Pirmadienis, 20 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Privatumo ribos

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2015-02-06 08:10:05
4
Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr,

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr,

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr,
Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr,

Lietuvių šeimos tragedija Norvegijoje sukrėtė daugelį. Šalis, deklaruojanti žmogaus teises ir mokanti jų kitas šalis, įskaitant Lietuvą, pati pažeidinėja esmines žmogaus teises. Teisę į saugumą, orumą, privatumą, vaikų teisę gyventi su mylinčiais tėvais ir tėvų – su vaikais.

Vis gi čia glūdi dar viena problema. Kas yra „Barnevernet“, disponuojanti praktiškai beribėmis galiomis, spręsdama vaikų likimą? Tai – privati įstaiga, faktiškai – verslo įmonė, kuri iš vaikų periminėjimo ir perdavinėjimo kraunasi pelną. Gražaus pinigo nubyra tiek pačiai įmonei, tiek globėjams. Vaikus galima išsirinkti pagal katalogą, kaip bet kurią prekę. Ar iš tokios įmonės galima tikėtis objektyvumo, teisingumo, atsižvelgimo į šeimos ir paties vaiko interesus? Vargu. Nieko asmeniško – tik biznis.

Didžiausia problema, jog šiai verslo įmonei suteiktos praktiškai beribės galios. Ji beveik nėra atskaitinga valstybės įstaigoms, o per jas – visuomenei. O juk pagrindinis demokratinės valstybės bruožas – bet kokios valdžios atskaitomybė visuomenei. Kur tiktai esama valdžios, ten turi būti ir atskaitomybė. Dabar gi valdžia – beribė, atskaitomybės – jokios.

Tai – ne tik Norvegijos ar kitų šalių problema. Ją turi ir Lietuva, gal tik ne tokiu mastu. Pirmiausiai tai pasakytina apie antstolių ir notarų kontoras. Ne tiktai fiziniai asmenys, bet ir visuomeninės organizacijos savo dokumentus privalo tvirtinti pas notarą, kuriam sumoka iš savo kišenės, kaip privačiai įmonei. Dar liūdnesnis atvejis – antstoliai, išmušinėjantys skolas ne prasčiau už reketininkus, drauge su skolomis išmuša sau pajamas iš skolininko kišenės.

Liberalas pasakys – laisvė privačiai iniciatyvai. Atleiskite, bet esminis privačios iniciatyvos bruožas – laisvė iš abiejų pusių. Aš turiu teisę rinktis, ar naudotis privačios parduotuvės, privačios vaistinės, privačios poliklinikos paslaugomis. Jei noriu maistą užsiauginti pats, boikotuodamas parduotuves kaip tokias ar bent jau stambiuosius prekybos centrus – tai mano demokratinė teisė. Jokios prievartos anei prievolės čia būti negali. Visai kas kita – notarų ir antstolių paslaugos. Jomis naudotis privaloma – jei apskritai nori atlikti tam tikrus teisinius veiksmus (notarų atveju) arba išvis be jokio pasirinkimo (antstolių atveju).

Taigi, pasirinkimas – paprastas. Arba įstaiga privati – ir tuomet laisvai pasirenkama, arba ji disponuoja įstatymų suteikta valdžia – ir tuomet yra valstybės sistemos dalis. O tai reiškia – atskaitinga visuomenei per valstybę ir valstybės apmokama. Negali būti privačios policijos, privačios kariuomenės, privačių teismų ar kalėjimų – žinoma, jei kalbame apie demokratinę valstybę. Nors privačių kalėjimų iniciatyva, tarp kitko, jau buvo teikta – ją teikė liberalai. Klausimas, ar jie šiuo atveju nuoseklūs? Nebent kalinys galėtų rinktis tarp privataus ir valstybinio kalėjimo – tai būtų komiška, bet dar suprantama.

Teismų paslaugos taip pat iš dalies apmokamos privačiai – civilinės bylos atveju. Ne šiaip sau teisėsaugos sistema, pasižyminti ypač aukštais institucinio solidarumo ir korupcijos rodikliais, dažną baudžiamąją bylą nukreipia civiline tvarka – juk baudžiamąją bylą apmoka valstybė, o civilinę – pats klientas. Tai ne tiktai brangu (ypač pralaimėjimo atveju, kai tenka apmokėti ne tik teismo, bet ir priešingos pusės išlaidas), bet ir sudėtinga – mat palikta baisi civilinės teisės spraga. Civilinėje byloje privalai žinoti atsakovą ir pats įrodyti jo kaltę. O jei atsakovas nėra žinomas? Baudžiamosios bylos atveju tyrimą atlieka valstybė, tik ne civilinės.

Žinoma, ši tvarka – labai naudinga patiems teisėsaugos darbuotojams. Mažiau ieškinių, mažiau bylų, mažiau darbo. O mokesčių mokėtojai vis tiek apmokės. Per valstybės biudžetą.

