Kultūros ministras kviečia susivienyti bendram darbui

Kultūros ministras Šarūnas Birutis, reaguodamas į scenos meno atstovų raginimą atsistatydinti, teigia, kad jo pasitraukimas problemos neišspręs. „Aš vis dar tikiuosi, kad scenos meno ir koncertinių įstaigų atstovai imsis darbo kartu su Kultūros ministerija ir pateiks pasiūlymus naujam Scenos meno ir koncertinių įstaigų įstatymui“, – sako kultūros ministras.

Pasak Š. Biručio, įstatymo pokyčių iniciatyva brendo seniai – ji atėjo ne iš ministerijos, bet iš teatro visuomenės. „Paskelbus įstatymo projektą, kuris yra tik pirminis dokumentas diskusijai, aš džiaugiuosi, kad ta iniciatyva prabudo, kad apie teatrą pradėjo kalbėti ne tik teatralai, bet ir žurnalistai, kiti žmonės. Tai jau yra dėmesys mūsų kultūrai, teatrui“, – sako Š. Birutis.

Ministro nuomone, kas galėtų paneigti, kad sumaištis keliama specialiai, jog būtų sukiršinta kultūros bendruomenė, ypač dabar, kai į Lietuvą nukreiptos nedraugiškų jėgų pastangos destabilizuoti situaciją šalyje. Todėl kultūros ministras dar kartą kviečia susivienyti bendram darbui ir konstruktyviai diskusijai.

Spalio 22 d. kultūros ministras Šarūnas Birutis LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariams, teatrų ir koncertinių įstaigų atstovams pristatė aktorių, teatrų vadovų ir Kultūros ministerijos atstovų darbo grupės, rengusios Teatrų ir koncertinių įstaigų valdymo ir finansavimo modelio teisėkūros projektą, pasiūlymus. Nauja scenos meno ir koncertinių įstaigų teisėkūros iniciatyva yra numatyta šios Vyriausybės programoje. Iniciatyva siekiama gerinti sąlygas teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą.

Pasak ministro, Latvijoje ir Estijoje, kurios teisinę bazę jau susitvarkė, aktoriai uždirba kelis kartus daugiau. Ministro teigimu, Latvijoje aktoriai uždirba vidutiniškai 800 eurų, Estijoje daugiau kaip 1000, o Lietuvoje – 540.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis atmeta dalies aktorių nuogąstavimus ir teigia, kad pokyčiai, apie kuriuos kalbama jau daugiau nei dvidešimt metų, reikalingi. Teatrų ir koncertinių įstaigų valdymo ir finansavimo modelio teisėkūros projekte numatyta galimybė nacionaliniams, valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms pasirinkti kitą teisinę formą, taikyti terminuotas darbo sutartis.

Viešosios įstaigos teisinė forma sudarys galimybę:
– kaupti uždirbtas lėšas ir operatyviai naudoti veiklai (biudžetinės įstaigos privalo uždirbtas lėšas grąžinti į biudžetą);
– įdarbinti ir išlaikyti aukščiausios kvalifikacijos specialistus, kurių darbo vertė rinkoje ypač didelė (biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimo sistema riboja darbo užmokesčio dydžius);
– naudotis lizingo paslaugomis (biudžetinėms įstaigoms tai neleidžiama);
– didinti pajamas naudojantis ūkinės komercinės veiklos teikiamomis galimybėmis (biudžetinėms įstaigoms tai neleidžiama);

Terminuotų darbo sutarčių taikymas Nacionaliniuose, valstybiniuose teatruose ir koncertinėse įstaigose (biudžetinėse ir viešosiose) sudarys galimybę:
– formuoti kūrybinių darbuotojų kolektyvą pagal įstaigos kūrybinę programą ir repertuarą (neterminuotos sutartys neleidžia atnaujinti kūrybinių kolektyvų);
– įdarbinti profesionalius jaunuosius kūrėjus ir atlikėjus (neterminuotos darbo sutartys ir lėtai atsinaujinantis kūrybinių darbuotojų kolektyvas riboja galimybę įdarbinti profesionalius jaunus menininkus);
– įdarbinti aukščiausio profesinio lygio kūrybinius darbuotojus aukščiausios kokybės kultūros paslaugoms teikti (neterminuotose darbo sutartys neleidžia atnaujinti kolektyvų);
– racionaliai naudoti kūrybinių darbuotojų darbo užmokesčio lėšas sudarant terminuotas darbo sutartis konkrečioms kūrybinėms užduotims vykdyti (spektakliams, koncertams, literatūros, meno programoms sukurti, parengti ir viešai atlikti) (šiuo metu darbo užmokestis naudojamas neracionaliai, nes pagal neterminuotas darbo sutartis dirbantiems kūrybiniams darbuotojams kiekvieną mėnesį privalo būti mokamas atlyginimas net ir tuo atveju, kai kūrybinis darbuotojas visiškai neužimtas arba silpnai užimtas repertuare).

Terminuotos darbo sutartys su kūrybiniais darbuotojais gali būti sudaromos neribotą kartų skaičių.

Projekte aptariamos ir KŪRYBINIŲ DARBUOTOJŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS
Kūrybiniai darbuotojai, su kuriais nebus sudarytos terminuotos darbo sutartys, bus apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos lėšomis ir turės galimybę išeitinei išmokai pasibaigus gauti kūrybinės prastovos išmoką, kuri yra minimalios mėnesinės algos dydžio. Šiuo metu kūrybinės prastovos išmoka mokama 3 mėnesius, tačiau jos mokėjimo terminas galėtų būti didinamas iki 6 mėnesių.

Įgyvendindama Vyriausybės programos nuostatas, atsižvelgusi į atliktų tyrimų išvadas, apibendrinusi šalies ir užsienio valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų patirtį, Kultūros ministerija parengė Teatrų ir koncertinių įstaigų valdymo ir finansavimo modelio teisėkūros iniciatyvą, kurią 2014 m. gegužės 30 d. kultūros ministras pristatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio komiteto posėdyje.

Atnaujintą darbo grupę LR teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti sudaro: Raminta Gecevičienė –Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento direktorė, darbo grupės vadovė; Vytautas Anužis – aktorius, pedagogas, Lietuvos teatro sąjungos narys; Gintarė Bertauskienė –Kultūros ministerijos Personalo skyriaus vedėja; Regina Burakauskienė – operos solistė, Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacijos narė; Irena Didžiulienė – Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento Profesionalaus meno skyriaus vyriausioji specialistė; Vaida Junevičienė – Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento patarėja; Ramunė Marcinkevičiūtė – teatrologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė; Aušra Jolanta Pliaugienė ˜– Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pavaduotoja; Šarūnas Šoblinskas – Kultūros ministerijos Strateginio planavimo ir kontrolės departamento vyresnysis patarėjas; Veronika Virganavičiūtė – Kultūros ministerijos Strateginio planavimo ir kontrolės departamento Finansų ir turto valdymo skyriaus vedėja; Elė Ona Vilkienė – Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento Profesionalaus meno skyriaus vedėja, darbo grupės vadovo pavaduotoja; Rasida Žygienė – Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento Profesionalaus meno skyriaus vyriausioji specialistė, darbo grupės koordinatorė.

Šią darbo grupę numatoma išplėsti visų valstybinių teatrų atstovais, aktoriais, atlikėjais, teatro praktikais.