Krikščionybės ir šeimos „gynėjas“ – už homoseksualų partnerystę

Krikščionybės ir šeimos gynėjo įvaizdį kūręs ir dėl to dažnai kairiųjų kritikos susilaukdavęs konservatorius Kembridžo auklėtinis Mantas Adomėnas, atskleidė kitą savo pažiūrų pusę ir išsakė viešą paramą homoseksualų partnerystės ar kitų vienalyčių porų santykius institucionalizuojančių formų įteisinimui. Tai tiesiogiai prieštarauja Bažnyčios mokymui, kuriuo turėtų vadovautis krikščioniškų vertybių gynimą politikoje deklaruojantis ir tariamai prigimtinę vyro ir moters šeimą ginantis politikas.

Toks M. Adomėno pareiškimas reiškia ir pritarimą, jog vienalytės partnerystės įteisinimas yra valstybės deklaravimas, kad vienalyčiai santykiai yra normali, pilnavertė, todėl valstybės palaikoma, saugoma ir puoselėjama lyčių santykių forma. Jei valstybė teisiškai saugo homoseksualias poras, telieka retorinis klausimas, kokiu pagrindu reikėtų riboti tokių porų teisę įsivaikinti bei švietimo programų apie homoseksualių santykių “normalumą” įteisinimą? Jei tokie santykiai yra normalūs, pilnaverčiai ir saugomi valstybės, nėra ir pagrįsto pagrindo saugoti vaikus nuo vienalyčių porų auklėjimo ar informacijos apie juos poveikio.

M. Adomėnui nesvetimas kultūrinių marksistų primesto ir liberalioje aplinkoje paplitusio žeminančio naujadaro „homofobas“ vartojimas. Turbūt tik pats politikas galėtų atsakyti, kokią tiksliai reikšmę suteikia šiam žodžiui, ir tuo pačiu, kokių pažiūrų išsižada sakydamas, jog „tikrai nėra homofobas“. Jei sutinka su paplitusia „homofobo“ kaip homoseksualų lobistų reikalavimams nepritariančio žmogaus reikšme, M. Adomėnas tuo pačiu neišvengiamai pripažįsta, jog galima šiuo žodžiu įvardyti ir absoliučią daugumą jo paties partiečių. Toks žeminančios retorikos priėmimas neturėtų stebinti, prisimenant, jog daugumai partiečių Kembridžo daktaras jau buvo leidęs susiprasti esant „naudingais idiotais“.

Kartu tenka konstatuoti, jog M. Adomėno pažiūros yra nepastovios ir keičiasi kartu su politiniais vėjais. Dar 2011 metais jis viešai kritikavo Konstitucinio Teismo išvadas dėl šeimos apibrėžimo ir pagrįstai kaltino Mariją Aušrinę Pavilionienę bandymais Lietuvoje įteisinti vienalytę partnerystę. Iš tuomečių pasisakymų nekilo abejonių, jog politikas homoseksualų partnerystėms nepritarė, be to, suvokė, kad tam nepritaria ir absoliuti dauguma Lietuvos piliečių, nekalbant apie TS-LKD rinkėjus. Vis dėlto, keičiantis kontekstui, keičiasi ir M. Adomėno vertybės bei principai. Nuolatos sektinu pavyzdžiu M. Adomėno pateikiamo britų konservatorių lyderio Deivido Kamerono (David Cameron) iniciatyva Jungtinėje Karalystėje homoseksualų santuokos įteisintos pernai, Estijoje šiemet – taip pat autoritariškai ignoruojant priešingas demokratinės visuomenės nuostatas – įteisinta homoseksualų partnerystė. Liberalios žiniasklaidos pastangomis paskleistas ir mitas, jog šiuo klausimu laikyseną gali pakeisti ir Katalikų Bažnyčia. Tokiame kontekste vienas aktyviausių kovotojų už nedviprasmišką konstitucinę šeimos sampratą tampa atviru homoseksualų partnerysčių šalininku.

Kartu paskelbtas pasisakymas rodo ir išskirtinai kuklų bei šeimos politikos srityje veikti pretenduojančiam politikui neatleistiną M. Adomėno orientavimąsi teisinėje situacijoje. Žemiau pateiktas pasisakymas išduoda, jog M.Adomėnas nežino, jog Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje (2013 gruodžio 12 d. prejudicinis sprendimas byloje F.Hay vs. Credit Agricole) suformuota nuostata, jog ES šalyje narėje įteisinus partnerystės institutą, jo saistomoms poroms valstybė privalėtų garantuoti visas tas pačias teises ir teisines garantijas kaip ir susituokusioms poroms. Tuo užtikrinamas nediskriminavimas santuokos pagrindu. Paprasčiau kalbant, valstybė, kurioje įteisinama partnerystė, privalo ją teisiškai prilyginti santuokai. Sprendimas yra privalomas visoms ES narėms.

Su apmaudu tenka konstatuoti, jog konservatorių atstovas Seime ir Konservatyvios modernizacijos šešėlinis ministras – sąmoningai ar ne – viešai ir atvirai pasisako už homoseksualių šeimų pripažinimą ir santuokų faktinį įteisinimą Lietuvoje. Paliekame gerbiamiems skaitytojams nuspręsti, ar tai ir reiškia paslaptingasis terminas “konservatyvi modernizacija”, už kurią atsakingas M. Adomėnas. Savo ruožtu TS-LKD rinkėjams ir partijos nariams belieka laukti ar net aktyviai pareikalauti viešo paaiškinimo apie tokių M. Adomėno pasisakymų atitikimą konservatorių-krikščionių demokratų partijos vertybiniams principams.

M. Adomėno pasisakymas „Žinių radijuje“ apie partnerystę: „Nebūčiau prieš“