Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį dalyvavo neformalioje Europos Vadovų Taryboje (EVT), kuri vyko Danijos sostinėje Kopenhagoje. Pagrindinės susitikimo temos – Europos saugumas ir gynyba bei tolesnis paramos Ukrainai stiprinimas.
Kreipdamasis į Europos valstybių lyderius, Prezidentas pabrėžė, kad Rusija išlieka tiesiogine grėsme ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai. Šiuo metu ES rytinė siena yra labiausiai pažeidžiama, todėl ją būtina stiprinti nedelsiant.
„Lietuva vieningai stovi šalia Danijos, Estijos, Lenkijos ir Rumunijos, kurios susiduria su oro erdvės saugumo iššūkiais, ypač atsižvelgiant į tai, kad liepą mūsų oro erdvę du kartus pažeidė Rusijos bepiločiai orlaiviai. Šis eskalavimas rodo nuolatinį ir pavojingą provokacijų didėjimą, reikalaujantį tvirto ES atsako bei gebėjimo efektyviai atgrasyti nuo tolesnių veiksmų“, – sakė Prezidentas.
Susitikimo metu buvo aptarti Europos gynybos ir saugumo klausimai formuojant 2030 m. Europos gynybos parengties planą. Prezidentas pabrėžė, kad šis planas turi numatyti konkrečius gebėjimų stiprinimo žingsnius, paremtus nuosekliomis investicijomis. Lietuvai ypač svarbios sritys – oro gynyba, priešbepiločių sistemų plėtra ir Baltijos gynybos linijos stiprinimas.
Prezidentas pabrėžė, kad naujos Europos Sąjungos iniciatyvos dėl rytinio flango stebėjimo ir dronų aljanso su Ukraina turi kuo greičiau tapti realiomis ES programomis, užtikrinant tinkamą finansavimą. Be to, būtinas didesnis lankstumas įtraukiant Jungtines Amerikos Valstijas ir kitus sąjungininkus į pagrindinius Europos gynybos projektus. „Esama saugumo situacija reikalauja skubaus ir efektyvaus karinio mobilumo užtikrinimo visoje Europoje“, – sakė Lietuvos vadovas.
Kalbėdamas apie padėtį Ukrainoje, Prezidentas pažymėjo, kad Rusijos agresija tęsis tol, kol jos nesustabdysime, ir tik besąlygiškas paliaubų įgyvendinimas, grindžiamas realia jėgos pusiausvyra, gali atverti kelią ilgalaikei taikai. „Mūsų atsakas turi būti sustiprintas karinis, humanitarinis ir finansinis palaikymas Ukrainai, kartu maksimaliai didinant spaudimą Rusijai. Lietuva ragina kuo greičiau priimti 19-ąjį sankcijų paketą, stiprinti karinę paramą ir panaudoti Rusijos užšaldytus aktyvus. Ukraina šiuo metu yra pirmoji ir svarbiausia Europos gynybos linija“, – sakė Lietuvos vadovas.
Lietuva Ukrainai skyrė apie 1 mlrd. eurų karinei paramai ir kartu su kitomis Baltijos valstybėmis įsipareigojo kasmet skirti bent 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto. Prezidentas ragino ir kitas valstybes sekti šiuo pavyzdžiu ir būti ambicingesnes.
Lietuvos vadovas taip pat atkreipė dėmesį į klausimą dėl spartesnės Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą. „Privalome kuo greičiau pradėti derybas, o 2030 metus nustatyti kaip tikslinę narystės datą. Ukraina ir Moldova turi judėti kartu“, – sakė Lietuvos vadovas.
Parengta pagal Prezidento kanceliarijos pranešimą
