Spalio 10 dieną Vilniaus universiteto Filologijos fakultete viešės Jeilio universiteto (JAV) profesorius Tomas Venclova. Profesorius dalyvaus Lituanistų sambūrio rengiamoje diskusijoje apie lituanistikai ir humanitarikai tenkančius dabarties iššūkius. Diskusija vyks 11 valandą Kristijono Donelaičio auditorijoje. Taip pat dalyvaus docentas Darius Kuolys ir dr. Mindaugas Kvietkauskas.
1977 metais iš okupuoto krašto į Vakarus emigravęs poetas, intelektualas, publicistas Tomas Venclova iki šiolei domisi Lietuvos kultūriniu bei politiniu gyvenimu ir jame dalyvauja. Gavęs politinį prieglobstį JAV, dirbo šalies universitetuose, 1985 m. įgijo filosofijos daktaro laipsnį Jeilio universitete. Greta mokslinės veiklos T. Venclova rašo poeziją. Gausūs jo tekstų, tiek prozinių, tiek poezijos, vertimai į įvairias užsienio kalbas liudija tarptautinį poeto pripažinimą: eilėraščių yra pasirodę angliškai (vert. D. McDuff), rusiškai (J. Brodskis), lenkiškai (Cz. Milosz, S. Baranczak, W. Woroszylski), vengriškai (D. Tandori) ir kt., 1980 m. „Poetry International“ festivalyje Roterdame jo kūryba išversta į keliolika kalbų, įskaitant arabų ir japonų.
Profesorius Tomas Venclova yra sulaukęs svarių įvertinimų: apdovanotas tarptautiniu Vilencijos (Slovėnija) prizu už literatūrą, Lietuvos nacionaline premija, Baltijos žvaigžde Sankt Peterburge, „New Culture of New Europe“ ženklu Lenkijoje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Šv. Kristoforo statulėle, Poetinio Druskininkų rudens Jotvingių premija, paskelbtas Vilniaus miesto garbės piliečiu. Profesorius pagerbtas garbės daktaro vardais Liublino, Krokuvos Jogailaičių, Torūnės, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos universitetuose, taip pat yra Lenkijos akademijos tarptautinis narys. Už aktyvią pilietinę poziciją 2010 m. T. Venclovai suteiktas metų Tolerancijos žmogaus vardas.
„Man rūpi, kad Lietuva nenueitų euroskeptiškais, antivakarietiškais, ksenofobiškais, fašistoidiniais ir panašiais klystkeliais, kurie dangstomi patriotizmu, meile gimtajai dirvai ir gimtajai kalbai, ir taip toliau. Jei myli gimtąją dirvą, turi ją purenti ir tręšti (taip pat iš svetur gautomis trąšomis), o ne apsitverti ir tupėti joje su „dvasinga“ veido išraiška“, – yra sakęs profesorius.
KO galima tiketis is Tomo Vanclovos, kai jau tiek daug nuveikta nutautinant ir ishvaikant lietuviu tauta Pilietiniu visuomeniu, Globalizaciniu progamu pagalba, absoliuciai uzmetant katastrofiskai mazejancios lietuviu tautos likima ? Ka gali patarti Lietuvos zmonems zmogus, deshimtmecius negyvenes Lietuvoje ir, ko gero, dalyvaves Dainuojancios revolicijos, Globalizacijos ar Pilietinimo scenariju kurime Jaley universitete su revoliuciju scenariju kurejais – kitatauciais politologais…ELITOS samdiniais. Koki dabar atsiveze scenariju, patvirtinta Jaley universiteto politologu, daugeliu ordinu apdovanotasis ponas Tomas? Lietuviai per 20 metu patyre prezidento Adamkaus Pilietinimo nutautinimo ziauriaja itaka, kuriai net Pilietines visuomenes instituta ikure, siekdamas sumenkinti patriotini auklejima.
Lietuvoje turima pakankamai SAVU – tikru patriotu- mokslininku ir rasytoju, pedagogu, ir tik Lietuvoje auge, gyvene, iskenteje nutautinimo programas ir pasekmes, musu patriotai privalo vesti tauta ISHSAUGIJOMO KELIU. Gal ponas Tomas pranesh, kad, pagal Pasaulio ELITOS SUPROJEKTAVIMA, lietuviu tautai dar liko pora deshimtmechiu gyventi,ir del to NEBEVERTA SIELOTIS DEL ATEITIES? Apie tai jau seniai visi zino. Te . ponas Tomas pasirupina savo tautines kalbos ishsaugojimu, ir neaishina, kaip lengva, gyvenant svetur, mokyti TEVYNEJE GYVENANCIUS TAUTIECHIUS. Ish kur tasis izulumas, is tokia drasa ir pasitikejimas?
Jūsų mintys atitinka mano mintis. Šitas žmogus neturi teisės mus mokyti gyventi, mąstyti, mylėti Tėvynę ir būti ar nebūti mums Lietuvos patriotais. Tai nuspręsime mes.
Kaip aisčiui derėtų mokėti ir lietuviškai, ypač diskutuojant tokia tema…
Adamkaus puolimas (“aistis”) dėl lietuvybės naikinimo, čia visiškai nei į tvorą, nei į mietą. Kaip tik Adamkaus prezidentavimas buvo savotiška užuovėja lietuvybei, ypač nuo Lenkijos. Jeigu ne jo 10 metų prezidentavimas, įgautas JAV pasitikėjimas Lietuva, tai 1994 metų Lietuvos bendrumo su Lenkija sutartis, beje, dėl lietuvybės smaugimo tolygi Liublino unijai, būtų įvykdyta ir pervykdyta. Adamkui prezidentaujant, ne sutartis Lenkijai rūpėjo, o kaip čia suspėjus paskui jį, jam veikiant regione. Kaip čia dabar Lietuvą kabinsi, kai ja taip pasitiki JAV. Taigi 1994 metų sutartį socdemų ir konservatorių valdžiukėms Adamkaus 10 metų prezidentavimo laikotarpiu teko kišti į stalčių. Gi vėl ją socdemai (Linkevičius, Kirkilas) išsitraukė tik baigus Adamkui prezidentauti ir tikėtina, kad nebe ir Grybauskaitės pritarimo…
Obuolys nuo obels netoli nuriedėjo…,,ateina genijai ir vėl išeina…
Rado su kuo apie lituanistiką diskutuoti. 😀