Užduotis prokurorams: dėl ko atimtas vaikas

„Vilnijos“ draugijos pirmininkas habilituotas daktaras Kazimieras Garšva kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, ragindamas įvertinti, kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) įkvėpti vietos politikieriai Šalčininkų rajone kovoja su lietuvybe versdami vesti vaikus į lenkų mokyklas net šito nenorinčius gyventojus. Mokslininkui kantrybė trūko nesulaukus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos pagalbos. Rajono valdininkai tai vadina elementaria mokinių krepšelių problema.

„Vilnijos“ draugija, ginanti lietuvybę tankiai lenkų gyvenamame krašte, sulaukė 85 metų Dieveniškių gyventojos Irinos Sventoslavskajos pagalbos šauksmo. Senolė siekė vieno – kad ją ir jos globojamą proanūkį vietos valdininkai paliktų ramybėje. Tačiau apsiginti moteris neįstengė – septynmetis globotinis Artūras (vardas pakeistas – aut. past.) iš jos atimtas. I.Sventoslavskaja mano, jog laikinosios vaiko globos ji neteko dėl to, kad nesutiko mažamečio leisti į lenkišką mokyklą.

Norėjo mokyti lietuviškai

Kaip teigia „Vilnijos“ draugijos pirmininkas K.Garšva, jam I.Sventoslavskaja pasakojo pirmiausia patyrusi Dieveniškių seniūnės Česlavos Marcinkevič spaudimą. Esą ši globėjai nedviprasmiškai kalbėjusi ir net grasinusi, jeigu Artūras eis į lietuvišką, o ne į lenkų mokyklą, iš jos gali būti atimta teisė globoti anūkės sūnų.

Pernai „nulinę“ klasę Artūras lankė lietuviškoje „Ryto“ mokykloje. Šį pavasarį, artėjant pasirinkimui, kurią mokyklą lankyti, prasidėjo valdininkų vizitai pas I.Sventoslavskają. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos įkalbinėjo vaiką važiuoti į Čiužiakampio senelių globos namus, pas Savarankiško gyvenimo skyriuje su jaunesniuoju sūnumi besiglaudžiančią mamą. Tačiau nei globėja, nei berniukas nesutiko. Tada, pasak K.Garšvos, pagal LLRA dūdelę šokantys Šalčininkų valdininkai sukūrė planą, kaip Artūrą iš Dieveniškių išvežti apgaule.

Vieną dieną I.Sventoslavskajos namuose pasirodė Artūro motina su mažesniuoju sūnumi. Senolei buvo pasakyta, kad moteris pas ją pagyvens savaitę. Neva abiem berniukams čia bus daugiau laisvės.

Pati mamytė išbandymo laisve neištvėrė vėl slystelėjusi alkoholio nuokalne. Į Čiužiakampio senelių globos namus ji nedelsiant buvo sugrąžinta jau nebe su vienu, o su abiem sūnumis. Artūras buvo raminamas, kad išvažiuoja tik trumpam, o I.Sventoslavskajai žadėta, jog po savaitės ji galės provaikaitį pasiimti.

Tačiau susiruošusi parsivežti Artūrą senolė grįžo tuščiomis. Vaiko jai niekas neatidavė.

Taip, anot K.Garšvos, buvo įgyvendintas gudrus ėjimas prieš globėjos valią pakeisti Artūro mokyklą.

Politikos potekstės neįžvelgė

Kol dar sukosi šios mašinos smagračiai, K.Garšva kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybą (VTAKT), ragindamas įspėti Šalčininkų savivaldybės administraciją neforsuoti įvykių, nenaikinti laikinosios globos, o palaukti, kol VTAKT atliks savo tyrimą. Tačiau šaukštai jau buvo po pietų – laikina vaiko globa I.Sventoslavskajai panaikinta, vaikas grąžintas psichiškai neįgaliai motinai, kurios stogas – Čiužiakampio senelių globos namai.

„Vilnijos“ draugijos pirmininkas įžvelgia, jog prieš Artūro globėją buvo panaudotas šantažas, moteris apgauta nepranešus, kad iš jos atimtos globėjos teisės, apgaule išgauti parašai po raštais, kurių ji nesupratusi.

