Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), bendradarbiaudamas su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA), rengia studijų programą, pagal kurią bus ruošiami pilietinio ugdymo specialistai. Lapkričio 11 d. LEU rektorato salėje buvo iškilmingai pasirašyta tai patvirtinanti sutartis.
LEU ir LKA bendradarbiauja jau beveik dvejus metus. Suvienyti jėgas, kuriant naują dvigubą studijų programą, nuspręsta sunerimus dėl pilietinio ugdymo stiprinimo Lietuvoje. Dvigubos istorijos ir pilietinio ugdymo programos turinio viena pusė bus skiriama istorijai, kita pusė – pilietiniam ugdymui. Studijų programos turinys bus parengtas dar šiais metais.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. Eugenijus Vosylius sakė, jog Lietuvos Respublikos valstybei tokie specialistai be galo reikalingi. „Iki šiol tokių specialistų nebuvo. Manau, tai bus prasminga programa, turinti gražią ateitį“, – prieš pasirašant sutartį sakė E. Vosylius.
LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis pabrėžė, kad bendradarbiavimo sutartis su LKA yra gyvybinga. Kasmet vykdoma įvairių bendrų veiklų, o rengiamą naują ir bendrą studijų programą rektorius spėjo aptarti ir su Vokietijos Heidelbergo aukštosios pedagoginės mokyklos rektore. Praėjusią savaitę A. Gaižutis lankėsi Vokietijoje, nes akademikui buvo suteiktas Heidelbergo aukštosios pedagoginės mokyklos Garbės daktaro vardas. Rektorė prof. dr. Anelio Valensiko (Annelise Wellensiek) LEU rektoriui sakė, jog tokiai nedidelei tautai kaip Lietuva reikia ieškoti įvairiausių būdų savigynai ir savo reikšmei pabrėžti. „Taigi mes darome gerą dalyką. Aš džiaugiuosi, kad Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas ir mes galėsime drąsiai pasirašyti sutartį“, – sakė A. Gaižutis.
Ši studijų programa atsirado sunerimus dėl pilietinio ugdymo stiprinimo Lietuvoje, taip pat norint parengti profesionalų pilietinio ugdymo mokytoją. Vienas iš naujos programos iniciatorių – LEU Istorijos fakulteto dekanas Eugenijus Jovaiša, kuris yra sakęs, kad šiuo metu mokyklose pilietinio ugdymo pamokas vedantys mokytojai nėra tam specialiai parengti. Dalykus iš politologijos, sociologijos, konstitucinės teisės jie kūrybiškai pritaikė savo naujoje veikloje, bet šie mokytojai nėra specialiai tam paruošti.
Atleiskite , kokia grazia ateiti , nusileiskite i Lietuvos realybe – pirmaujame ne tik korupcijoje , bet ir emigracijoje , alkoholio vartojime , savizudybiu skaiciumi , visiskas demografijos krachas ,didziule socialine atskirtis , trumpa gyvenimo trukme pagal ES ..
Patriotizmas neatsiras , jeigu ji padarysi privalomu , apie pilietiskuma reikejo pagalvoti , kai politikai visom priemonem bande drausti Referendumus , visaip zemino ir supriesino Lietuvos zmones .
Toks ispudis , kad Lietuvos valdininkai ir politikai gyvena Marse .
Kas bus ugdoma meile ir pagarba Lietuvai, ar rusofobij?
“Dalykus iš … konstitucinės teisės jie kūrybiškai pritaikė …”
abelnam Konstitucijos išmetimo pateisinimui:
nes, jei yra Konstitucija,
tai kariuomenei tuoj teks apsupti Seimą ir atstatyti išmestos Lietuvos Konstitucijos veikimą.
Be Konstitucijos taptume eiline/neeiline fašistine šalimi,
o tai, po Konstitucinio teismo nutarimo 2014-01-24 jau
beveik ir vyksta/įvyksta.
Negi “kūrybiškai pritaikys” iš Karo Akademijos gavę palaiminimą, nurodymą, pritarimą,
Seimo antifašistinio nušalinimo veiksmui,
– Seimo narius, Konstituciją ir priesaiką laužyti nenustojusius nuo “kėdžių” nušalinant.
Be Konstitucijos – Seime tik imitacija vykdoma, o teisiškai – antikonstitucinis, arba fašistinis perversmas,
išversmas ar nuoversmas.
Ar norime mes,
– gyventi beteisėje fašistinėje šalyje
(kur nėra jokios Konstitucijos).
Gal, – moksliškai ir kariškai-kūrybiškai atstatom Konstitucinę demokratiją.