Išeitis šiuo atveju būtų paprasta. Arba išplėsti baudžiamąją teisę, į ją perkeliant kai kuriuos civilinės teisės atvejus, arba civilinėje teisėje numatyti valstybinį tyrimą. Tokiu atveju žmogus, kad ir susimokėdamas už paslaugas, bent žinotų, už ką moka. Nors šiaip teismai yra valstybės sistemos dalis, tad jų paslaugos taip pat turėtų būti apmokamos ne privataus verslo principais.

Notarų ir antstolių įstaigos turi būti valstybinės, su atitinkama apmokėjimo tvarka. Nors dėl antstolių įstaigos reikalingumo apskritai galima diskutuoti – iš esmės tą funkciją galėtų atlikti policija. Ne taip svarbu, kaip ši funkcija bus pavadinta. Galėtų likti ir antstolių pavadinimas, bet valstybinį reketą reikia nutraukti. Negali įstaiga tuo pat metu būti ir valstybinė, ir privati.

Pagaliau, visiškos begėdystės pavyzdys – vadinamasis Nacionalinis transliuotojas. Žurnalistų etikos kodeksas reikalauja pateikti įvairias nuomones ir teisingas žinias. Tai įpareigoja net privačią žiniasklaidą. Bet vis dėlto vargiai kas gali nurodyti privačiam kanalui – kokias būtent žinias ir nuomones transliuoti. Ką nors įsileisti ar palikti už durų – jų teisė. Jų verslas, jų pinigai. Bet kai piliečių, mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomas žurnalistas leidžia sau spręsti, kokias įstatymų leidžiamas nuomones įsileisti, o kokias blokuoti – jau skandalas.

Dabartinis Nacionalinis transliuotojas farširuoja piliečių smegenis siauros politinės konjunktūros pozicijomis, o piliečiai patys už tai dar ir susimoka. Ar turi galimybę to atsisakyti? Nepatinka – nežiūrėk, atsakys liberalas. Teisingai. Bet ar turiu teisę pareikalauti, kad mano mokesčiai nebūtų skiriami šiam transliuotojui? Arba kokiai nors organizacijai, propaguojančiai man nepriimtinus dalykus? Kol kas apie platesnes piliečių teises paskirstyti savo mokesčius kalba gal tik viena politinė jėga – tautininkai, bet kiekvienam aišku, jog visų mokesčių skirstymą perduoti patiems piliečiams tiesiog neįmanoma.

Tad pasirinkti galime tik iš dviejų galimybių. Arba išvis naikinti Nacionalinį transliuotoją, arba nustatyti jam griežtesnes taisykles, reikalaujant pateikti platesnį žinių ir nuomonių spektrą. Naikinti būtų klaida – juk čia rodoma tikrai gerų laidų ir filmų. Bet politinės laidos – angažuotos ir vienpusės ne ką mažiau, o gal net labiau, nei komerciniuose kanaluose. Komerciniai kanalai tam turi teisę. Nacionalinis transliuotojas – ne.

Atskirkime privačias ir valstybines erdves. Jos skirtingos. Tiesiog skirtingos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (I): Dešinė ir kairė
  2. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)
  3. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (VI)
  4. M. Kundrotas. Trolių karalystė: laisvė be atsakomybės
  5. M.Kundrotas. Žmogus įstatymui, ar įstatymas žmogui?
  6. J. Miškinytė. Diena, kai netenkate savo vaikų
  7. V. Vidūnas. Apie gimdymus ir baimę
  8. V. Vrubliauskienė. Kokiam teismui atiduodame žmogų, sudrebinusį sistemą?
  9. T. Bružaitė. Konvencija dėl smurto prieš moteris: prie ko čia vyskupai? Kodėl Vyriausybė tyčiojasi iš NVO?
  10. Psichologė Eglė Mirončikienė: Vietoj vaiko gerovės – didelė veidmainystė
  11. V. Sinica. Valstybė žino geriau – tėvai vaikų nebeauklės
  12. Blogeris Zeppelinus. Keturios Pogrebnojų imtynių pamokos. Norvegijoje tokia šeima jau būtų likusi be vaiko
  13. K. Gailienė. Kada kuriamos pasakos vaikams gali tapti grėsme valstybei?
  14. Norvegijos lietuviai: vežkite greičiau savo vaikus iš šios šalies (nuotraukos)
  15. V. Sinica. Pavilionienė už vaikų teisę žinoti

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. vabalas says:
    8 metai ago

    Na tikėjausi, kad be spekuliacijų šia tema čia nebus apsieita. Oi jūs, rūpintojėliai… O ar teko girdėti, kad Lietuvoje virš 50% jūsų tautiečių muša savo vaikus? Norvegijoje ne tik nemuša, bet ir kitiems neleidžia- va ir visa šito žiniasklaidos išpūsto burbulo dalis. Matosi, kad autorius niekada negyveno Norvegijoje ir neturi nei mažiausio supratimo kaip veikia Norvegijos visuomenė.