K.Garšva sako, kad į prokuratūrą jis buvo priverstas kreiptis, nes valstybės institucijos neatlieka savo pareigų. „VTAKT parašė, kad per tris mėnesius duos atsakymą. O vaikas jau 40 dienų yra įkalintas“, – sakė mokslininkas.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyresnysis patarėjas Egidijus Meilus, domėjęsis šia istorija, nedrįso teikti išsamesnės informacijos be kontrolierės Editos Žiobienės žinios. O suderinęs leido suprasti, kad nors pareiškėjų skundai nėra išnagrinėti, politinės potekstės čia nebus ieškoma.

„Iš tikrųjų ten problema yra susijusi su vaiko laikinąja globa, – dėstė kontrolierės patarėjas. – Vaiką globojo garbingo amžiaus promočiutė. Todėl reikėjo spręsti tolesnį klausimą. Laikinoji globa savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu birželį buvo panaikinta, vaikas grąžintas motinai.“

Jis pripažino, kad VTAKT nelabai galės ką nors iš esmės pakeisti, mat kontrolierės sprendimai yra viso labo rekomendaciniai.

Nieko baisaus, tik kvapas

Šalčininkų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Marija Mackevič, cituodama įstatymus, tvirtino, jog viskas buvo daroma, kad Artūrui būtų geriau. Iš pradžių laikinoji globa buvo nustatyta „dėl blogo mamos elgesio“, nes tokios globos paskyrimo tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą.

„Socialinė tarnyba ieškojo būdų, kaip sugrąžinti vaiko motiną į normalų gyvenimą. Iš pradžių pastangos nedavė norimo rezultato, bet dabar motina jau metus yra Savarankiško gyvenimo skyriuje. Ji nevartoja alkoholio, tvarkingai gyvena, net buvo įsidarbinusi Čiužiakampio senelių globos namuose“, – skyriaus vedėja akcentavo, kad mama žalingo įpročio atsisakė, globos peržiūros metu ir buvo nuspręsta vaikelį grąžinti jai.

Na, o kaip nutiko, kad, kaip teigiama, pasitaisiusi moteris, vos iškėlusi koją iš savivaldybės parūpinto būsto, vėl „užlipo ant kamščio“?

M.Mackevič sakė, kad, svarstant vaiko grąžinimą motinai, jai buvo leista rinktis, kur gyventi. Ji grįžo pas močiutę į Dieveniškes.

„Ji tikrai nebuvo prisigėrusi, – bandė švelninti situaciją pašnekovė. – Aš turiu socialinės darbuotojos pasirašytą aktą, kad ji pati atėjo į seniūniją. Taip, nuo jos sklido alkoholio kvapas, bet elgėsi adekvačiai ir pasakė, kad nenori pas močiutę gyventi, nes Savarankiško gyvenimo skyriuje žymiai geriau.“

M.Mackevič tvirtina, kad visa ši sumaištis prasidėjusi nuo mokyklos, nuo mokinio krepšelio. Jeigu nebus mokykloje vaikų, tai nebus darbo ir mokytojams.

„Dėl to krepšelio, dėl vaikų medžiojimo problemų yra visoje Lietuvoje. Bet tai tik mano prielaida“, – įspėjo atsisveikindama vedėja, pažadėjusi tą patį išdėstyti ir prokuratūrai. „Vilnijos“ draugijos pirmininkas laikosi savo pozicijos ir pasiryžęs įrodyti, kad mažametis Artūras tapo lenkų politikų žaidimo auka.

„Žmogui buvo pasakyta – arba tu pervedi vaiką į lenkišką darželį, arba mes atimame globėjos teises, ir tą padarė. Taškas. Dabar aš pats turiu tai įrodyti, ir tik tada viskas pasibaigs. Institucijos nedirba, valstybės nėra. O kitas dalykas, juk žinote, su kuo yra sudaryta koalicija“, – K.Garšva puikiai supranta, kad jam bus nelengva.

