Penktadienis, 9 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Pienas – geriausias gaminys, kokį gamta sukūrė žmogui

www.alkas.lt
2015-02-05 14:00:26
4
Pienas – geriausias gaminys, kokį gamta sukūrė žmogui

Pienas | zum.lrv.lt nuotr.

pienas_zum.lt
zum.lt nuotr.

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu pasigirsta pačių įvairiausių nuomonių apie pieną ir jo gaminius. Sutrikusių vartotojų klausimų, nejaugi tikrai kasdien vartojamas pienas yra žalingas, sulaukia ir Žemės ūkio ministerija. Pasidalyti turimomis žiniomis paprašėme prof. habil. dr. Sigitos Urbienės, daugiau kaip 40 metų skyrusios pieno cheminių, biocheminių ir biologinių savybių tyrimams. Apie tai mokslininkė yra parašiusi keletą knygų, Lietuvos ir užsienio mokslo žurnaluose paskelbusi per 300 straipsnių. Šiuo metu į leidyklą atiduota naujausia jos monografija „Pienas ir jo sudedamųjų dalių biologinė reikšmė“. Nusipelniusiai mokslui profesorei Aleksandro Stulginskio universitetas yra suteikęs emeritės vardą.

Jūsų nuomone, kodėl šiuo metu pienui tenka tiek kritikos?

Į šį klausimą tikrai nelengva atsakyti. Šiuo metu rašoma ir kalbama apie visuomenėje nuolat progresuojančias lėtines infekcines ligas. Manoma, kad ši problema gali būti susijusi su mityba. Tačiau nesuprantama, kodėl dėl dabartinių sveikatos problemų turi būti kaltas pienas. Noriu priminti, kad žmonija pieną vartoja nuo neatmenamų laikų. Tai tarsi pačios gamtos sukurtas produktas, kurį vartojant nedaroma nei žala gamtai, nei kenčia gyvuliai.

Kita vertus, susidaro įspūdis, kad yra per daug neatsakingai rašančiųjų apie mitybą. Pasiskaičius populiarias knygas apie maisto produktus arba pažiūrėjus televizijos laidas tampa aišku, kad pieno oponentai nežino, iš ko sudarytas pienas, nėra susipažinę su pieno savybėmis, jo biologine reikšme ir t. t.

Tuo tarpu šiuo metu pienas ir jo produktai yra vieni ekologiškiausių maisto produktų.

Pieno kritikai teigia, esą pienas yra sunkiai virškinamas maisto produktas.

Žinoma, jeigu vadovausimės gandais, o ne tyrimais. Jau seniai mokslininkai įrodė, kad pienas yra labai lengvai virškinamas. Tai lemia jo sudedamosios dalys, kurios yra tirpalo arba labai mažų baltymų ir riebalų dalelių, pasiskirsčiusių vandens terpėje, pavidalo. Dėl to, kad šios dalelės yra labai mažos, pienas virškinamas greitai – tam sunaudojama kelis kartus mažiau energijos negu kitiems maisto produktams.

Pastaruoju metu teko girdėti pasisakymų, kad pienas yra nuodas.

Tai labai kategoriškas teiginys. Bet koks maisto produktas gali būti nuodas, jeigu žmogus jam alergiškas.

Įvairių šalių mokslininkai, tiriantys pieną, teigia, kad tai geriausias produktas, kokį gamta sukūrė žmogui. Žinoma, jeigu kai kurių žmonių organizmas negamina fermento, kurio reikia pieno laktozei virškinti, tai išgėrus stiklinę pieno gali sutrikti virškinimas – atsirasti vidurių pūtimas, skausmai. Tačiau tokie žmonės nesibaimindami gali valgyti raugintus pieno produktus.

Kitas atvejis, kada pienas netinka žmogui, gali būti susijęs su alergija kuriai nors pieno baltymų sudedamajai daliai. Tačiau alergologai teigia, kad pasterizuoto pieno alergizuojanti savybė išnyksta.

