Lietuvoje kovo 25 dieną minimos Gandrinės (Blovieščius). Manoma, kad būtent šią dieną grįžta gandrai. Pasak Ventės rago ornitologijos stoties vadovo Vytauto Jusio, šiais metais, besižvalgantys į dangų, gandrus pastebėjo grįžusius jau netgi kovo pradžioje – Panevėžio, Varėnos rajone ir dar keliose vietose.
Pavieniai patinėliai sugrįžta anksčiau tam, kad pasirūpintų namais – lizdais, juos suremontuotų, kol sugrįš jo gandrė. Gandrų poros žiemoja atskirai. Drauge jie tik augina mažylius. Gandrų poros ilgaamžės – jei abu paukščiai išgyventų, jos nenutrūktų 10–12 metų.
Ištikimybė, namų saugojimas yra išskirtinis gandrų bruožas. Dar sakoma, kad gandras grįždamas ant uodegos parneša kielę, kuri išspardo paskutinius žiemos ledus.
Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Jei pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį – viskas puikiai ir sparčiai seksis. Jei pirmą kartą pamatai gandrą tupintį – viskas šiemet eisis iš lėto. Netekėjusios merginoms pamatytas skrendantis gandras reiškė, kad jos šiemet ištekės. Tupintis – kad dar tebetupės savo tėvų namuose.
Lietuvių tautosakoje baltasis gandras dar vadinamas busilu, starkumi, gužučiu, bacionu. Gandras – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikytas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą. Jis – dangaus antspaudo saugotojas, galįs žmonių ligas paimti, nudanginti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Gal dar ir todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę, gerovę namams, šalia kurių, neretai ir šeimininkų iškeltame gandralizdyje, jis ir apsigyvena. Gandras lanko namus ir „atnešdamas“ vaikelį. Senoliai sako, kad šią dieną meškos ritasi iš guolio.
Sveiki, noriu paklasuti, kur reikia kreiptis dėl gandralizdžio. Kadangi žinau kaimelį, į kurį metai iš metų sugrįšta gandras, ieško vietos įsikurti tačiau negali. Jis sugrįžo ir šiais metais, kasdien atskrenda, ieško vietos lizdui. Noriu padėti šiam gandrui, todėl noriu sužinoti, kur galėčiau kreiptis.