Viena iš Europos Sąjungos integracijos šalininkų – vadinamieji federalistai (palaiko Europos federacijos idėją) paskutinių įvykių Ukrainoje metu turėtų permąstyti savo ideologinius pagrindus ir persvarstyti, kokia ES iš tiesų yra reikalinga Lietuvos valstybei.
Nepaisant to, jog Ukraina nebuvo ir nėra ES narė, Europos šalių bejėgiškumas prieš V. Putino vadovaujamos Rusijos agresiją parodo, jog veiksmingos ir principingos bendros užsienio politikos, kaip ir federalistų dažnai postuluojamų bendrų vertybių, Europos šalys paprasčiausiai neturi. Dar visai neseniai paskelbtas ekonomines sankcijas Rusijai, kai kurios ES valstybės ragina persvarstyti: ar nereikėtų jų iš viso panaikinti.
Ekonominių sankcijų panaikinimas, pirmiausiai, yra labai laukiamas Prancūzijoje, kada bus galima be didesnės sąžinės graužaties Mistral karinius laivus perduoti Ukrainą niokojančiai Rusijai. Tai planuojama įvykdyti artimiausiais mėnesiais – kaip ir turėtų būti pagal anksčiau numatytą kontraktą. Tuo tarpu nuo Krymo okupacijos nepraėjo net pusmečio, o Ukrainos rytuose žūva žmonės, nuo vietiniams teroristams Rusijos tiekiamos karinės technikos…
Rusijos agresijos akivaizdoje išryškėjo, jog prasidėjus ekstremaliai padėčiai, Europos Sąjungos valstybės visus vertybinius idealus išmainė į labai pragmatinius ekonominius interesus. Ekonominiai santykiai su Rusija tapo svarbesni už Ukrainos kančias. Iš tiesų, galima teigti, jog Prancūzija Ukrainos teritorinius netekimus, gyventojų žūtis, geopolitinius pralaimėjimus įkainojo pigiau nei keletu milijardų JAV dolerių – tiek, kokia yra Mistral laivų sandorio vertė. Angela Merkel rugsėjo 29 d. yra pasakiusi, kad dar yra „labai toli“, iki to, jog Rusijai būtų įvestos griežtesnės sankcijos. Vokietijos kanclerė pridėjo: “Mes turime permąstyti savo energetikos politiką ilguoju periodu, jeigu agresija tęsis, tačiau taip pat yra gerų priežasčių išlaikyti energetinį bendradarbiavimą su Rusija“. Taigi, galima suprasti, jog Rusijai netgi tęsiant agresiją Ukrainoje, Vokietijai vis tiek išliktų „gerų priežasčių“ tęsti energetinį bendradarbiavimą su Rusija.
Putino Rusijai pasiekus geopolitinius tikslus – okupavus Krymą, įtvirtinus geopolitinę įtaką didelėje rytų Ukrainos dalyje, įgijus didelius svertus ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties vykdyme, ES valstybės vis dažniau kalba apie „susinormalizavusią padėtį“ ir dėl to galimą ekonominių sankcijų Rusijai nutraukimą. Akivaizdu, jog tokia pragmatinė ES valstybių pozicija savo partnerių atžvilgiu neskamba L. Van Bethoveno „Odė džiaugsmui“ melodingumu. Iš Ukrainos pusės, ES veiksmai geriausiu atveju nuskamba kaip ne itin džaiugsminga V.A. Mocarto „Lacrimosa“.
Europos federalizmo šalininkai, dabartinių įvykių Ukrainoje kontekste, turėtų suprasti, jog valstybių ekonominės ir geopolitinės galios siekis nustelbia bet kokius fasadinius bendrus interesus, vertybes. Valstybės yra egoistiniai politiniai veikėjai, siekiantys ekonominės ir karinės galios. Būtent taip siūlo žvelgti į pasaulį neorealistinė tarptautinių santykių perspektyva, ilgą laiką užleidusi vietą liberialajai, kuri tarptautines, viršnacionalines institucijas buvo iškėlusi į aukštesnį politinio reikšmingumo lygmenį, nei valstybes. ES nėra vienalytis politinis kūnas. Tai įrodo Baltijos valstybės ir Lenkija, valstybės, kurios yra daug griežčiau nusistačiusios sankcijų Rusijai atžvilgiu, net nepaisant to, jog pykdyti mešką iš arčiau turėtų būti daug baisiau nei iš tolo. Atskirų šalių nuomonių išsiskyrimas ES viduje, galutinai „palaidoja“ liberaliąją tarptautinių santykių žvelgimo perspektyvą į šių dienų Europą. Tuo pačiu tai turėtų sukelti galvos skausmą ir Europos federalistams, svajojantiems apie vieną ir vieningą Europos federaciją, kuri būtų naudinga mūsų regionui.