Pieno vartojimo oponentai teigia, kad jo virškinimo metu žmogaus organizme susidaro toksiškų gleivių. Ką manote apie tokį teiginį?

Toks klaidingas teiginys galėjo kilti dėl to, kad iš pieno baltymo – kazeino, taikant specialias technologijas, galima pagaminti klijus. Jeigu virškinant susidarytų gleivių, ir dar toksiškų, tai mokslininkai būtų seniai ištyrę. Pieno sudedamosios dalys suvirškinamos per trumpą laiką, todėl nėra galimybės gleivėms susidaryti.

Kodėl žmonės  visą gyvenimą vartoja pieną, tuo tarpu kiti žinduoliai tik trumpą laikotarpį?

Gyvūnai pienu savo jauniklius maitina trumpai, nes jų augimo tempai kitokie – patelės negalėtų išmaitinti labai greit augančių jauniklių.

Žmonės pieną ir jo produktus vartojo visais amžiais. Žmonija tūkstantmečiais vystė gyvulininkystę, nuolat išvedinėjo pieningesnes karvių veisles, išmoko gaminti įvairiausius pieno produktus, todėl juos ir vartoja. Argi kokia kita gyvūnų rūšis mūsų planetoje augina sau maistą?

Labai dažnai vegetarai ir pieną, ir mėsą priskiria prie gyvūninių produktų. Ar toks grupavimas yra teisingas?

Toks lyginimas yra visiškai neteisingas. Pienas ir kiaušiniai yra gyvūninės kilmės produktai, tuo tarpu mėsa tiesiogiai yra gyvūninis produktas. Šie produktai skiriasi savo sudedamosiomis dalimis, savybėmis, virškinimo ypatumais ir biologine reikšme.

Kodėl pienas ir jo produktai tokie svarbūs žmogaus organizmui?

Piene yra daugiau kaip 200 įvairių cheminių medžiagų. Išvardyti tiksliai pieno sudedamąsias dalis truktų ilgai, todėl paminėsiu tik pagrindinę pieno sudėtį. Jame vidutiniškai yra apie 3,3 proc. baltymų, apie 3,5 proc. riebalų, apie 4,8 proc. laktozės ir apie 87 proc. vandens. Piene yra beveik visų žmogui reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Kaip trumpai apibūdintumėte pieno biologinę vertę?

Nors pieno maistinė vertė nėra didelė, tačiau biologinė reikšmė žmogui labai svarbi. Ji pradėta tyrinėti neseniai, maždaug prieš 20 metų. Šie tyrimai įvairių pasaulio šalių mokslinėse laboratorijose labai intensyviai vyksta ir dabar. Įrodyta, kad pieno sudedamosios dalys teigiamai veikia žmogaus organizmo fiziologines sistemas. Baltymų skilimo metu susidarę peptidai turi įtakos kraujospūdžio mažėjimui, imuninės sistemos stiprinimui, mažina skausmą, slopina onkologinių ligų vystymąsi. Pieno baltymai, palyginti su kitų maisto produktų baltymais, turi visas aminorūgštis, būtinas žmogaus organizmo ląstelių gamybai.

Labai panašiai galima apibūdinti ir pieno riebalus. Juos sudarančios riebalų rūgštys dalyvauja ląstelių gamyboje, reguliuoja kraujospūdį, trukdo vystytis vėžinėms ląstelėms įvairiuose žmogaus organuose, slopina diabeto vystymąsi ir pan.

Didelę biologinę reikšmę turi piene esančios mineralinės medžiagos, ypač kalcis, fosforas, jodas.

Trumpai apibendrinant pieno biologinę vertę galima teigti, kad pienas gali būti svarbi profilaktinė priemonė, padedanti žmogui tausoti sveikatą.