Povilas URBŠYS, Seimo narys:

Ko gero, mes turėtume konstatuoti, kad jau seniai Vilniaus krašte naudojant valdžios įgaliojimus organizuotai, galbūt nusikalstamai veikiama prieš Lietuvos valstybę. Būtent tas atvejis dėl dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių atsiradimo tikrai rodo, kad tas dalykas, nukreiptas prieš Lietuvos įstatymus, tikrai buvo padarytas ne tik palaiminus, bet ir organizavus vietinei valdžiai. Tai, kad šito nebuvo drįsta vertinti kaip Baudžiamojo kodekso straipsnio pažeidimo piktnaudžiaujant savo užimama padėtimi, ir atvedė prie to, kad mes dabar stebime tokius atvejus, kai vaikai atiminėjami iš lietuvių šeimų ir mums bandoma įteigti, kad tai yra teisėti veiksmai.

Lolita MIKALAUSKIENĖ, Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos direktorė:

Tos močiutės proanūkis šiais metais lankė mūsų priešmokyklinio ugdymo grupę. Kadangi promočiutei buvo paskirta laikinoji globa ir kai ji leido vaiką į lietuvišką mokyklą, seniūnė sutikusi gatvėje tiesiai pasakė: „Aš iš tavęs vaiką atimsiu.“ Močiutė mums visiems rudenį pasiskundė, buvo sujudimas, todėl seniūnė apsiramino. Dabar tas vaikas jau į pirmą klasę eis. Ir vėl seniūnė ją sutikusi kas kartą gąsdina, kad atims tą vaiką. Ji, aišku, paspaudė per lenkų sąjungą, matyt, atsivežė socialinės globos moteris, kurios atsakingos už vaiko globą. Seniūnės tikslas yra tą vaiką išvežti, kad lietuviškoje mokykloje būtų kuo mažiau vaikų.

Čia tokia agitacija vyksta ištisai. Dabar, kai seniūnija gali rašyti aktus, nustatyti, kam skirti pašalpą ir kam neskirti, visi socialiai remtini tėvai, visos šeimos yra paspaustos. Jeigu tavo vaikas eina į lietuvišką mokyklą, tai tau neduos pašalpos, jeigu eis į lenkišką – gausi. Kai leido seniūnijoms disponuoti pinigais, ne tik Dieveniškėse, visame rajone situacija tokia pati. Mes neturime ką pasiūlyti. Mes nepasiūlysime nei labdarų iš Lenkijos, kurias veža mašinomis, nei socialinių pašalpų, tik kokybišką mokymąsi.

Stengiamasi apjuodinti mūsų mokyklą, kiekvieną vaiką, kiekvieną renginį. Visa tai, kas vyksta lietuviškose mokyklose, – blogai. Arba to, ką mes darome, stengiamasi nematyti. Bet tai nieko naujo, taip visada buvo.

Česlava MARCINKEVIČ, Dieveniškių seniūnė:

Seniūnė tikrai neturi kažkokios jėgos pasakyti, kad iš močiutės bus paimtas vaikas. Aš buvau laiminga, kad ji tą vaiką prižiūrėjo. Jis lankė vaikų darželio lenkų grupę, o į priešmokyklinę grupę buvo atiduotas į „Ryto“ mokyklą. Nežinau, kodėl ji atidavė į lietuvišką. Bet ji globėja, tai jos teisė. Aš tikrai nieko jai nesakiau, nieko jai nedariau.

Tai yra melas, viskas išgalvota. Aišku, vaikas išvažiavo pas motiną, močiutei nemoka pinigėlių, tai ir visa problema. Trejus metus ji gaudavo po penkis šimtus litų kaip globėja. Tai dabar ir reikia ieškoti kaltų.

Jeigu bendravome su močiute, tai tik dėl jos anūkės (Artūro mamos – aut. past.). Kai tik atvažiuoja pas močiutę, prasideda gėrimas. Aš nežinau, kas ten kaltas, Dieveniškėse gal jai tyčia kas nors pasiūlo. Ji truputį turi proto negalią, bet yra geras žmogus. Pas močiutę jai ne vieta gyventi, nes jai pačiai reikalinga globa, o globos namuose ji tvarkinga. Tai kodėl vaikas negali gyventi su ja?

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“