Liepos 8-11 dienomis Lietuvoje vyko Europos etninių religijų atstovų suvažiavimas. Etninėmis religijomis vadinamos senosios tautinės religijos, kurios dvasią stiprino europiečių protėviams anksčiau, kurių dvasią mes visi išsaugojom savo pasąmonės ir širdies kertelėse. Ir dabar, kai pasaulis peržiūri vertybes, grįžta prie stabilių šaknų, savaime suprantamas ir sugrįžimas prie dvasinių šaknų. Todėl visur vis labiau stiprėja šakninių vertybių suvokimas, etninės religijos atgimsta. 1998 metais Vilniuje buvo įsteigtas Europos etninių religijų kongresas, jo suvažiavimai vyksta kas dveji metai vis kitoje Europos šalyje, šiemet kongresas sugrįžo į Lietuvą. Suvažiavo etninių religijų atstovai iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Vokietijos, Čekijos, Graikijos, Italijos, Olandijos, Danijos, Belgijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, JAV ir Lietuvos.
Pirma diena Vilniuje, Verkių rūmuose buvo skirta įvardinti svarbiausius dalykus. Etninės religijos ir prigimtinė pasaulėžiūra turi savyje didžiulę potenciją to, ko labiausiai reikia šiuolaikinei žmonijai. Tai darnus žmogaus ir gamtos sambūvis, sveikas gyvenimo būdas, visus jungianti etninė kultūra, gyvas bendruomeniškumas, savitarpio supratimas ir bendradarbiavimas. Šiuo pagrindu priimta kongreso deklaracija, kuri išsiųsta Europos politikams ir žiniasklaidai.
Antroji diena prabėgo pristatant šalių patirtį Lietuvos Seime. Spaudos konferencijoje pažymėta, kad Lietuvoje etninė religija yra diskriminuojama. Ji net neįtraukta į tradicinių religijų sąrašus.
Trečią dieną aplankytas Romuvos kaimas Švenčionių rajone, bei Dangaus stebykla Kulionių kaime, šalia Molėtų observatorijos. Aptartas kongreso struktūros stiprinimas.
Ketvirta diena buvo skirta aplankyti senąsias Lietuvos sostines Trakus ir Kernavę, diskutuota apie tolesnį bendradarbiavimą ir ryšių palaikymą.
Svarbu buvo dar kartą atrasti, kad šakninės Europos tautų dvasinės vertybės yra vienodos, todėl šiuo pagrindu atsiveria didžiulės savitarpio supratimo, palaikymo ir bendradarbiavimo galimybės. Malonu ir tai, kad svečiai labai džiaugėsi mūsų gyvąja kultūra, veikiančiomis šventvietėmis ir nuostabia Lietuvos gamta. Kongresas baigėsi dideliu įkvėpimu draugystei ir svarbiems žygiams išsaugoti senąją Europą, o taip pat ir visą Pasaulį.
Europos etninių religijų kongreso
Deklaracija
Vilnius, 2014 m. liepos 9 d.
Mes, 13-os skirtingų pasaulio šalių delegatai, 2014 metų liepos 9 dieną atvykę į Europos etninių religijų ir tradicijų konferenciją Vilniuje, skelbiame šią deklaraciją:
Mes esame skirtingų Europos prigimtinių etninių kultūrų atstovai, siekiantys atgaivinti ir susigrąžinti savo protėvių religines ir dvasines tradicijas. Mes gerbiame protėvių paliktą paveldą ir siekiame perduoti jį tiems, kurie ateis po mūsų, kurių protėviais būsime mes – savo vaikams, savo vaikaičiams ir daugeliui po jų gimsiančių kartų. Mes išreiškiame solidarumą ir paramą kitoms tautoms, rasėms ir religijoms, kurios taip pat kovoja siekdamos išsaugoti savo protėvių paveldą.
Mūsų etninės religijos yra Europos žemyno istorijos padarinys. Jos yra mūsų seniausių tradicijų ir identiteto gyvoji išraiška šiandienos pasaulyje. Pasauliui rizikingai krypstant į dvasinę, ekologinę ir ekonominę suirutę, kurią sukėlė nesubalansuotas atskirų žmonių grupių monopolizmas ir nevaldomas godumas, mūsų religijos skatina saikingą gyvenimą darnoje su Gamta, pabrėžia šeimos ir bendruomenės svarbą bei pagarbą visų formų gyvybei.
Tačiau daugelyje Europos šalių praktikuoti mūsų religijas trukdoma, – jos ribojamos, ignoruojamos ar net draudžiamos. Mes kviečiame visų Europos šalių vyriausybes palaikyti ir aktyviai įgyvendinti priemones, reikalingas visų piliečių religinei laisvei įgyvendinti taip, kaip tai nurodyta Europos Sąjungos sutartyse, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių konvencijoje, Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose dokumentuose, taip pat susilaikyti nuo privilegijų teikimo tam tikroms religijoms iškeliant jas virš kitų. Mes taip pat sieksime, kad religinės tolerancijos principas būtų praktiškai įgyvendintas Europos švietimo sistemose.
Kviečiame visas Europos vyriausybes aktyviai dalyvauti išsaugant ir apsaugant šventvietes, kurias Europos etninių religijų atstovai galėtų naudoti Gamtos garbinimo ir religinių švenčių tikslams.
Nesiekiame tapti tų vietų savininkais – Žemė mums nepriklauso, tai mes priklausome Žemei.
Mes nesutinkame su bet kokių ekstremistinių politinių grupių vartojamu terminu „pagonys“, nes tai turi neigiamos įtakos mūsų reputacijai.
Galiausiai, mes skatiname visus žmones ir visas tautas suteikti pirmenybę Žemės, kuri tiesiogine to žodžio prasme yra mūsų Žemė Motina, gerovei.
Mes siunčiame šią žinią su broliška meile ir pagarba.
Skaudziai butina atkreipti demesi i dvasinius dalykus…Kaip kazkas rase(protingas zmogus)-ES persa mums vertybes,lyg iki siol gyvenome be savuju…Vertybes patikrintos simtmeciais padejo zmogui isgyventi iki siol,o dabar tu kelio zenklu neliko.
Tai puikus ir savalaikis pareiškimas!
Deklaraciją pasirašė Europos etninių religijų bei tradicijų konferencijos dalyviai!!!
Gal bent ši deklaracija paskatins Lietuvos politikus ir vadovybę atsigręžti į Lietuvos seniausiąją praeitį ir mokyklose bei universitetuose studijuoti ne tiktai pomindauginį (krikščioniškąjį) bet ir Lietuvos turtingiausią ikimindauginį laikotarpį!!! Jug arijų, ir tuo pačiu Lietuvos, praeitis yra dar senesnė už senovės indų praeitį.
“Studentas Poška priėjo prie tirštai žmonių apgulto Gandžio ir trumpai su juo pasikalbėjo:
– Žinau Lietuvą. Joje gyvena mums giminingi arijai. Jų kalba senesnė už sanskritą. Lietuviai iš labai senų laikų turi daug pasakų, dainų. Perduokit Lietuvai mano linkėjimus”. (Vytautas Narvilas “Gangas prasideda Himalajuose”. psl. 100).
Iki šiol deramo dėmesio nesulaukė metraštinė žinia, jog po pergalės .prieš Rytų ordą prie Vozviaglio karalius Mindaugas ir jo kariai pašlovino karių dievą Rikdievį ir žuvusių vėlėms – Angdievį.
Įdomu, gal galima nuorodą į pačią metraštinę žinią, norėčiau susipažinti su pirminiu šaltiniu. Dėkoju iš anksto.