    “apie platesnes piliečių teises paskirstyti savo mokesčius kalba gal tik viena politinė jėga – tautininkai”
    Panašu, kad autorius pats sau kabinasi medalius. Visų pirma, tautininkai kol kas, ir laimei, dar nėra politinė jėga. Geriausiu atveju- politiniai marginalai. Antra, apie piliečių teisę skirstyti savo mokesčius kalba daugybė politinių grupių- socialistai, anarchistai, liberalai, komunistai ir pan., daugiausiai kairysis sparnas.

    “visų mokesčių skirstymą perduoti patiems piliečiams tiesiog neįmanoma”
    Ne tik įmanoma, bet tam jau yra sukurtos ir techninės priemonės. Tas reikalas vadinasi wikinomika atrodo. Yra ir kitų išbandytų modelių.

    Atsakyti
  2. Arūnas says:
    8 metai ago

    Ką darysi, vabalas ir yra vabalas. Gal net – kolorado vabalas.

    Atsakyti
  3. Kemblys says:
    8 metai ago

    Marius Kundrotas:
    ,,tragedija, deklaruojanti, privatumą, problema, disponuojanti praktiškai, privati, faktiškai, katalogą, objektyvumo, interesus, biznis…………………..”

    Tiek svetimžodžių pirmose dviejose pastraipose. Tingiu toliau skaityti, ir tie svetimžodžiai eiliniai, jau visų nuvalkioti. Jei kas rasite kokį įdomesnį, iš Kundroto kūrybos, parašykite. Būsiu dėkingas.

    Atsakyti
  4. ruta says:
    8 metai ago

    puikus , aktualus straipsnis , aciu .

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mokiniams iš socialiai remtinų šeimų – 20 tūkst. interneto kortelių

Planšetė gali tapti vaikų pagalbininku

2023 03 19
Alkas.lt koliažas

M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

2023 03 19
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

2023 03 17
Vaikai | pixabay.com, HaiBaron nuotr.

Daugėjo pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus

2023 03 16
Smurtas prieš vaikus | Pixabay.com nuotr.

Laukiama siūlymų dėl vaikų atstovavimo gerinimo

2023 03 15
Šeima | pexels nuotr.

Tėvai jau dalinasi vaikų priežiūra

2023 03 14
Vaikų kambarys | pixabay.com nuotr.

Vaikų kambarys – vieta ne tik miegui, bet ir žaidimams

2023 03 14
Ekologiškas pilono projektavimas yra įmanomas | dizrega.eu nuotr.

Ekologiškas pilono projektavimas yra įmanomas

2023 03 07
Atostogos | pexels.com nuotr.

Atostogos – metas pailsėti visiems

2023 03 06
Vaikas | pixabay.com, Esudroff nuotr.

Vaikų nuotraukos internete: skelbti ar ne?

2023 03 05
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina ginasi | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti

2023 03 19
Kariai | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune vyks pratybos „Stiprus vilkas 2023“

2023 03 19
Aviamodelis | D. Paužuolio nuotr.
Lietuvoje

Jonavoje – aviamodelių pasaulio čempionatas

2023 03 19
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“: atmetama penktadalis ženklų prašymų

2023 03 19
Kaune Vilniaus universitetas pirmasis Lietuvoje rengs kibernetinio saugumo bakalaurus
Lietuvoje

Klaida manyti, kad kibernetinis pavojus negresia

2023 03 19
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pavasario išbandymas vairuotojams – skaisti saulė

2023 03 19
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

JAV atsakas Kremliui – dar vienas dronas virš Juodosios jūros

2023 03 18
Saulės energija | pixabay.org nuotr.
Lietuvoje

Kaip paruošti „darbui“ saulės modulius?

2023 03 18
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kam 80+ apie Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti
  • Kultūruomenės elitas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Kovos grobis apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Jonas Vaiškūnas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?
  • Kaip pasiruošri kelionės vaistinėlę?
  • Požeminėse aikštelėse taip pat galioja taisyklės
  • Planšetė gali tapti vaikų pagalbininku
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Planšetė gali tapti vaikų pagalbininku

by Ditė Česėkaitė
2023 03 19
0
Mokiniams iš socialiai remtinų šeimų – 20 tūkst. interneto kortelių

Ikimokyklinio amžiaus vaikai vidutiniškai per dieną prie ekranų praleidžia daugiau nei tris valandas, o vyresni, iki 10-ies metų vaikai –...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 19
7
Alkas.lt koliažas

Padugne vadinamas žmogus, kurio dvasinė kultūra – pačiame dugne. Įprastas stereotipas, jog tai būdingiausia varguomenei.

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 17
14
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Šis straipsnis – ankstesnės publikacijos tęsinys: joje svarstyta vizija tautininkams rinkimų pamokų kontekste. Po šios publikacijos pasirodė įvairių komentarų, išsakyta...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kam 80+ apie Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti
  • Kultūruomenės elitas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Kovos grobis apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Jonas Vaiškūnas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Tomm apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
Kitas straipsnis
Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis (nuotraukos, video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai