Nors baltieji gandrai ir tolimieji migrantai kurie vengdami šaltų žiemų skrenda net iki Pietų Afrikos, tačiau kartais pasitaiko ir išimčių. Pastaraisiais metais šie paukščiai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje.
Šie metai taipogi buvo ne išimtis, gandrai buvo stebimi net keliose skirtingose Lietuvos vietose. Esant pastoviam mitybos šaltiniui, kartais šių paukščių pasilieką net būriai, taip nutiko ir šiais metais greta Klaipėdos esančiame Dumpių sąvartyne. Jau nuo rudens šioje vietoje laikėsi būrelis gandrų kurie regis niekur nesiruošė skristi, vaikštinėjo sąvartyno šlaitais, kartu su kirais ieškodavo maisto šviežiai išverstose atliekose. Taip gandrai čia išbuvo visą rudenį, tačiau žiemoti liko tik trys drąsiausi raudonsnapiai. Ilgą laiką praleidę šiukšlynę, gandrai iš baltųjų regis patapo „rudaisiais“, kadangi per dieną kapstydami atliekas paukščiai neišvengiamai išsipurvindavo. Nakvoti gandrai skrisdavo į greta sąvartyno esančius gandralizdžius. Taip trejetukas čia laikėsi iki pats sausio pabaigos. Vasario pradžioje jau buvo matoma tik du baltieji, o pradėjus šilti orams ir nutirpus sniegui pasitraukė ir pastarieji.
Be šios sėkmingai peržiemojusios trijulės, žiemos metu buvo stebėta dar keletas gandrų. Utenos rajone esančioje gandrų prieglaudoje, per žiemą buvo laikomi keli paukščiai kurie kartais išskrisdavo paskraidyti po apylinkes. Neretai nutūpdavo į greta pagrindinio kelio esančius gandralizdžius, taip stebindami pravažiuojančius žmones.
Dar vienas gandras, jau gerai žinomas visai Lietuvai – tai Nidos gyventojas, kuris šiltuoju metų laiku dienas leidžia šiame kurorte, o žiemą priglaudžiamas žmonių ūkiniuose pastatuose. Šis paukštis yra itin jaukus, nevengia ir iš žvejų žuvies paprašyti, todėl turistai jam yra davę net kelis vardus – Petras, Juozas, Grantas.
Praėjusią savaitę Alytaus rajone buvo stebėtas dar vienas raudonkojis. Aukštai sklandantį paukštį alytiškė pastebėjo automobiliu grįždama iš Vilniaus. Tačiau vargu ar tai buvo pirmasis grįžęs migrantas, tai galėjo būti taipogi žmonių priglaustas paukštis kuris atšilus orams buvo paleistas pasiskraidyti.
Gandrai jau pakeliui į Lietuvą, tačiau jie pakankamai punktualūs ir įprastai pasirodo tik apie kovo vidurį. Gandro diena arba Gandrinės, Blovieščiai nuo seno lietuvių švenčiama kovo 25 – ąją. Žmonės sakydavo, kad gandras grįždamas ant uodegos parneša kielę, kuri išspardo paskutinius žiemos ledus.
Kodėl gandrai vis dažniau pasilieka Lietuvoje šaltuoju metų laiku, užuot patraukę į pietus su savo gentainiais, nėra tiksliai žinoma. Tačiau kol kas tai tik vienetiniai atvejai. Taigi, kelkime naujus gandralizdžius ir laukime jau greitai ant sodybos stogo kleketuojančių raudonsnapių.