Oponentai teigia, kad vartojant pieną silpnėja kaulai, vystosi osteoporozė. Ar tai tiesa?

Netiesa. Mokslo seniai įrodyta, kad osteoporozė vystosi tada, kai organizme trūksta kalcio. Tuo tarpu pienas yra vienas pagrindinių šios mineralinės medžiagos šaltinių.

Kalcio ir fosforo kiekis kraujyje turi būti pastovus, tačiau kai valgome maistą, kuriame yra daug fosforo (pvz., mėsa ir jos produktai),  kraujyje ima trūkti kalcio. Tuomet organizmas pradeda imti kalcį iš kaulų ir jo čia sumažėjus susergama osteoporoze.

Tiek Lietuvos, tiek ir kitų šalių mokslo darbuose įrodyta, kad pienas yra geriausias produktas kalciui įsisavinti. Piene yra tinkamiausias šiam procesui vykti kalcio ir fosforo santykis – kiti produktai, pavyzdžiui mėsa ar žuvis, tokiu palankiu santykiu nepasižymi. Taigi šalyse, kuriose vartojama daug minėtųjų produktų, gali pasireikšti kalcio trukumas. Nenuostabu, kad prabangiai maitinantis sergama osteoporoze. Toks pavyzdys gali būti Skandinavijos šalys. Be to, kalcio įsisavinimui svarbu, kad organizme nepasireikštų vitamino D trūkumas.

Vadinasi, žmogus pieną gali gerti visą gyvenimą?

Taip. Pieną gerti galima nuo vienerių metų iki senatvės, nes jis yra puikus ir gerai virškinamas produktas, aprūpinantis žmogaus organizmą visomis reikalingomis medžiagomis.

Ačiū už pokalbį.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ką daryti įgėlus bitei?
  2. Kodėl ne visi galime gerti pieną?
  3. Piene – iki 20 dirbtinių cheminių medžiagų pėdsakų
  4. Probiotikai – kas tai?
  5. J.Dapšauskas. Paulius N. tvirtina, jog viskas prasideda mūsų galvoje
  6. Kalcis gerina kraują ir nekelia pavojaus moterų širdžiai
  7. D. Kunčienė: Mityba pagal metų laikus – pagrindas sveikatai
  8. Sveikatingumo judėjimas – lyg rakštis ydingai sistemai
  9. Kas yra alergija ir maisto netoleravimas
  10. Sveika mityba – ilgesnio gyvenimo garantas
  11. Mokslininkai išanalizavo energinių gėrimų vartojimo įpročius Europoje
  12. Pradėtas taikyti specifinis gydymas, susijęs su bičių, širšių ir vapsvų įgėlimais
  13. J.Tulčina: 90 proc. Lietuvos žmonių – maisto „narkomanai“
  14. Kaip apsisaugoti nuo geliančių vabzdžių
  15. Ugniažolė – ginklas prieš vėžį, augantis patvorėje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. G pavardės nesakysiu says:
    10 metų ago

    Pienas nebegerai – nu durniai visiški.

    Atsakyti
  2. lietuvis says:
    10 metų ago

    straipsnis neitikino kas aš veršis kad gerčiau karves piena,ir ar ne del mitybos klaidu tiek daug sergančiu o gal mes taip sukurti kad atejus laikui(vieni anksčiau kiti veliau)turim vartoti iv.vaistus,manau kad turintys su kuo ir norintys mastyti supranta kur šuo pakastas,o jei atvirai tai straipsniukas 100%užsakytas

    Atsakyti
  3. Birutė K says:
    10 metų ago

    Netiesa čia rašoma, nekyla net noras diskutuoti.

