Y ir X kartų susidūrimas

Šiandien, kai Y karta (gimusieji nuo 1982 m. iki 2003 m.) „šturmuoja“ darbo rinką, o vadovų postus dažniausiai užima X kartos (1965 m. – 1981 m.) atstovai, diskusija apie skirtingų kartų požiūrį į darbą ir vertybes ypač aktuali.

Kartų skirtumus svarbu suvokti ir tėvams, kuriems neretai skauda galvą dėl „nepraktiškų“ ir „keistų“ vaikų pasirinkimų.

V. Stanišauskienės teigimu, nors apie kartų skirtumus diskutuojama daug ir įvairiuose kontekstuose, tyrimų, susiejančių karjeros sprendimus su kartų teorija trūksta.

„Edukologijoje akcentuojami naujosios Z kartos ugdymo ypatumai ir Y kartos mokymosi bruožai, vadybos srityje diskutuojama apie naują vadovų kartą ir jo vadovavimo stilius, tačiau nėra pakankamai tyrimų, susiejančių karjeros sprendimus su kartų teorija“, – teigia mokslininkė.

KTU SHMMF Edukologijos katedros mokslininkė atliko tyrimą, kuris išryškino X ir Y kartų savybes bei jų požiūrį į darbą. Iš skirtingų kartų atstovų atsakymų matyti, jog jie teikia nevienodą reikšmę autoritetams, turi skirtingą požiūrį į asmenines savybes bei kelia skirtingus profesinius tikslus.

Kartų skirtumai didesni už kultūrinius

„Tylioji“ karta, „Kūdikių bumo“ karta, X, Y, Z kartos – tai įprasti kartų teorijos terminai. Ji teigia, jog epocha, kurioje žmogus gimė, veikia jo požiūrį į pasaulį.

„Tyrėjų dėmesį patraukė paradoksas, kad kartų konfliktas nėra susijęs su tam tikram amžiui būdingais bruožais – sulaukę savo tėvų amžiaus vaikai mąsto, veikia, dirba ir gyvena kitaip negu jų tėvai“, – pasakoja V. Stanišauskienė.

Pasak jos, kartai būdingos vertybės formuojasi iki 14 metų. Po to jos tampa giluminės, glūdi pasąmonėje ir dažniausiai yra nepastebimos, akivaizdžiai neįvardijamos. Beje, mokslininkė pabrėžia, jog tos pačios kartos žmonės iš skirtingų šalių ir net žemynų yra panašūs. Dėl globalizacijos ypač sparčiai nyksta skirtumai tarp jaunųjų kartų atstovų: skirtingų kultūrų jaunoji karta daug panašesnė nei tos pačios kultūros skirtingos kartos.

Keturios viena po kitos einančios kartos sudaro maždaug 80 metų ciklą, kurį mokslininkai prilygina metų laikams. Karta, kuri pradeda naują ciklą, t. y. eina po keturių kartų, savo vertybių sistema ir pasaulėžiūra yra panašesnė į pirmąją kartą, o ne į ketvirtąją. Mokslininkų teigimu, jaunoji Z karta savo vertybių sistema turėtų būti panaši į „tyliąją“ savo proprosenelių kartą.

X prieš Y: „Vaikai su raktu ant kaklo“ prieš „Kodėl“ kartą

„X karta – tai „užrakintų“ arba vaikų „su raktu ant kaklo“ karta, kurių tėvai nuolat dirbo ir neturėjo galimybių vaikams skirti pakankamai dėmesio“, – tyrimui pasirinktos kartos ypatybes komentuoja V. Stanišauskienė.

Jos teigimu, šios kartos atstovai šeimas kūrė atsargiai ir vėliau, jie ypač saugo savo vaikus ir jiems nebūdingi griežti auklėjimo metodai. Dabartis X kartai rūpi labiau nei ateitis, jie yra dvasingumo ieškotojai, kurie tiki antgamtiniais dalykais.

„Y kartos atstovai augo globalizacijos, komunikacinių technologijų ir bevielio ryšio eroje. Tai – labiausiai saugota ir lepinta karta, o jos atstovai ypač pasitiki savimi ir yra netgi arogantiški“, – teigia KTU docentė.

Kita vertus, šios kartos atstovai yra linkę kelti klausimus, tikrinti informaciją pagal įvairius šaltinius, autokratinio vadovo argumentas „nes aš taip pasakiau“ Y kartos atstovų neįtikina. Y karta apibūdinama kaip greito rezultato, staigaus pripažinimo, įvertinimo ir atlygio siekianti karta. Be to, Y karta turi etiškesnį ir ekologiškesnį požiūrį į vartojimą.

Darbas – priemonė gerovei susikurti ar savirealizacija?

KTU mokslininkės atlikto tyrimo išvados aiškiai parodo X ir Y kartų skirtumus renkantis karjerą. Didžiausias skirtumas tarp kartų – Y kartos atstovų savo unikalumo, asmeninių savybių akcentavimas. V. Stanišauskienė teigia, jog šios kartos atstovai kalbėdami pabrėžia įvardį „aš“, pavyzdžiui: „Man svarbu, kad aš gerai jausčiausi, žinočiau, kad čia tiksliai mano vieta“. Kartos skirtingai vertina kitų žmonių įtaką – jei X kartoje autoritetų nuomonė priimama neginčitinai, Y kartos atstovai į ją linkę žiūrėti kritiškai.

Jaunesnės kartos atstovai, vertindami savo karjeros galimybes, neapsiriboja Lietuvos rinka, domisi globaliomis pasirinktos profesijos perspektyvomis. Tuo tarpu, gimusieji ankstesniame laikmetyje labiau akcentuoja renkantis karjerą susidariusių aplinkybių svarbą (laikmečio ypatumai: sovietinės armijos grėsmė, „geležinė uždanga“, pažintimis pagrįstas įstojimas į aukštąją mokyklą).

Skiriasi X ir Y kartų požiūriai į karjeros tikslus – jei X kartos žmonėms darbas yra priemonė gerovei susikurti, Y kartai karjera visų pirma reiškia savirealizaciją.

„Žinoma, lyginti šias dvi kartas sudėtinga – X karta jau gali vertinti savo sprendimų sėkmę laiko perspektyvoje, kiti – dar ne. Pirmieji, kalbėdami apie savo sprendimus, neišvengiamai juos lygina su savo vaikų sprendimais, tuo tarpu antrieji kalba tik apie save“, – sako V. Stanišauskienė.

Tyrimą atlikusi KTU SHMMF Edukologijos katedros docentė pabrėžia, jog, nepaisant individualių tiriamųjų savybių, skirtumai tarp X ir Y kartų atstovų yra aiškiai matomi, todėl į juos derėtų atkreipti dėmesį siekiant išvengti galimų nesusikalbėjimų.