Lietuvos gilesnė ekonominė, politinė integracija į didžiųjų Europos valstybių įtakos lauką, nepadarys šios Baltijos valstybės saugios. Kas galėtų garantuoti, jog V. Putinui užėmus Pabaltį, Vokietija, Prancūzija, Italija neiškeis Baltijos šalių į geresnius dujų pirkimo kontraktus, ar esamus prekybinius ryšius su Rusija? Jeigu yra Ukrainos teritorijos kaina, tai kodėl neoficialiai neturėtų egzistuoti Lietuvos aukos kaina? Saugumą gali garantuoti tik NATO ir šio aljanso karinės bazės Lietuvoje, bei stipri Lietuvos kariuomenė: du veiksniai, kurie neleis Rusijai pasinaudoti netikėtumo, silpnavalivališkumo faktoriais. Rusijos agresijos Baltijos šalių atveju, NATO narės būtų tiesiogiai įtrauktos į karą ir nebebūtų laiko svarstymams. Būtent NATO suteikia saugumo jausmą Baltijos šalims, o ne ES.
Bendra ES rinka, Sanglaudos politika padėjo Lietuvai ekonomiškai atsitiesti po pusės amžiaus merdėjimo SSRS sudėtyje. Vis dėlto, gilesnė, ypač politinė, integracija į Europos Sąjungą nesuteiks Lietuvai daugiau saugumo. Priešingai, atsisakydami savo suvereniteto, tapsime lengviau išmainomi.
Galima paskakyti, kas suformavo Lino Zasimavičiaus tokią nuomonę, kurią išdėstė šiuo straipsniu. Ogi DELFI, LRT, TV3, LNK, alfa.lt, 15min.lt, nes požiūris visiškai sutampa su ten dėstomu.
Ar Krymas okupuotas? Kas pasakė, kad Krymas okupuotas? Kodėl ignoruojamas referendumas? Jeigu buvo okupacija, kodėl nebuvo pasipriešinimo? Kodėl per okupaciją nežuvo nei vienas žmogus?
Ir galiausai vėl girdyma tryda apie Baltijos šalių okupaciją…nu kaip galima lyginti Krymą su Pabaltijo valstybėmis?
jei inkorporavimas Krymo teritorijos į Rusiją, atsisakant pažado pripažinti susiformavusių sienų neliečiamumą, nėra okupacija, o Rusijos armijos gausumas ukrainietiškame Kryme yra stabilumo faktorius, nulėmęs jo okupaciją be pasipriešinimo, tai yra arba noras pagiedoti ditirambus Putinui, arba istorijos nežinojimas. Hitlerinė Vokietija be pasipriešinimo okupavo Čekoslovakiją (Geringas pasakė, arba, arba… nenorėčiau subomborduoti tokią gražią Prahą), Austriją, o stalininė SSSR – Estiją, Latviją, Lietuvą, Besarabiją ir t.t.
Jeigu Austrijos gyventojai save laikė vokiečiais, dėl to ir ramiai Hitleris priglaudė Austriją be pasipriešinimo. viskas priklauso nuo daugumos žmonių, o ne nuo vieno žmogaus.
Hitleris atplaukęs į Mėmelį irgi pasiemė visą kraštą. O kodėl nebuvo pasipriešinimo? Gal todėl, kad dauguma gyventojų buvo vokiečiai arba prijaučiantys Vokietijai, jiems buvo parankiau būti vokiečiu nei lietuviu?
Tas pats su Krymu, jeigu ten gyvena 90 proc. rusakalbių ir jų atžvilgiu vykdoma ukrainizacija, uždaromos rusų mokyklos, o atidaromos ukrainiečių. Tai suprantamos ir vietinių rusakalbių nuotaikos Ukrainos atžvilgiu. Jeigu būtų nenorėję į Rusiją, butų vykdomas partizaninis karas ar dar kas nors. Kodėl niekas nenuvažiuoja ir nepaklausia vietinių dar kartą ar vietiniai gyventojai nori atgal į Ukrainą?
Tik vakarų šalys ir Lietuvos žinovai geriau žino už vietinius Krymo gyventojus. Ar Krymo žmonės neturi savo nuomonės, o mes jiems turime nurodyti, kaip ir su kuo jie turi gyventi? Kokią mes turime teisę jiems nurodinėti?
Prieš 40 metų Chruščiovas prirašė Krymą Ukrainai. Kokią teisę turi vienas parašas, neatsiklausus vietinių? Taip pat, buvo vėliau buvo pasirašyta dėl sienų neliečiamumą. Bet pasirašė tik 4 ar 5 žmonės. Tokiu svarbiu klausimu privalėjo atsiklausti žmonių. Kodėl žmonių likimus spendžia vienas ar keli asmenis?
Be to, nereikia užmiršti, kad Krymas (vienintelis regionas Ukrainoje) turėjo kitokį statusą, t.y. autonomiją Ukrainos sudėtyje. Ir labai džiaugiuosi, kad krymiečiai pasirinko Rusiją, nes 100 proc. įsitikinęs, kad kitu atveju jų likimas būtų toks pat kaip dabar Donbase ar Luhanske. Šiaip labai gaila, kad kai Kijeve vyko EUROmaidanas nuverčiant Janukovičiaus režimą, donbasiečiai ir luhaskiečiai TIK stebėjo situaciją ir laukė kas toliau bus, atseit jų tai neliečia. Ir jie labai klydo…
Gerbiamas Arūnai, jeigu aš turiu kitokią nuomonę negu tavoji, tai vadinasi aš giedu ditirambus Putinui? Aš šiuo klausimu palaikau Krymą ir daugumą krymiečių. O tai ką jūs palaikote? Tuos krymiečius, kurių yra mažiau negu 6 proc. (t.y. kurie nori būti ukrainiečiais) – t.y. mažumą ar Ukrainą ar atstovaujate JAV interesus?
„Saugumą gali garantuoti tik NATO ir šio aljanso karinės bazės Lietuvoje… “
Ir tą rašo tautininkas… Mielas tautininke, atsiverskite Lietuvos Respublikos konstituciją ir jos 137 straipsnį bei jį atidžiai perskaitykite. Be to, būna lengva įsileisti svetimą kariuomenę, bet labai sunku ją išprašyti.
Lito jau atsisakėme, panaikinome. Vadinasi, einame ir link valstybės panaikinimo.
Sankcionuotas protesto mitingas Kaune 2014 10 17d.,17:30val.prie Karo muziejaus Nato NE
Komentaras apie mitingą parašytas iš proxy. Bet jis netrinamas. Ar reikia tai suprasti kaip oficialią tautininkų poziciją?
„Man dabar jau, daugmaž, aišku, kodėl Lietuvai skirtas toks neadekvačiai aktyvus vaidmuo visame tame su Ukraina susijusiame konflikte arba geopolitiniame žaidime. (..)Bet jeigu, neduok Dieve, taip atsitiktų, kad NATO raketos ar net branduolinis ginklas būtų dislokuotas Lietuvoje, na tada tai ir iš Rusijos pusės, savaime suprantama, tektų sulaukti atitinkamo atsako!.. Juk jau ir dabar štai į Lietuvą atskrido šeši JAV naikintuvai, o Rusija iškart atsiunčia Baltarusijon dvigubai tiek savo naikintuvų. Tad visai nesunku numanyt, kas būtų, jeigu būtų!.. Lietuvoje esančios JAV raketos su branduoliniu ginklu būtų nutaikytos į Rusiją, o iš ten toks pat ginklas būtų nutaikytas… ne, ne į JAV nutaikytas, o į Lietuvą! Štai tada lietuviams jau tikrai ir grėstų plataus mąsto branduolinė tragedija!..“ – perspėja tėvynainius Valdas Anelauskas.