Todėl pagal naują tvarką, ten, kur einamaisiais metais mokslininkai neaptinka meldinių nendrinukių, šienavimo laikas paankstintas. Ankstyvas šienavimas turėtų labiau silpninti nendres ir sudaryti dar geresnes sąlygas retiems paukščiams.
Tarptautinė padėtis vis dar kelia grėsmę rūšies išlikimui
Nepaisant pakankamai stabilios ir džiuginančios padėties Lietuvoje, abiejų gamtininkų neramina tarptautinė rūšies padėtis.
Gamtosauginės pastangos Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje, o taip pat ir Baltarusijoje (prieš prasidedant karui Ukrainoje), pagerino sąlygas paukščių buveinėse.
Lenkijoje ir Lietuvoje pavyko sustabdyti staigų meldinių nendrinukių populiacijų mažėjimą, Baltarusijoje to iki galo nespėta padaryti dėl karo – jam prasidėjus buvo nutrauktos numatytos gamtosauginės veiklos –, tačiau rūšies nykimas pristabdytas.
Tuo tarpu Ukrainoje vyksta staigus rūšies nykimas, Vengrijoje 2011 m. staiga išnyko visa šių paukščių populiacija, o Vokietijos-Lenkijos pasienyje paukščių taip pat mažėja. Karas Ukrainoje labai apsunkina gamtosaugą, nes 75 proc. meldinių nendrinukių gyvena šio karo paveiktose Baltarusijoje ir Ukrainoje.
Jam prasidėjus visas tiek tarptautinis, tiek nacionalinis finansavimas gamtosaugai Baltarusijoje buvo nutrauktas. Gamtininkai jau praneša apie sparčiai blogėjančią meldinių nendrinukių būklę šioje šalyje. Ukrainoje dalis teritorijų yra karo zonoje, trūksta finansavimo gamtosaugai.
„Esant tokiai nestabiliai padėčiai, būtina kuo greičiau kiek įmanoma labiau pagerinti rūšies būklę Europos Sąjungos teritorijoje esančiose šio paukščio buveinėse, o taip pat – dėti pastangas atkurti vienas svarbiausių pasaulyje šios rūšies buveinių Ukrainoje, esančių už karo zonos. Tiesiog būtina yra atkurti dar daugiau pelkių Lietuvoje.“ – sako Ž. Morkvėnas.
Daugiau apie meldinių nendrinukių apsaugą galima skaityti meldine.lt.
