Dar prieš gerą dešimtmetį sužinoti, kaip skraido gandrai ar nardo kormoranai, buvo sudėtinga.
Dabar mokslininkams paukščių elgesio ir migracijos stebėjimus palengvina specialūs GPS arba GSM mobiliojo ryšio siųstuvai, į kuriuos dedamos operatorių, taip pat ir „Tele2“ SIM kortelės.
Paukščių elgesį daugelį metų analizuojantis mokslininkas Mindaugas Dagys pasakoja, kaip šios technologijos padeda stebėti net atokiausiuose pasaulio kampeliuose apsistojusius paukščius.
Paukščiai sekami mobiliuoju ryšiu
Gamtos tyrimų centre dirbantis mokslininkas Mindaugas Dagys sako, kad dabar paukščių migracijos, jų veiklos ir elgesio duomenis galima sekti pasitelkiant modernius GPS arba GSM siųstuvus, perduodančius duomenis GSM mobiliu ryšiu.
Jie pritaikyti skirtingų paukščių stebėsenai.
„Dažniausiai šie prietaisai renka tikslias koordinates apie paukščių buvimo vietą ir kitus rodiklius.
Tai reiškia, kad duomenys apie paukščius yra perduodami telefoniniu ryšiu.
Dabar didžioji dalis paukščių tyrėjų yra perėję prie šių mobilaus ryšio sekimo technologijų.
Pavyzdžiui, su šiuo siųstuvu galima susekti, kokiu būdu kormoranai nardo vandenyje arba kur sklando gandrai“, – teigia M. Dagys.
GPS-GSM siųstuvai nuolat atnaujina informaciją – jie fiksuoja duomenis apie paukščių veiklą, greitį, aukštį, skridimo kryptį.
Šie duomenys fiksuojamos kas kelias minutes arba kas pusvalandį, o perduodama kartą ar kelis kartus per parą – tai priklauso nuo to, kur paukščiai yra.
Kai paukščiai būna nuskridę į itin atokius kampelius, kuriuose siųstuvai sudėtingiau gaudo mobilųjį ryšį, informacija atsinaujina kiek rečiau – kas kelias paras ar net savaites.
Mokslininko teigimu, visa tai priklauso nuo siųstuvo modelio ir jo baterijos dydžio.
„Būna, kad paukščiai tris dienas ar netgi savaitę nieko nepraneša apie save, nes tiesiog nėra ryšio. Bet kai atsiranda ryšys, jie patenka į signalą ir mes vėl matome jų duomenis.
Siųstuvuose įgalintas automatinis reguliavimas – duomenys atnaujinami priklausomai nuo to, kiek siųstuve yra baterijos.
Kuo geriau pakraunama baterija, kuri, beje, kraunasi saulės energija, tuo dažniau duomenys atnaujinami“, – sako M. Dagys.
Technologijos tik tobulės
Dabar duomenų apie paukščius yra daugiau nei buvo prieš dešimtmetį ar kelis dešimtmečius.
Taip yra dėl to, kad mobiliojo ryšio siųstuvuose įgalinti papildomi duomenis renkantys davikliai (akselerometrai, magnetometrai), su kuriais galima sužinoti daugiau apie paukščių skrydžio įpročius, paukščių energetiką ar jų elgseną – ar paukščiai dažniau skraido, ar tupi, kur apsistoja, kiek kartų sumoja sparnais skrisdami.
„Iš akselerometro duomenų galima matyti, kiek paukštis juda, kiek laiko jis skrenda, kiek laiko ilsisi.
Jei duomenys įrašomi didesniu dažniu, tai galima matyti praktiškai kiekvieną sparno mostą – tokiu atveju akselerometras fiksuoja paukščio judesius 20 kartų per sekundę.
Tokiu būdu galima matyti, kiek paukštis sunaudoja energijos skrisdamas. Pavyzdžiui, gandrai sparnais stengiasi nemojuoti – jie dažniausiai tik sklando”, – paaiškina M. Dagys.
Egzotiškiausius paukščius dabar galite stebėti ir namuose
Mokslininkas sako, kad paukščių stebėsenos duomenys nėra lengvai prieinami.
Visgi M. Dagys dalinasi keliais paprastais būdais, kaip šiuos duomenis pamatyti visiems gamtos mylėtojams.
Pirmiausia, jie saugomi tarptautinėje duomenų bazėje „Movebank“ (ši svetainė pasiekiama adresu: movebank.org).
Joje galima pamatyti įvairiausių rūšių paukščių, kurių dar nesate matę, kelionių.
Mobiliems telefonams M. Dagys pataria Vokietijos Max Planck instituto sukurtą išmanią aplikaciją „Animal Tracker App“.
Joje galima rasti įvairiausių žinių apie gyvūnus visiems gamtos mylėtojams, mokytojams, studentams, mokslininkams.
Kiekvienas, kuris naudojasi šia programėle, gali pranešti apie gyvūnus ar paukščius, jų elgesį – šie duomenys archyvuojami ir panaudojami atsekti gyvūnų maršrutams.
Kažkada turėjau stebėjimo kamerų Vokietijoje ir kt. adresus. Kavos pertraukėlių metu stebėdavau, kaip šeimynėlėms sekasi – ir kaip kiaušinius peri, ir kaip mažylius maitina… Reiks pažiūrėti – gal dabar jų Jutube yra?
Gamtą ramybėje. Labai nemalonu skaityti apie visokiausius išsidirbinėjimus.
tada einam žiūrėti –
Meškutės Nidos nuotykiai. Svečiuose pas lūšį
− lrt.lt/mediateka/irasas/2000247449
Kai filmai su šia kino žvaigžde taip išgarsėjo, kad savaitgaliais minios žmonių suplaukdavo į Kauno zoo sodą, Nida būdavo tokia patenkinta, kad prie jos narvo tiek jų rinkdavosi, ją kalbino, „kyšius” siūlė, taip maivėsi, kraipėsi, šoko.. Beliko tik stebėtis, kad žmonės jai neįkyri, kad nepavargsta su jais bendrauti…
Kadangi prieiti arčiau prie Nidos narvo buvo neįmanoma, atkreipiau dėmesį į narvą šalia, ir pamačiau ten į savo „miegamąjį” sulindusią kitą meškiną. Į jį niekas dėmesio nekreipė. Pakviečiau, bet jis tik pažvelgė į mane tokio skausmo dėl patiriamos skriaudos kupinomis akimis, kad likau prie jo, kviečiau prieiti, kol patikėjo, kad neapgausiu, kad ir jam skanėstų teks, kad ir jį kalbinsiu ir girsiu…