    Atsakyti
  4. naujagimių mityba says:
    7 metai ago

    Na kalbant apie naujagimių mitybą tai manau pienas yra būtinas mūsų vaikams, o jei kalbama apie suaugusius tai galima pasakyti tik tiek, kad tobulų produktų nėra. Manau pienas tikrai nėra blogis tačiau kaip ir kitus produktus jį taip pat reikėtų vartoti saikingai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kelių valymo technika | keliuprieziura.lt
Gamta ir žmogus

Kelininkai baigia žiemos sezoną

2025 05 08
Paminėtos Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje
Lietuvoje

Macikuose paminėtos Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės

2025 05 08
Užimtumo tarnyba | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

SADM siūlo nedarbo socialinio draudimo pokyčius

2025 05 08
Liberalai susitinka su G. Palucku
Lietuvoje

Po susitikimo su G. Palucku liberalai pasigenda aiškumo

2025 05 08
Greičio matuoklis | lakd.lt nuotr.
Lietuvoje

Nustatytos greičio matuoklių įrengimo keliuose sąlygas

2025 05 08
Pinigai
Lietuvoje

Pirmąjį metų ketvirtį sukčiams pavyko išvilioti 4 mln. Eur

2025 05 08
Šildymas | pixabay.com, Eu Eugen nuotr.
Lietuvoje

Kai kurie miestai iš naujo įjungia šildymą

2025 05 08
Ukraina | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime priėmė rezoliuciją dėl Ukrainos nepriklausomybės

2025 05 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)
  • +++ apie M. Kundrotas. Ar prigimtinės teisės dar turi prasmės?
  • +++ apie Paveldosaugininkų dėmesys Mažosios Lietuvos paveldui – siekiama išsaugoti Norkaičių dvarą
  • Dostojevskis apie D. Trampas pašiurpino katalikus: paskelbė savo atvaizdą popiežiaus rūbais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kelininkai baigia žiemos sezoną
  • Macikuose paminėtos Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės
  • SADM siūlo nedarbo socialinio draudimo pokyčius
  • Po susitikimo su G. Palucku liberalai pasigenda aiškumo
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Akiniai | pexels.com, designecologist nuotr.

Ką akys išduoda apie jūsų sveikatą?

2025 05 04
Pajūris | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Kodėl į saulės spindulius negalima numoti ranka?

2025 05 03
Alergija | pixabay.com, Cenczi nuotr.

Negalavimas, apie kurį dažnai nesusimąstote

2025 05 03
Petras Gaučas 1999 m.

N. Tuomienė. Paminėtas lietuvybės puoselėtojo, kartografo P. Gaučo atminimas

2025 05 03
Piniginė, pinigai | pixabay.com, Analogicus nuotr.

Gydymo įstaigos verčia ligonius susimokėti antrą kartą

2025 05 02
Alergijos ir vaikų patalynė

Alergijos ir vaikų patalynė: kaip išvengti dulkių erkučių ir kitų alergenų?

2025 05 01
Elektriniai dviračiai

Elektriniai dviračiai – įmonių mobilumo sprendimas: „žaliasis laivynas“ (green fleet) veikia?

2025 05 01
Bananai | pixabay.com nuotr.

Skanu, pigu ir sveika – šokoladiniai bananų batonėliai

2025 05 01
Akys | pixabay.org nuotr.

Pavasarinė akių alergija: kaip nepakenkti regėjimui?

2025 05 01
Gegutė

Pavasario ženklas – vėl girdimas gegutės balsas

2025 05 01

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)
  • +++ apie M. Kundrotas. Ar prigimtinės teisės dar turi prasmės?
  • +++ apie Paveldosaugininkų dėmesys Mažosios Lietuvos paveldui – siekiama išsaugoti Norkaičių dvarą
  • Dostojevskis apie D. Trampas pašiurpino katalikus: paskelbė savo atvaizdą popiežiaus rūbais
  • Saulės Vilna apie „Dzūkų balso“ varžytuvės – meilė, dėmesys ir pagarba savo kraštui ir Lietuvai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Ukrainos atsigavimui būtinos esminės reformos

Ukrainos atsigavimui būtinos esminės reformos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai