Seimas patvirtino atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją.
Nutarimu siekiama, kad Lietuva iš energijos išteklių importuotojos taptų jos eksportuotoja ir užsitikrintų visą sau reikalingą energijos kiekį, o visa šalyje pagaminta energija būtų klimatui neutrali.
Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, ši strategija atliepia du pagrindinius tikslus: energetinį saugumą su sinchronizacija, tinklų apsaugą ir plėtrą bei dekarbonizaciją ir žaliąjį kursą.
Siekiant iki 2050 m. tapti klimatui neutralia ekonomika, energetikos sektorius turės iš principo pasikeisti. Vienas pagrindinių šio pokyčio būdų – naudojamo iškastinio kuro, pirmiausia naftos ir gamtinių dujų, pakeitimas švaria elektros energija.
„Mes turime keletą esminių iššūkių, kurių vienas yra pereiti prie visiškai klimatui neutralių energijos šaltinių. Tai reiškia, kad elektros energija taps pagrindiniu energijos nešėju, taip pat visiškai atsisakysime viso iškastinio kuro“, − anksčiau yra sakęs energetikos ministras. Kartu jis yra pabrėžęs, kad vystant atsinaujinančią energetiką tinklo stabilizavimui ir saugumui bus reikalingos didelės investicijos.
„Artėsime prie šio tikslo jau 2027 m., tačiau dekarbonizuojant, einant žaliuoju kursu, elektros energijos reikės vis daugiau, todėl nuosekliai turėsime didinti jos gamybą tiek iš saulės, vėjo, iš kitų šaltinių, kartu vystant ir infrastruktūrą, sudarant sąlygas pramonei atsirasti imliai energetikai ir ne paskutinį dėmesį skiriant energetikos sektoriaus konkurencingumui, kad būtų užtikrintos pačios geriausios kainos mūsų vartotojams“, − yra pažymėjęs politikas.
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje planuojama, kad energijos rūšių derinyje dominuos kintamieji atsinaujinantieji energijos ištekliai. Pagrindinis dėmesys skiriamas išvestinių vandenilio gaminių – žaliųjų sintetinių degalų, metanolio, amoniako, sintetinio metano ir kitų – gamybai. Bus sukurtos konkurencingos sąlygos vystyti naujus elektros energijos ir kitų energijos išteklių gamybos bei kaupimo pajėgumus, siekiant kuo didesnio jų panaudojimo Lietuvoje.
Prognozuojama, kad iki 2050 m. elektros energijos suvartojimas išaugs daugiau kaip 6 kartus – nuo dabartinio 12 TWh poreikio iki numatomo 74 TWh.
Šiuo metu yra beveik 107 tūkst. gaminančių vartotojų, tačiau planuojama, kad jų skaičius augs iki beveik 300 tūkst.
Didžioji dalis Lietuvoje suvartojamos elektros energijos bus pagaminama vėjo ir saulės šviesos energijos elektrinėse. Įgyvendinus strategijos nuostatas, bus padidinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumai: 2030 m. įrengtoji vėjo elektrinių galia sieks 5,9 GW, o saulės šviesos energijos elektrinių – 4,1 GW, 2040 m. – vėjo elektrinių galia sieks 9,3 GW, o saulės šviesos energijos elektrinių – 7 GW, 2050 m. vėjo elektrinių galia sieks 14,5 GW, o saulės šviesos energijos elektrinių – 9 GW.
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis 2030 m. turės siekti 55 proc. bendrojo galutinio energijos suvartojimo, 2040 m. – 85 proc. ir 2050 m. – 95 proc.
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis jau iki 2030 m. turi pasiekti 100 proc. bendrojo galutinio elektros energijos suvartojimo ir tokia išlikti iki 2050 m.
Bus įrengta elektros energijos kaupimo įrenginių (baterijų) 2030 m. – 1,5 GW, 2040 m. – 2 GW, 2050 m. – 4 GW galios. Bus sukurta vandenilio ekosistema ir infrastruktūra. Iki 2030 m. planuojama pagaminti 129 tūkst. tonų žaliojo vandenilio per metus, iki 2050 m. – 732 tūkst. tonų. Dalis šio pagaminto kiekio bus skirta išvestinių vandenilio produktų gamybai ir jų eksportui.
Skaičiuojama, kad įgyvendinus pokyčius energetikos sektoriuje 2050 m. galėtų būti sukurta 140 000 naujų darbo vietų, o nauda Lietuvos ekonomikai galėtų siekti 6,3 mlrd. eurų per šį laikotarpį ir tai sudarytų apie 11 proc. Lietuvos BVP dydžio.
Priimtame dokumente tvirtinama, kad įgyvendinant energetikos sistemų pokyčius ir pereinant nuo iškastinio kuro prie netaršių energijos šaltinių didėja naujos, efektyvios, mažai arba visai ŠESD neišskiriančios ir valdomos elektros energijos gamybos poreikis, kuris iš naujo verčia pažvelgti į branduolinės energetikos perspektyvą.
„Atsižvelgiant į vykstančius technologinius pokyčius branduolinėje energetikoje, būsimą elektros energijos poreikį Lietuvoje ir valdomos elektros energijos gamybos poreikį, Lietuvoje turi būti svarstoma išnaudoti ketvirtosios kartos modulinių branduolinių reaktorių suteikiamus privalumus“, − pažymima strategijoje. Siekiant, kad ketvirtosios kartos moduliniai branduoliniai reaktoriai Lietuvoje būtų pradėti eksploatuoti 2038 m., iki 2027 m. turi būti parengta preliminari ketvirtosios kartos MBR verslo modelio analizė ir plėtros galimybių vertinimas.
Pirmoji Nacionalinė energetikos strategija buvo patvirtinta 2007 m.
